Kurčiųjų pasaulis yra paslaptingas – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Skirtingai nuo kitų negalių, kurtumas nėra tai, ką jūs galite pamatyti ar girdėti – jis vadinamas „nematoma negalia“, kuri yra labai neteisingai suprantama, ir dėl to egzistuoja šimtai mitų ir stereotipų apie kurčiuosius.
Šiame straipsnyje mes atrinkome ir pateikiame „Top 10“ dažniausiai girdinčiųjų visuomenėje vyraujančių klaidingų supratimų apie kurtumą ir kurčiųjų bendruomenę.
1) MITAS: visi kurtieji moka skaityti Brailio raštą.
FAKTAS: Brailio raštas – tai iškilaus kontūro arba iškilių taškų abėcėlė skaitoma pirštais. Ji skirta akliems, silpnai matantiems arba kurčneregiams asmenims. Klausos negalią turintys asmenys bendrauja gestų kalba.
2) MITAS: Visi kurtieji skaito iš lūpų.
FAKTAS: Kai kurie kurtieji geba sklandžiai skaityti iš lūpų, tačiau tikrai ne visi.
Tiesa, kad klausos sutrikimų turintys žmonės daugiau dėmesio skiria žmonių lūpų skaitymui, ir tai yra svarbus kurčiųjų įgūdis, tačiau neįmanoma suprasti visko, ką žmogus sako, tiesiog stebint jo lūpas.
Lūpų skaitymas – tai gebėjimas atpažinti burnos, dantų ir liežuvio judesius bei tam tikrų žodžių ir raidžių artikuliacijas. Taip pat skaitymas iš lūpų apima kūno kalbos, veido išraiškų ir gestų atpažinimą bei konteksto suvokimą žodžiams ir sakiniams sujungti.
Skaitymas iš lūpų dažai reikalauja pakankamai gero regėjimo, o tamsoje arba kai asmuo kalba greitakalbe ar dengiasi veidą tai yra neįmanoma. Be to, skaitymą iš lūpų apsunkina panaši raidžių artikuliacija, pavyzdžiui, „b“ ir „p“, „f“ ir v“ lūpų formos atrodo visiškai vienodos, todėl kai kuriuos žodžius lengva neteisingai suprasti.
3) MITAS: kurtieji negali vairuoti.
FAKTAS: Lietuvos Respublikoje kurčiųjų bendruomenės nariai turi teisę mokytis vairavimo gestų kalba, įgyti vairuotojo pažymėjimą ir galiausiai tapti pilnateisiais vairuotojais.
Daugelio žmonių, turinčių klausos sutrikimų, periferinis regėjimas yra labiau išvystytas nei girdinčių žmonių, dėl to jie daug geriau orientuojasi erdvėje ir yra atsargesni vairuodami.
Nors girdintieji dažnai stebisi, kaip kurtieji gali vairuoti negirdėdami policijos, greitosios pagalbos sirenų ar kt. garsų, stebėtis neverta – tokiais atvejais labiau pasikliaujama vizualiniais aspektais: žybsinčios lemputės, bendra situacija kelyje.
Nors girdėti variklio kurtieji negali, jie puikiai jaučia jo vibraciją ir pan. Pasaulyje kurtieji jau seniai išsikovoję teises vairuoti vilkikus, autobusus ar net pilotuoti mažus lėktuvus.
4) MITAS: kurtieji negali klausytis muzikos.
FAKTAS: Vyrauja nuomonė, kad muziką galima tik girdėti, todėl ja mėgautis gali tik girdintys žmonės. Žmonės dažnai nustebina sužinoję, jog kurtieji ne tik mėgaujasi muzika, dainuoja ir groja instrumentais – daugelis sėkmingai kompozitoriais ir atlikėjais.
Nepamirškime, kad kompozitorius ir pianistas Ludwigas van Beethovenas buvo kurčias, bet jis sukūrė įspūdingus, visame pasaulyje žinomus muzikinius kūrinius.
Taigi, kaip kurtieji klausosi muzikos? Klausos sutrikimų turintys asmenys gerai jaučia vibraciją ir pagal tai sprendžia apie garso stiprumą, pagal tai jaučia, koks yra muzikos tempas ir ritmas. Kurtieji net patys dainas atlieka gestų kalba.
5) MITAS: kurtieji negali žiūrėti filmų ar televizijos.
FAKTAS: Nėra jokios priežasties, kodėl klausos sutrikimų turintys žmonės negalėtų lankytis kino teatruose ar žiūrėti televizorių.
Tačiau, deja, šiandien vis dar trūksta kurtiesiems pritaikytų kino, televizijos programų – su subtitrais, subtitrais pritaikytais kurtiems ir neprigirdintiems žiūrovams (SKN) arba vertimu į gestų kalbą.
