Šio teksto autorius Šarūnas Subatavičius – istorikas ir archeologas.
Anuomet jos naudotos tik reprezentaciniais tikslais, kaip dovana užsienio valdovams bei pasižymėjusiems didikams. Spėjama, kad šis medalionas galėjo priklausyti Barborai Radvilaitei.
Vilniaus arkivyskupijos išplatintame pranešime spaudai pateikta tik medaliono reverso nuotrauka, joje matyti sostą paveldėjusio Žygimanto I Senojo sūnaus, Žygimanto II Augusto portretas, o legendoje matyti raidės SIG : AVG : – SECVND – : FILIVS : – REX . PO – LON : & C.
Nors senojoje numizmatinėje literatūroje informacijos labai nedaug ir ji prieštaringa, akivaizdu, kad tai ne vienetinis medalionas, kaip buvo pranešta, o nepaprastai reta auksinė moneta.
Remiantis numizmatine literatūra yra žinoma, kad tai 1533 m. Karališkųjų Prūsų Torunės mieste kaldintos renesansinio stiliaus medalinės Žygimanto I Senojo monetos – sidabriniai taleriai ir auksiniai dukatai su Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus Žygimanto II Augusto portretais.
Sidabriniai taleriai atitiko talerio monetos standartą ir svėrė 28 gramus, tuo tarpu 10 auksinių dukatų svoris buvo apie 35,7 gramus.
Atsižvelgiant į tai, kad auksas dėl savo tankio yra natūraliai sunkesnis metalas, daroma prielaida, kad tiek sidabrinės, tiek ir auksinės monetos buvo panašaus, o gal net ir identiško dydžio, ir galėjo būti kaldinamos tuo pačiu 38–39 mm štampu.
Nors šių reprezentacinių monetų kaldinimo apimtys nėra žinomos, jos tikrai nebuvo vienetinės – juk ne dėl kelių vienetų juvelyrai tokius spaudus raižė.
Tikriausiai jų buvo nukaldinta per 100 vienetų, tačiau iki šių dienų išliko tik keletas.
Ne paslaptis, kad nuo pat XIX amžiaus iki šių dienų 1533 m. Žygimanto I Senojo taleriai buvo ir tebėra viena iš labiausiai paplitusių kopijų, gaminama kaip suvenyras ir parduodama internete, tuo tarpu originalių monetų iki šiol pasaulyje žinota vos keletas vienetų.
Viena tokia sidabrinė talerio moneta, dėl kurios originalumo neabejojama, yra saugoma garsaus numizmato, grafo Emeriko Hutten Čapskio numizmatikos rinkinyje Krokuvoje.
Tuo tarpu kita ne taip ir seniai šmėžavo MDC Monako aukcione ir buvo parduota už solidžią kainą. Tačiau nežinant daugiau aplinkybių, dėl pastarosios autentiškumo nėra sutariama.
Yra žinių ir apie auksines 1533 m. Žygimanto I Senojo 10 dukatų nominalo monetas.
Viena iš jų, regis, ta pati, 2008 ir 2019 metais buvo parduota amerikietiškame Stack's Bowers aukcione, paskutinį kartą kažkas ją įsigijo net už 420 000 JAV dolerių sumą.
Įdomiausia tai, kad po 1931 m. potvynio Lietuvos valdovų palaikus tyrinėję lenkų archeologai atrastą auksinį medalioną priskyrė pirmajai Žygimanto II Augusto žmonai Elžbietai Habsburgaitei.
Tačiau maždaug 1551 metais Luko Kranacho jaunesniojo tapytame abiejų Žygimanto II Augusto žmonų diptike matyti, kad tik mūsų karalienė Barbora pasipuošusi labai panašiu auksiniu medalionu ir auksine grandine.
O gal po auksinį medalioną su savo vyro ir uošvio portretais turėjo ir Elžbieta ir Barbora, vėliau amžinojo poilsio atgulusios greta?
To jau nebesužinosime, tačiau džiugu, kad galiausiai net ir per sukąstus dantis šis lobis buvo rastas.
