Vaškinės kulkos įprastai naudojamos pratyboms. Vaško (įprastai – parafino, tačiau naudojami įvairūs mišiniai) rutuliukas įstatomas į tūtelę su labai mažu parako kiekiu arba visai be jo. Vaškinė kulka skrieja visai negreitai ir beveik nesukuria atatrankos. Tai reiškia, kad jos negali būti naudojamos automatiniuose ginkluose – jų energijos nepakanka užtikrinti tvarkingam mechanizmo veikimui.
Kita vertus, vaškinės kulkos vis tiek skrieja bent 160 metrų per sekundę greičiu. Tokia kulka gali sužeisti, jei pataikys į akis, smilkinius ar kitas jautrias vietas. Tai nėra žaislas, nors tokia amunicija ir yra gerokai saugesnė nei kovinė.
Tai kam skirtos vaškinės kulkos? Visų pirma, dvikovoms – XX amžiaus pradžioje dvikovas buvo bandoma paversti sportu. Dvikovos pistoletais, žinoma, kadaise buvo įprastas santykių aiškinimosi būdas, tačiau XX amžiuje jau buvo suvokiama, kad tai nėra pats geriausias būdas spręsti nesutarimams. Tačiau įgūdžiai vis tiek buvo laikomi vertingais, todėl buvo kuriamas dvikovų sportas.
Dalyviai dėvėdavo apsaugas – odines pirštines, liemenes ir kaukes. Tokios dvikovos vyko ir 1908 metų Londono Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, tai nebuvo oficiali rungtis ir niekas medalių negavo.
Vaškinės kulkos neturi pakankamai energijos, kad rimtai pažeistų sienas, todėl jos dažnai naudojamos ir šaudymui patalpose. Jos leidžia saugiai ugdyti taiklumą ir yra gana pigios. Vašką galima nugramdyti nuo taikinio ir jį vėl panaudoti naujoms kulkoms gaminti – dauguma entuziastų vaškines kulkas gaminasi patys.
JAV kariai pratybose naudoja specialias 5,56 mm vaškines kulkas. Jos efektyviai pažymi pataikymo vietą, tačiau nepažeidžia taikinio ir nesužeidžia žmonių. Dėl to vaškinės kulkos kartais naudojamos ir šaudymo varžybose.
Pavyzdžiui, greitojo šūvio varžybose, kuriose šauliai stengiasi kiek įmanoma greičiau išsitraukti revolverį ir paleisti šūvį, vaškinės kulkos padeda išvengti traumų – juk paleisti kulką sau į koją yra taip lengva.