Gyvūnų patiriamos kančios – viena medalio pusė. Valstybė, visuomenė, t. y. kiekvienas iš mūsų, iš nelegalių daugyklų veiklos taip pat patiriame daug žalos. Kokios?
Nelegalūs daugintojai manosi esantys gudresni už kitus
Nelegalių gyvūnų daugyklų savininkai nemoka mokesčių, t. y. jie naudojasi kitų mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtomis viešosiomis paslaugomis, niekaip prie jų neprisidėdami.
Labai buitiškai apvalinant, samdomas darbuotojas valstybei palieka link 50 proc. savo uždirbamų pinigų. T. y. sąžiningas mokesčių mokėtojas kas mėnesį laisvai disponuoja perpus mažiau pinigų nei uždirba, mat mokėdamas mokesčius jis užsitikrina ne tik sveikatos, socialinį draudimus sau ir savo nepilnamečiams vaikams, bet dar ir solidariai sumeta į bendrą katilą, iš kurio vėliau statomi nauji darželiai ir mokyklos, tiesiami keliai, išlaikomos gydymo ir visos kitos valstybinės įstaigos, tarp jų – ir policija bei gyvūnų reikalus kuruojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tuo tarpu nelegaliai gyvūnų dauginimu ir jų prekyba užsiimantys asmenys mokesčių nemoka ir prie visų mūsų kuriamos gerovės niekaip neprisideda, bet – mielai ja naudojasi. Ir kas čia tokio? Geras mokesčių nemokėjimo pasekmes iliustruojantis pavyzdys, paliečiantis praktiškai kiekvieną šeimą – vaikų darželiai, kurie yra statomi ir išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Patekti į valstybinį darželį, kuris yra pigesnis, visuomet eilė, nes norinčiųjų – daugiau nei eina į jį priimti. Todėl labai didelė tikimybė, jog nelegaliai dirbančio asmens vaikas į valstybinį darželį pateks, na nes jis tiesiog anksčiau užsirašė į eilę, o jūsų, mokesčių mokėtojo – ne, tad teks ieškotis kur vaikus palikti privačiai ar net samdytis auklę.
Tad jei sąmoningumas, pilietiškumas negali atgrasyti nuo šuniuko, kačiuko ar šeškiuko pirkimo nelegaliai, „už pigiau“, tai gal suveiks bent jau – juodas pavydas? Juk nelegalūs daugintojai, kurie laiko save gudresniais už kitus, naudojasi mūsų visų kuriamomis infrastruktūromis bei gyvena mūsų sąskaita. Jau nekalbant apie tai, jog pelnosi iš pačių silpniausiųjų, apsiginti negalinčiųjų.
Beje, mokesčių mokėtojai, kurių tam tikra dalis dar ir toleruoja nelegalią prekybą „už pigiau“, tokiems daugintojams bei prekeiviams atseikėja daugiau nei kartą, mat mokesčiai keliauja ir kovai su nelegaliomis daugyklomis. Jau neskaičiuojant daugybės savanorių, prieglaudų, rėmėjų pastangų padėti tiems, kurie pasaulį išvysta nelegaliose daugyklose.
Jei vertybiniai argumentai – ne argumentai
Lietuvoje gyvūnų veisimo veikla yra įteisinta ir reglamentuota įstatymais, tad rinkoje veikia daugybė legalių naminių gyvūnų veislynų, žiūrinčių gyvūnų gerovės, labiau jais besirūpinančių. Mokesčių nemokančios, gyvūnus dažnai antihumaniškomis sąlygomis veisiančios nelegalios daugyklos augintinius siūlo įsigyti daug pigiau ir taip sudaro nusikalstamą konkurenciją legaliai veikiantiems veislynams. Vadinasi, ir pastarieji mokesčių sumoka mažiau, o tuo tarpu juodoji gyvūnų rinka – klesti.