Net mūsų skaitmeniniame amžiuje, kai yra plačiai prieinamos technologijos šioms paslaugoms tobulinti, kino teatrai ir televizijos kanalų savininkai tinkamai nepritaiko informacinės aplinkos klausos negalią turintiems žiūrovams.
6) MITAS: klausos aparatai ir kochleariniai implantai sugrąžina klausą.
FAKTAS: Deja, klausos aparatai ir kochleariniai implantai negali visiškai atkurti klausos.
Net ir dabar, kai klausos aparatų technologija yra pažangiausia, nėra jokio prietaiso, kuris galėtų atitaisyti vidinės ausies klausos nervų pažeidimą – klausos praradimo priežastį. Kai šios ląstelės yra pažeistos arba miršta, jos nebeatsinaujina, vadinasi, nebegali siųsti garso signalų į smegenis.
Skaitmeniniai klausos aparatai veikia sustiprindami į ausį patenkančius garsus, tačiau, skirtingai nei vidinės ausies klausos nervų ląstelės, jie negali klasifikuoti ir efektyviai apdoroti skirtingų garsų.
Štai kodėl žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, dėvintiems pagalbines priemones, būna sunku susikaupti ir aiškiai girdėti triukšmingoje aplinkoje, kur dėl foninio triukšmo keblu sutelkti dėmesį į tam tikrus garsus.
Visgi klausos aparatai ir kochleariniai implantai gali būti naudingi kai kuriems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, tačiau tai priklauso nuo asmens ir jo specifinio klausos praradimo tipo bei laipsnio.
7) MITAS: jei šauksi, kurčias asmuo tave geriau supras.
FAKTAS: šaukimas iškreipia kalbą ir lūpų artikuliaciją, todėl jei yra šaukiama, kurčiasis asmuo negali nei staiga pradėti girdėti, nei perskaityti iš lūpų sakomą tekstą.
Bendraujant su klausos negalią turinčiu asmeniu geriau kalbėti natūraliai, įprastu tempu – ne per greitai ir ne per lėtai.
Taip pat svarbu bendraujant su kurčiuoju palaikyti akių kontaktą, pokalbio metu nenusisukti nuo pašnekovo.
8) MITAS: kurtieji negali turėti vaikų.
FAKTAS: Kurtieji gali turėti vaikų, nes jų kūnas funkcionuoja normaliai. Nėra jokios priežasties, kodėl jie negalėtų ar kodėl jiems nebūtų leista turėti vaikų.
9) MITAS: gestų kalba – universali kalba.
FAKTAS: Vyrauja nuomonė, kad visame pasaulyje egzistuoja tik viena gestų kalba, tačiau taip nėra – kiekviena šalis turi savo gimtąją gestų kalbą.
Įdomu tai, kad vienoje šalyje gali egzistuoti net kelios gestų kalbos versijos. Pavyzdžiui, Belgijoje vartojamos dvi gestų kalbos rūšys – prancūziška belgų gestų kalba ir flamandiška belgų gestų kalba, Ispanijoje – ispaniška gestų kalba ir katalonų gestų kalba.
Taip pat gestų kalba skirtinga šalyse, kurias vienija ta pati kalba, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Skirtumus galima sieti su istoriniais kalbų vystymosi aspektais.
Kai kurių šalių gestų kalbos gali būti giminingos, taip pat nacionalinėms gestų kalboms įtaką daro amerikiečių gestų kalba (ASL), prancūzų gestų kalba (LSF) ir britų gestų kalba (BSL).
Susitikę skirtingų šalių kurtieji tarptautiniuose renginiuose ar keliaudami bendravimui tarpusavyje vartoja tarptautinius gestus (IS).
10) MITAS: visi klausos sutrikimai yra vienodi.
FAKTAS: Iš tikrųjų egzistuoja daug skirtingų klausos sutrikimų lygių ir tipų, kurie skirstomi į dvi pagrindines kategorijas – sensorineuralinis klausos sutrikimas ir konduktyvinis klausos sutrikimas.
Sensorineuralinis klausos sutrikimas nutinka, kai ausies sraigėje esančios plaukų ląstelės yra pažeistos arba jų visai nėra. Taip gali būti dėl genetinių priežasčių, galvos traumos, buvimo dideliame triukšme ar ko nors kito jūsų aplinkoje.
Šis sutrikimas taip pat yra dažna senėjimo proceso dalis. Konduktyvinis klausos sutrikimas nutinka, kai išorinė ar vidurinė ausis negali tinkamai praleisti garso.
Be to, klausos sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti.
Dažniausiai kurtumui apibūdinti vartojami terminai:
Neprigirdintis – asmuo, kuris yra netekęs dalies klausos, tačiau šiek tiek girdi.
Kurčias – asmuo, kuris yra pilnai netekęs klausos ir visiškai negirdi.
Apkurtęs – asmuo, kuris laiko perspektyvoje neteko turėtos klausos.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas Lietuvos kurčiųjų draugijos interneto puslapyje. Perpublikuotas su leidimu.
