„Išmanusis laikrodis šiandien, net ir būnant namuose, daugelį gali nustebinti savo funkcijų gausa. Pavyzdžiui, tokie laikrodžiai fiksuoja, kiek laiko praleidžiame vienoje vietoje ir vis paskatina pajudėti ar net pasiūlo konkrečių prasitampymo pratimų.
Taip pat išmanieji laikrodžiai gali sekti, kiek išgeriame vandens bei pagelbėti sportuojant. Turint išmanųjį laikrodį galime lengvai sekti ir savo miego ritmą bei valdyti kitus namuose esančius išmanius įrenginius.
Kita vertus, tokiomis išmaniųjų laikrodžių galimybėmis galime stebėtis šiandien, bet kol jie tokiais tapo, išmaniųjų laikrodžių gamintojai pasauliui pristatė ne vieną įspūdingą eksperimentą“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi 5 keisčiausių kada nors sukurtų išmaniųjų laikrodžių istorijomis. Jeigu norite sužinoti daugiau apie tai, kaip išmanieji laikrodžiai šiandien gali pagelbėti mums būnant namuose, atsakymus galite rasti atskirame „Bitės Profų“ straipsnyje šia tema.
Tokie išmanieji laikrodžiai yra dabar, bet pirmieji išmanieji laikrodžiai šiuolaikinius priminė mažai. Tai – nebuvo masiškai paplitęs produktas, todėl jų gamintojai daug eksperimentavo, bandydami atrasti patraukliausią modelį vartotojui. Todėl tokių eksperimentų rezultatai kartais netgi labai stebino: nuo išmaniųjų laikrodžių, kuriems veikti padėjo šviesa, iki tokių, kurie veikė radijo bangų pagalba.
K.Špiliauskas siūlo susipažinti su 5 įdomiausiais ir keisčiausiais kada nors sukurtais išmaniaisiais laikrodžiais.
1. Laikrodis su 18 karatų aukso
Pasak K.Špiliausko, nors pripažįstama, kad pirmasis išmanusis laikrodis pasirodė 1998-aisiais, atskiro paminėjimo verti trys laikrodžiai, kurie savo laiku privertė visus pakelti antakius.
Pirmasis jų – pirmasis skaitmeninis laikrodis su LED ekrano prototipu, „Pulsar“. Jį bendrovės „Hamilton Watch Company“ ir „ElectroData Inc.“ sukūrė 1972 m.
Visi, kas norėjo šį laikrodį įsigyti, turėjo gerai papurtyti piniginę, nes jis kainavo net 2100 dolerių (šių dienų pinigais tai sudarytų apie 13 tūkst. dolerių).
Tiesa, išmanumo šiame laikrodyje nebuvo labai daug – netgi tam, kad galėtų matyti laiką, jo naudotojai turėjo paspausti mygtuką.
Kita vertus, tokius pinigus šis laikrodis kainavo toli gražu ne dėl savo technologinių savybių – paprasčiausiai jo korpuse buvo 18 karatų aukso. Nors ir auksinis, šis laikrodis tapo šiuolaikinių išmaniųjų laikrodžių protėviu.
2. Fantastinis Džeimso Bondo laikrodis, kurį įsigyti galėjo visi
Kitas išmaniųjų laikrodžių protėvis, kaip teigia „Bitės Profas“, galėjo veikti kaip TV imtuvas ir netgi buvo įamžintas Džeimso Bondo filme. Tikėtina, kad šio filmo žiūrovai net neįtarė, kad toks laikrodis egzistavo ir realybėje.
Tai buvo 1982 m. bendrovės „Seiko“ sukurtas laikrodis „T001 TV Watch“, kurį ir galima pamatyti Džeimso Bondo filme „Aštuonkojytė“ („Octopussy“). Jis gerai matomas šioje filmo scenoje.
Pats laikrodis buvo susietas su nešiojamu TV imtuvu, o jo ekranas – padalintas į dvi dalis. Viršutinė dalis buvo skirta tam, ką darė įprasti laikrodžiai: rodyti laiką, nustatyti žadintuvą ir pan. Tuo metu apatinė ekrano dalis galėjo transliuoti televiziją.
Todėl „Seiko“ laikrodį reklamavo kaip „mažiausią televizorių pasaulyje“. Tiesa, vaizdo kokybė, vertinant dabartiniais standartais, buvo tikrai neįspūdinga.
3. Laikrodis, priimdavęs informaciją šviesos signalų pagalba
Trečiasis atskiro paminėjimo vertas išmaniųjų laikrodžių protėvis, kaip teigia K.Špiliauskas, yra 1994 m. pasirodęs laikrodis „Timex Datalink“.
Jis sukurtas bendradarbiaujant su „Microsoft“ ir tapo pirmuoju laikrodžiu, galinčio iš kompiuterio parsisiųsti informaciją be jokių laidų. Visas šio laikrodžio neįprastumas slypėjo tame, kad jis veikė ne „Wi-Fi“, „Bluetooth“ ar kitu dabar įprastu ryšio būdu, bet šviesos pagalba.
Kaip tai veikė? Kai vartotojas norėdavo perkelti savo telefonų numerius, užrašus ar kitą informaciją iš kompiuterio į laikrodį, jis įjungdavo specialią programą kompiuteryje.
Tada monitorius pradėdavo „mirksėti“ tam tikru dažniu, o šis mirksėjimas užkoduodavo informaciją. Laikrodyje įdiegtas sensorius, laikant jį priešais monitorių, užfiksuodavo mirksėjimą ir priimdavo informaciją.
