Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Zombių dieta: 10 tikrų kanibalizmo atvejų iš žmonijos istorijos

Išgirdę žodį „kanibalizmas“ mes dažnai pagalvojame apie žudikus-maniakus, tačiau jie – ne vieninteliai, kurie yra kada nors užsiėmę kanibalizmu. Žmonijos istorijoje, nuo seniausių laikų iki šių dienų, esama nemažai atvejų, kada žmonės religiniais, ritualiniais ar netgi moksliniais tikslais valgė kitus žmones. Portalas 15min kviečia susipažinti su dešimčia tokių atvejų.
Papua ir Naujoji Gvinėja
Papua ir Naujoji Gvinėja / 123rf.com nuotr.

1. Mūsų protėviai

Kanibalizmas yra labai senas reiškinys. Maždaug prieš 900 tūkst. metų dabartinės Ispanijos teritorijoje gyvenę žmonių giminaičiai Homo antecessor užsiėmė kanibalizmu, atskleidė 2019 m. birželį žurnale „Human Evolution“ paskelbtas tyrimas.

Tai seniausias žinomas kanibalizmo atvejis, kai kalbama apie žmones ar jiems artimai giminingas rūšis.

Pasak šio tyrimo, veikiausiai tai buvo daroma dėl praktinių priežasčių – tai buvo kuo daugiau maisto, įdėjus kuo mažiau pastangų. Nors maisto ten, kur gyveno Homo antecessor, netrūko, savo rūšies atstovus jie ėdė, nes, viena vertus, jų mėsa turėjo daug maistingų medžiagų, ir, antra vertus, juos buvo lengviau pagauti negu daugelį gyvūnų. Daugiau apie tai skaityti galite čia.

2. Ne tokie tolimi mūsų protėviai

Homo antecessor galbūt nesate girdėję, tačiau apie neandertaliečius girdėjo turbūt visi. Jie, daug vėliau gyvenę ir daug artimesni mūsų giminaičiai, taip pat kartais užsiėmė kanibalizmu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neandertalietės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neandertalietės

Archeologai rado to įrodymų keliose skirtingose Europos vietose – urve Ispanijoje, dar viename urve Prancūzijoje o neseniai – ir urve Belgijoje. Taip pat rasta įrodymų, kad neandertaliečiai gaminosi įrankius iš mirusių savo rūšies atstovų kaulų.

3. Biami tauta Papua ir Naujojoje Gvinėjoje

Yra žinoma, kad keletas nedidelių tautų Papua ir Naujojoje Gvinėjoje – valstybėje, kuri pasižymi ypač didele kalbų ir kultūrų įvairove ir kurioje vis dar esama bendruomenių, kurios gyvena ypač atokiai ir patyrė mažai kontakto su Vakarų pasauliu, – kanibalizmu užsiėmė dar prieš keletą dešimtmečių.

2011 m. britų tyrinėtojas Piersas Gibbonas lankėsi Biami tautos teritorijoje ir su jais kalbėjosi apie kanibalizmą.

Nors šio papročio Biami tauta atsisakė prieš keliasdešimt metų, jos atstovai nejaučia jokio nepatogumo apie tai kalbėdami ir mielai dalijasi prisiminimais – jų kultūrai tai neatrodo kažkas ypatingai baisaus ar smerktino.

Vienas pagyvenęs šios tautos narys pasakojo apie situaciją, kai dar jam esant jaunam mirties bausme buvo nubaustos našlė ir jos draugė, kurios, kaip bendruomenė įtarė, užkeikė buvusį našlės vyrą, kad šis mirtų. Anot vyro, gentis iškepė moteris virš ugnies „kaip kiaules“ ir tada jas suvalgė. Daugiau apie tai skaityti galite čia.

4. Fore tauta Papua ir Naujojoje Gvinėjoje

XX a. pradžioje Fore tautoje, taip pat gyvenančioje Papua ir Naujojoje Gvinėjoje, ėmė plisti mirtina smegenų liga, vadinama kuru. Šią ligą sukeldavo tam tikri baltymai, vadinami prionais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Papua Naujoji Gvinėja
AFP/„Scanpix“ nuotr./Papua Naujoji Gvinėja

Paaiškėjo, kad prie ligos plitimo prisidėjo ritualinis genties paprotys mirusių gentainių laidotuvių metu valgyti jų smegenis. Taip prionai, o drauge ir liga plisdavo. XX a. viduryje – epidemijos aukščiausiame taške – liga kasmet nusinešdavo apie 2 proc. genties žmonių gyvybių.

XX a. viduryje papročio valgyti mirusiųjų smegenis Fore genčiai atsisakius, mirties nuo kuru atvejų gerokai sumažėjo, nors, kadangi liga gali pasireikšti daug metų po užsikrėtimo, jų pasitaikydavo dar ilgai.

Kuru gentį tyrusius mokslininkus stebino tai, kad, nors kuru liga laikoma mirtina, mirė ne visi genties nariai. Mokslininkai nustatė, kad išgyvenę epidemiją genties nariai pasižymi tam tikra genetine mutacija, kuri apsaugojo juos nuo ligos.

Dabar, pritaikydami naujausius mokslinius metodus, mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip tiksliai organizmą nuo ligos apsaugo ši mutacija ir taip galbūt pasiekti, kad kuru ir jai giminingos ligos, tokios kaip Creutzfeldto-Jakobo liga, taptų pagydomomis. Pasirodo, kanibalizmas, nors ir labai netiesiogiai, gali atnešti naudos žmonijai.