Nelegalūs daugintojai „pigią produkciją“ užsitikrina dar ir kiekiu, mat dažnai neleidžia jauniklius vedančioms motinoms atsigauti, t. y. kergia jas nuolat, taip sukurdami didelę geidžiamiausių veislių šuniukų, kačiukų ir kitų naminių gyvūnų pasiūlą. Taip kainos juodojoje gyvūnų rinkoje krinta dar labiau, o pirkėjai plika akimi juk nemato, kad jų įsigyjami šuniukai ir kačiukai – silpni, ligoti, dėl netinkamo kryžminimo ar motinų amžiaus turintys genetinių apsigimimų.
Tad jei nepirkti gyvūno nelegaliai vien dėl vertybinių paskatų – per silpnas argumentas, tai galimas ir ūkiškesnis priėjimas prie reikalo – už nelegaliai pigiau įsigytą gyvūną jau labai greitai teks pakloti žymiai daugiau, nei buvo sutaupyta, mat veterinarų paslaugos – oi nepigios. Ligotą gyvūną jums įbrukęs daugintojas vasarą važiuos ilsėtis į Tenerifę, savo nelegalioje fermoje gal net ėdesio gyvūnams nepalikęs, o mūsų tenerifės liks gyvūnų gydymo įstaigose, kurios iš paskutiniųjų bandys statyti ant kojų nelaimingą augintinį, kurį jau būsime spėję beprotiškai pamilti.
Juk „prekės“ garantijos ar kvito nelegalūs pardavėjai neišduoda, t. y. niekas neužtikrins nei įsigyto gyvūno veislės grynumo, nei jo fizinės ar psichinės būklės. Nusipirkę gyvūną nelegaliai, antrą kartą pardavėjui, greičiausiai, nė nebeprisiskambinsite.
Augintinis – „už pigiau“, moralinės pagirios – nemokamai
Palaikydami nelegalią veiklą ne tik kad patys iš savęs tyčiojamės, bet ir prisidedame prie visų tų kančių, kurias gyvūnai patiria nelegaliose daugyklose. Pamačius jose padaromas nuotraukas, daugeliui norisi nusukti akis į šalį ar kuo greičiau prabraukti tą žinutę Facebook‘e. Mat gyvūnams jaučiame didžiulę empatiją, mums jų gaila ir norime iš jų tik teigiamų emocijų – labiausiai mėgstame jų žaidžiančių, miegančių fotografijas, kuriose jie – laimingi, švarūs, gražūs, jaukiuose namuose ar gražioje aplinkoje, su mūsų vaikais.
Visgi kai šiemet ieškosime augintinio, prisiminkime ir tuos kažkur į atminties užkaborius nustumtus šiurpius vaizdus su kalėmis, laikomomis ankštuose narvuose, savo pačių išmatose, nebepakeliančiomis dubens ir normaliai nebepaeinančiomis dėl nuolatinio kergimo – tol, kol tiesiog nusibaigia. Ar numirusius ir tiesiog patvorin sumestus ką tik atsivestus šunyčius, mat nemenka jų dalis – tiesiog neišgyvena. Tie vaizdai lai pasitarnauja kaip nelegalių daugyklų prevencija, kaip vidinis imperatyvas nepalaikyti veiklos, susijusios su didžiulėmis gyvūnų kančiomis. Juk jos nelabai dera prie taip laukiamos Kalėdų dvasios, tiesa?
Amoralūs gyvūnų daugintojai tuo užsiima dėl pinigų, tad galime kirsti jiems per ten, kur labiausiai skauda – per finansus, tiesiog nepirkdami gyvūnų iš nelegalių daugintojų. Tuo tarpu leidę sau nepagalvoti, nesusimąstyti, numoti ranka ar užmerkti akis tampame gyvūnų kančių katalizatoriumi. Juk jei nebus paklausos, dings ir pasiūla. Kaip atskirti nelegalią daugyklą nuo legalaus veislyno, skaitykite čia.
Ir dar – pasistenkime paaiškinti savo vaikams, per Kalėdas prašantiems šuniuko ar kačiuko, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima.