Visas šis procesas gerai pavaizduotas ir įrenginio reklamoje, kurią galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Dėl ypač paprastos ir atsparios technologijos šie laikrodžiai buvo plačiai naudojami specifinėje srityje – kosmoso kelionėse. NASA sertifikavus laikrodį kaip tinkamą kosminėms misijoms, šiuos laikrodžius plačiai naudojo JAV ir Rusijos astronautai.
4. Pirmasis laikrodis-telefonas
Pasak „Bitės Profo“, kai 1998-aisiais metais visus nustebino pirmuoju išmaniuoju laikrodžiu vadinamas „Ruputer“, po metų visus pribloškė kompanija „Samsung“.
Gerokai anksčiau nei pradėjo kurti išmaniuosius telefonus, ši bendrovė rinkai pristatė laikrodį, kuriuo galima ir skambinti.
„Samsung“ laikrodis „SPH-WP10“, pasirodęs 1999 metais, turėjo LCD ekraną, integruotą garsiakalbį ir mikrofoną, tad juo buvo galima skambinti.
Pati kompanija šį įrenginį praminė „laikrodžiu-telefonu“ (watchphone), o skambutis juo galėjo trukti pusantros valandos – tiek leisdavo šio laikrodžio baterija.
„Samsung“ teigimu, laikrodį įkvėpė mokslinės fantastikos filmai. Laikrodis-telefonas svėrė 50 gramų, buvo maždaug 2 cm storio ir dar turėjo nemažą anteną.
Kai pasirodė, šis prietaisas nesusilaukė didelio populiarumo. Pirmiausiai – dėl sudėtingo valdymo.
Šis laikrodis neturėjo klaviatūros, o paprasčiausias naujo kontakto įvedimas tapdavo nelengvu darbu. Taip pat laikrodis išsiskyrė savo keista ir neįprasta išvaizda.
Todėl po „SPH-WP10“ nesėkmės „Samsung“ ilgam pasitraukė iš išmaniųjų laikrodžių rinkos, bet prieš keletą metų sėkmingai į ją grįžo.
5. Laikrodis, kuris veikė be interneto ryšio
Kaip teigia K Špiliauskas, „Wi-Fi“ tapo bevielio ryšio standartu visame pasaulyje, tačiau jei vienam ankstyvam „Microsoft“ bandymui sukurti išmanųjį laikrodį būtų pasisekę geriau, galėjo būti ir kitaip.
2003 m. „Microsoft“ dar kartą pabandė įžengti į išmaniųjų laikrodžių rinką. Bendrovė pristatė išmanųjį laikrodį su SPOT (Smart Personal Objects Technology) technologija.
SPOT vartotojui suteikė galimybę laikrodžio ekrane skaityti naujienas, matyti orų prognozę, sporto varžybų rezultatus, gauti tekstines žinutes. Įdomiausia tai, kad visas šias funkcijas laikrodžiai su SPOT technologiją turėjo negalėdami prisijungti prie interneto.
Kur slypi visa gudrybė? Informacija laikrodžius pasiekdavo FM bangomis, per radijo tinklą „MSN Direct“, kurį sukūrė pati „Microsoft“.
Beje, panašią radiju paremtą technologiją „Microsoft“ bandė diegti ne tik į laikrodžius, bet ir į, pavyzdžiui, GPS įrenginius ar netgi kavos aparatus.
Kurdama laikrodžius, „Microsoft“ bendradarbiavo su tokiais garsiais laikrodžių gamintojais kaip „Citizen“ ar „Swatch“. Vis dėlto ir pati SPOT technologija, ir ją turėję laikrodžiai populiarumo nesulaukė.
Pasaulyje bevielio ryšio standartu tapo „Wi-Fi“, o SPOT dabar prisimena tik technologijų entuziastai.
Jeigu norite susipažinti ne tik su keisčiausiais ar įdomiausiais laikrodžiais, bet paskaityti apie visą išmaniųjų laikrodžių evoliuciją, tuomet įsijunkite atskirą „Bitės Profų“ straipsnį šia tema.
Kuo išmanieji laikrodžiai išskirtiniai šiandien?
„Bitės Profo“ teigimu, šiandien išmanieji laikrodžiai yra dar labiau pažengę ir jais, net nesant šalia telefono, galime atsiliepti į skambučius, gauti SMS žinutes bei išmaniajame telefone esančių programėlių pranešimus ar net klausytis muzikos per programėlę „Spotify“.
Tokia galimybė įmanoma su laikrodžiais, kurie palaiko virtualios eSIM paslaugą.
Pirmoji šią paslaugą Lietuvoje pristatė bendrovė „Bitė“, todėl įsigiję laikrodžius „Samsung Galaxy Watch“ ar „Samsung Galaxy Watch Active2“ su eSIM paslauga visi vartotojai turės beveik pilnavertį išmanųjį telefoną ant savo riešo.
Daugiau apie šią paslaugą ir laikrodžius galima paskaityti pilname straipsnyje.
Jeigu norite apie išmaniuosius įrenginius ar patarimus, kurie gali padėti sėkmingai leisti laisvalaikį ar dirbti namuose sužinoti daugiau, apsilankykite tinklapyje https://www.bite.lt/profai.
Išmaniųjų technologijų specialistai „Bitės Profai“ nemokamai konsultuoja visų operatorių klientus.