5. Xiximes gentis Meksikoje

2011 m. archeologai, tyrinėjantys maždaug 600 metų senumo Xiximes genties šiaurės Meksikoje gyvenvietės liekanas, aptiko dešimtis žmonių kaulų su kanibalizmo žymėmis. Kaulai buvo rasti trobelių viduje.

Xiximes gentis tikėjo, kad priešų mėsos valgymas lems gerą derlių, tad darydavo slaptus išpuolius prieš priešų gentis, grobdavo jų vyrus ir juos valgydavo.

Pasak mokslininkų, radiniai įrodo ne tik tai, kad kanibalizmas egzistavo, bet ir tai, kad tai buvo svarbi genties tapatybės dalis.

Apie tai, kad ši išnykusi gentis užsiėmė kanibalizmu, liudija ispanų misionierių, kurie pirmieji čia atvyko, pasakojimai. Ilgą laiką manyta, kad šie pasakojimai galėjo būti perdėti, bet radiniai rodo, kad jie vis dėlto buvo pagrįsti tikrove.

6. Actekai

Apie actekų vykdytus ritualinius žmonių aukojimus girdėjo daugelis, bet esama įrodymų, kad actekai užsiėmė ir ritualiniu kanibalizmu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Meksike rasta senovinė actekų šventykla ir aikštė žaidimui kamuoliu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Meksike rasta senovinė actekų šventykla ir aikštė žaidimui kamuoliu

Šis jų kultūros reiškinys dar nėra gerai ištirtas, tačiau manoma, kad paaukotų žmonių kūnus galėjo valgyti didikai ir kiti svarbūs bendruomenės nariai.

Taip pat kai kurie ekspertai mano, kad kanibalizmas actekų bendruomenėse išplisdavo prasto derliaus metais. Dar viena teorija teigia, kad kanibalizmas actekams buvo būdas bendrauti su dievais.

7. Wari tauta Brazilijoje

Wari tauta Brazilijoje praktikavo kanibalizmą ir kare su priešais, ir su savais mirusiaisiais. Suvalgyti priešus buvo būdas šiai tautai išreikšti neapykantą ir pyktį.

Tačiau iki XX a. šeštojo dešimtmečio Wari tauta taip pat suvalgydavo ir didžiąją dalį savo mirusiųjų. Taip, jų supratimu, buvo rodoma pagarba mirusiesiems.

8. Europiečiai XVI ir XVII a.

Iki pat XVIII a. pabaigos europiečiai ne taip jau retai mirusių žmonių kūno dalis vartodavo medicininiais tikslais.

Pavyzdžiui, XVI a. gydytojas Paracelsas tikėjo, kad kraują gerti sveika. Nors gerti šviežią kraują nebuvo įprasta, žmonės, kurie neturėjo pinigų vaistams, dalyvaudavo mirties bausmių įvykdyme ir sumokėdavo mažą pinigų sumą, kad galėtų gauti puodelį pasmerktojo kraujo.

Ir jis nebuvo išskirtinis. Daug didikų, šventikų ir mokslininkų reguliariai vartojo įvairius preparatus, kurių sudėtyje buvo žmonių kaulų, kraujo ar riebalų, kaip vaistus nuo įvairiausių ligų, pradedant migrena ir baigiant epilepsija. Plačiau skaitykite čia.

9. XIX a. Arkties tyrinėtojai

Yra žinomos kelios istorijos, kai Arktyje strigę tyrinėtojai imdavosi kanibalizmo, taip stengdamiesi išgyventi. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – Johno Franklino ekspedicija 1845 m., ieškojusi jūros kelio per Kanados Arkties teritorijas.

123rf.com nuotr./Arktis
123rf.com nuotr./Arktis

Du laivai – „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ – įstrigo ledyne. Tyrinėtojai bandė pėsčiomis nukeliauti ~1600 kilometrų iki artimiausios gyvenvietės, tačiau jų pastangos buvo nesėkmingos.

Per 150 metų, praėjusių po šios ekspedicijos žūties, mokslininkai ne kartą įvairiose vietose rado jos narių palaikų. Ant ne vieno rasto kaulo mokslininkai rado įžymių, rodančių, kad mėsa nuo jų buvo nupjaustyta.

Taip pat rasta ženklų, kad kai kurie kaulai buvo sulaužyti, o kaulų čiulpai iš jų iščiulpti – visa tai tapo įrodymais, kad dalis ekspedicijos narių ėmėsi kanibalizmo.

10. Agori kultas Indijoje

Agori – tai maža religinė bendruomenė Varanasyje, Indijoje, kuri garbina hinduistų dievybę Šivą.

Agori bendruomenė tiki, kad skirtumo tarp to, kas švaru, ir to, kas nešvaru, nėra, ir savo kasdienybėje imasi neįprastų praktikų, pavyzdžiui, medituoja ant mirusiųjų kūnų arba iš žmonių kaukolių gaminasi indus. Kai kurie liudijimai rodo, kad jie užsiima ir ritualiniu kanibalizmu.

Pastaruoju metu Varanasio miestas Indijoje iš dalies ir dėka Agori tapo vadinamojo „tamsiojo turizmo“ – reiškinio, kai turistai vyksta į keistas ir pavojingas vietas, – vienu iš traukos centrų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų