Šiais ir kitais klausimais kalbamės su Inovatyvios dermatologijos centro vadove, prof. Matilda Bylaite-Bučinskiene.
– Protingu, saikingu, atsakingu deginimusi veikiausiai pavadintume rekomenduojamą mėgavimosi saule valandų skaičių ir apsauginio kremo naudojimą. Tad nuo pradžių – kiek laiko degintis yra saugu?
– Norėčiau jus truputį nuliūdinti. Mes, kaip dermatovenerologai, esame prieš deginimąsi. Mūsų suvokimu, saugaus deginimosi nėra. Tokios pozicijos laikosi ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio dermatologai.
Saulė reikalinga, ja mėgautis irgi reikia, ji paskatina vitamino D gamybą, kurio chroniškai trūksta visiems Lietuvos gyventojams, tačiau perteklinis saulės spindulių kiekis vis dėlto žalojamai veikia odą.
Įdegis ir yra odos apsauga, kad spinduliai nepatektų labai giliai į odą ir nepažeistų labai svarbios DNR medžiagos – amino rūgščių, neprasidėtų nekontroliuojamas atipinių ląstelių augimas. Kai tik odą paliečia pirmieji spinduliai, melanocitai pradeda gaminti pigmentą melaniną, jis yra išnešiojamas į aplinkinius audinius. Oda įgauna spalvą, tampa rusvesnė, priklausomai nuo to, kiek pigmento turi, kaip geba jį gaminti.
Saugaus deginimosi nėra, tik kad visuomenėje jau daug dešimtmečių įdegis yra gražu. Tačiau šis požiūris keičiasi. Matome, kad UV spinduliai ir neprotingas, nesaikingas noras būti įdegusiam turi savus padarinius.
Nors nerekomenduojame degintis, reikia suvokti, kad gyvename Saulės sistemoje ir esame labai nuo jos priklausomi, mums labai jos reikia. Tad šiuo klausimu būtina rasti pusiausvyrą – neteikti vien reikšmės saulės daromai žalai, bet ir nenueiti į kitą kraštutinumą – gyventi tik nakties režimu. Saulė reikalinga, ja mėgautis irgi reikia, ji paskatina vitamino D gamybą, kurio chroniškai trūksta visiems Lietuvos gyventojams, tačiau perteklinis saulės spindulių kiekis vis dėlto žalojamai veikia odą, o ji yra išorinis mus saugantis apdaras.
Tad drausk nedraudęs, žmonės vis tiek deginsis. Ir jei jau apie tai kalbame, rekomendacijos dėl laiko yra tokios: nuo 11 iki 15 val. saulė yra pati aktyviausia, tad šiuo periodu reikėtų būti po skėteliu, miške ar tiesiog eiti pasivaikščioti. Dabar ir prie orų prognozės galima pasižiūrėti saulės aktyvumo indikatorius, koks UV spindulių indeksas. Jei labai aukštas, apsauga turėtų būti didesnė.
Saugiausia būti saulėje be jokios apsaugos – ryte arba popiet daugiausia pusvalandį. Jeigu ruošiatės būti valandą ir daugiau, turi būti ir atitinkama apsauga: kepurė, akiniai su UV spindulius blokuojančiu filtru, pečius dengiantys drabužiai, o vietas, kurių negalite prisidengti, reikėtų pasitepti apsauginiu kremu. Saulė atrodo nekalta, bet ji gali sukelti saulės smūgį, žmogus gali perkaisti, todėl būtinas galvos apdangalas. Kitas dalykas – galima nudegti odą. Tokiu atveju ne tik vakaras ir naktis tampa nemalonūs, bet jei tuo metu atostogaujama, tai sugadintos tampa ir atostogos – ne tik tam žmogui, bet ir visai šeimai.
– Ar yra skirtumas, kiek laiko saulėje gali praleisti suaugusieji ir kiek vaikai?
– Yra. Kūdikiai iki šešių mėnesių išvis neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nebūti juose mes rekomenduojame ir vaikams iki trejų metų. Bendrosios rekomendacijos visiems vienodos – jei planuojate tiesioginiuose saulės spinduliuose praleisti daugiau kaip valandą, būtina pasirūpinti derama apsauga – kremu nuo saulės, galvos apdangalu, drabužiais, akiniais nuo saulės – tiek sau, tiek savo vaikui.
– Dažnai degindamiesi nepastebime, kad jau nudegėme, tai išryškėja tik vakare ir kartais padariniai būna labai skaudūs. Kaip pajusti?
– Šansai nudegti didėja ilgesnį laiką leidžiant toje pačioje pozicijoje: skaitant knygą, užmigus, žaidžiant mobiliuoju telefonu, žaidžiant tinklinį ir pan. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip aš išvengsiu nudegimo. Ir ne tik apie save, bet ir apie savo šeimą. Laiką leidžiant paplūdimyje visiems reikia teptis, o sulaukus 11 ar 11.30 val. jau metas vykti pietauti arba lįsti po skėtuku.
– Kita deginimosi sudedamoji dalis – apsauginis kremas nuo saulės. Jų yra įvairių: pienelio, aliejaus, gelio pagrindu. Kuris jų yra veiksmingiausias, kaip išsirinkti sau tinkamą ir kada tepti?
– Apsauginis kremas skirtas ne tik tam, kad absorbuotų UV spindulius, bet ir dalį jų atspindėtų. Kokios struktūros kremą rinktis, reikėtų atsižvelgti į odos tipą. Kuo riebesnė oda, tuo lengvesnės struktūros kremas – gelis, losjonas, purškiami kremai. Jei jūsų oda riebi ir pasipurkšite ar pasitepsite riebiu aliejiniu kremu, gana greitai gali išsivystyti aknės tipo bėrimai, nes užsidaro prakaito ir riebalų liaukos.
Jei jūsų oda sausa, jums kaip tik tiks riebesnis kremas, aliejus. Jei planuojate maudytis, rekomenduojama rinktis kremą, atsparų vandeniui, nes per vandenį labai gerai praeina saulės spinduliai, tad ilgai maudantis galite smarkiai nudegti.
– Ar vandeniui atsparus kremas iš tiesų taip gerai veikia? Galbūt išlipus iš vandens reikėtų pasitepti dar kartą?
Kremą reikėtų teptis 20 minučių prieš einant degintis. Ir ne tik einant į paplūdimį, tai galioja ir sportuojantiems ar dirbantiems lauke. Kremus rekomenduojame rinktis vaistinėje ir atkreipti dėmesį, kad nebūtų pasibaigęs produkto galiojimo laikas. Beje, šiemet pasirodė labai džiugi naujiena – purškiamas apsauginis kremas, jis naudojamas kūnui, veidui ir plaukams.
Saugiausia būti saulėje be jokios apsaugos – iki 11 val. arba po 15 val. daugiausia pusvalandį.
– Anksčiau buvo manoma, kad SPF skaičius parodo, kiek laiko gali būti nesitepęs kremu pakartotinai. Ir net buvo manoma, kad jei SPF yra didelis, užtenka pasitepti ryte ir visą dieną gali būti nesitepęs. Taip pat ir su vandeniui atspariu kremu – tikėta, kad kartą pasitepus jis atlaikys pusę dienos.
Deja, studijos, patirtis parodė, kad ir koks atsparus vandeniui būtų kremas, jei būnate ilgesnį laiką saulėje – prie jūros, dirbate, sportuojate lauke, kremą reikėtų tepti pakartotinai kas dvi tris valandas. Maudomės, šluostomės, gulime ant smėlio, prakaituojame, galiausiai dalis kremo nusivalo ir į drabužius. Dar vienas patarimas – tepant kremą jo netaupyti ir pasistengti išsitepti tolygiai.
– Kokio SPF apsauginį kremą reikėtų rinktis Lietuvos klimatui, o kokio – vykstant į šiltuosius kraštus?
– Anksčiau buvo manoma, kad užtenka SPF 15, keletą metų ši nuomonė pakitusi. Tiek Europos, tiek Lietuvos dermatologai rekomenduoja: kūnui – ne mažiau SPF 30, veidui, plaštakoms, dekoltė, vaikams – SPF 50.
Būtina suprasti, kad apsauginis kremas nuo ilgalaikio saulės poveikio neapsaugo. Jis apsaugo tik nuo ūmaus nudegimo.
Būtina suprasti, kad apsauginis kremas nuo ilgalaikio saulės poveikio neapsaugo. Jis apsaugo tik nuo ūmaus nudegimo. Tad klaidinga manyti, kad jei jau pasitepėte kremu, saulėje galite būti kiek norite, nes jūs jau apsaugoti. Taip nėra. Saulės neišvengsime, bet reikia suvokti, kad tai yra rimtas kancerogenas. Jau seniai patvirtinta, kad UV spinduliai sukelia vėžį, ypač, jei jie labai stipriai veikia jauno žmogaus odą (iki 18 metų žmogus gauna beveik 80 proc. savo gyvenimo UV spindulių) arba veikia ją daug metų, bet dažnai. Ateina žmogus ir sako: „Nesuprantu, iš kur tas vėžys, jau dešimt metų nesideginu.“ Atsakau, kad tai padarinys to, ką padarėte prieš tai.
– Yra manančių, o ir praktiškai išbandžiusių soliariumą prieš atostogas – esą du trys kartai soliariume prieš tikrosios saulės vonias padeda odai apsiprasti ir paskui įdegama lygiai, gražiai ir pan. Ką jūs apie tai manote? Galima tai propaguoti?
– Mano asmeninis įsitikinimas ir kaip šios srities profesionalo atsakymas: soliariumai nerekomenduojama ir taškas. Dermatologijoje uždegiminės ligos gydomos UV spinduliais ir labai sėkmingai. Yra tam tikrų būklių, kai išankstinis UV spindulių kiekis sumažina ligos ūmumą, todėl taikoma UV spindulių terapija, kad prieš vasaros sezoną žmogus paruoštų odą.
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose lankomumo soliariumuose procentas yra vienas didžiausių Europoje.
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose lankomumo soliariumuose procentas yra vienas didžiausių Europoje. Kitose Europos šalyse yra 7 ar 8 proc., Lietuvoje – apie 14,5 proc.
Galbūt taip yra, kad daugelis dienos šviesą maišo su UV spinduliais, daug kas eina dėl psichologinių dalykų – kad depresija neužpultų. Įtakos turi ir žinių stoka, kokia yra soliariumų žala. Čia kaip rūkymas. Ne visada išsivysto plaučių vėžys, bet jis tampa ir daugelio kitų ligų priežastimi. Kuo daugiau saulės oda gauna, tuo ji labiau žalojama. Dažniausiai į soliariumus eina tie, kurie ir taip labai mėgsta degintis ir būti rudi, gražūs visus metus.
2009 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos puslapyje atsirado labai ryškus raudonas užrašas, kad UV spinduliai yra labai stiprus kancerogenas. Jie atsakingi už melanomos – odos vėžio – atsiradimą. Buvo pateikta ir dar viena išvada, kad jaunimui iki 35 metų, reguliariai besilankančiam soliariumuose ištisus metus, rizika susirgti odos ir akių dugno melanoma padidėja 75 proc. Rizika padidėja ir tada, jei esi du tris kartus nudegęs odą iki pūslių. Kai kurios šalys, pamačiusios, kiek jaunų žmonių miršta nuo odos vėžio, yra uždraudusios soliariumus.
Jaunimui iki 35 metų, reguliariai besilankančiam soliariumuose ištisus metus, rizika susirgti odos ir akių dugno melanoma padidėja 75 proc.
– Kadangi jau prakalbote apie saulės žalą, vadinasi, teiginys, kad „saulė yra kenksminga, ji gali tapti įvairių odos ligų, tarp jų ir melanomos, priežastimi“, yra tiesa? O tiesa, kad saulė iš tiesų sendina odą?
– Tai tiesa, daugybė tyrimų tai yra įrodė. UV spinduliai pasižymi keliais poveikiais. Vienas jų – ūmus: gali būti stiprus, įvairaus laipsnio nudegimas iki pūslių, gali sukelti saulės alergiją. Ir ilgalaikis, kurio vienas padarinių – odos senėjimas. Yra įrodymų, kaip šiuo aspektu saulė veikia odą, neseniai spaudoje pasirodė nuotraukos, kaip 20 metų vairuotoju dirbusio žmogaus viena veido pusė, kuri nuolat gaudavo tiesioginių saulės spindulių, yra senesnė už kitą. Mes visi senstame, tačiau buvimas saulėje prideda dešimt metų. Žinutė, kad gali išsivystyti melanoma, dažnai neveikia, bet labai veikia teiginys, kad greit susensi.
Prieš 20–30 metų dar nebuvo tiek žinių, bet šiandien visa spauda mirga tokiais straipsniais, kalbama per televiziją, patys žmonės pasakoja savo istorijas, prieš mirtį rašo laiškus jaunimui, kad atkreiptų dėmesį į tai, kokią žalą daro besaikis mėgavimasis UV spinduliais.
Dažnam, kuris turi herpeso infekciją, nuo saulės atsiranda lūpų pūslelinė. Tai pavyzdys, kad UV spinduliai slopina imunitetą.
– Peršokime į kitą pusę ir pakalbėkime apie teigiamą saulės poveikį. Kad ir tas pats vitaminas D – tiesa ar mitas, kad saulė yra jo šaltinis? Kiek laiko turėtume pabūti saulėje ir kurias vietas apnuoginti, kad tikrai to vitamino gautume?
– Yra, bet ne vienintelis. Čia gal irgi daugiau vienas iš mitų. Debatai šia tema trunka jau penkiolika metų. Tos diskusijos, kad vitaminas gaunamas tik per odą, todėl reikia ir saulės, ir soliariumų, jau paneigtos. Pakanka pabūti 15 minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad oda pradėtų gaminti vitaminą D. Tam nereikia visam išsirengti ir keletą dienų sėdėti prieš saulę. Vitaminas D pradeda gamintis nuo pirmųjų spindulių kiekio ir gaminasi iki tam tikro lygio. Tyrimais įrodyta, kad nuo to, jog ilgiau būsite prieš saulę, daugiau jo neprisigamins.
Be to, ne vien UV spinduliai yra jo šaltinis ir vien jų neužtenka. Vitamino D turime gauti ir su maistu, o jei vis tiek nepakanka, reikėtų vartoti ir papildus.
– Sakoma, kad saulė padeda nuo kai kurių ligų: žvynelinės, egzemos, kad ji yra gerai spuogeliams ir pan. Ar tai tiesa?
– UV spinduliai kai kurias ligas gydo, kai kurias paskatina. Įdomu tai, kad 20 proc. tą patį dermatitą ar žvynelinę turinčių žmonių saulė paskatina bėrimus, bet 80 proc. padeda. Tai yra senas Hipokrato laikų gydymas – sūri jūra ir saulė. Taigi šias odos ligas turintiems žmonėms taikome fototerapiją ir tai yra vienas efektyviausių gydymo būdų. Po kurso, kurį sudaro 20–40 seansų, žmogus pusę metų būna švarus, jam neberia odos.
Kaip juokauja pietiečiai: kam mums antibiotikai, mes juk turime saulę. UV spinduliai veikia antiseptiškai, mažina uždegimą. Jei minėtomis ligomis sergantis žmogus negali atvykti į gydymo įstaigą, rekomenduojame nuo 15 iki 30 minučių pabūti saulėje ir po truputį tą laiką ilginti. Geriausia tai daryti ryte apie 10 valandą, kad nenudegtų oda, nes nudegimas gali suaktyvinti ligą.
– Sveikesnį gyvenimo būdą propaguojantys žmonės įprastų kremų nuo saulės nenaudoja. Vietoj jų tepasi kokosų arba sviestmedžių aliejumi. Ar natūralus aliejus tikrai gali apsaugoti nuo saulės?
– Mada – baisus reikalas medicinoje (juokiasi), nes mados bangos nuneša žmones ir jų sveiką protą. Aliejų kultūra yra Malaizijoje, Tailande, Indijoje – šalyse, kuriose labai daug drėgmės. Atkreipkime dėmesį į ten gyvenančių žmonių odos tipą, spalvą. Lietuvaičių oda dažniausiai yra antro trečio fototipo. Tai reiškia – rizikos grupėje smarkiau, greičiau nudegti.
Po trečio odos tipo žmonės beveik nenudega. Minėtose šalyse žmonių odos tipas yra ketvirtas. Tai reiškia, kad jie ir nesitepę visai nieko jaučiasi ir nelabai nusvils. Nustatyta, kad mūsų – lietuvaičių – stipriai įdegusi oda atitinka SPF 6–8. Todėl ir labai įdegę žmonės turi teptis apsauginį kremą, kad nežalotų odos. Kokosų aliejus turi apsauginę funkciją, bet ji gana silpna. Jei baltaodis, baltapūkis, mėlynakis išsiteps kokosų aliejumi ir pabus visą dieną prieš saulę tropikuose, smarkiai nudegs ir nusilups.
– Dėl kokių priežasčių atsiranda pigmentinės dėmės ir kas gali padėti jų išvengti?
– Labai opi problema. Priklauso nuo to, kokios tos pigmentinės dėmės. Ar susijusios su hormoninės pusiausvyros sutrikimu, ar su stipriu nudegimu. Arba, pavyzdžiui, jei žiemą žmogus išvyksta į šiltuosius kraštus – Meksiką ir pan., pabūna ten pusdienį be jokios apsaugos, pigmentacija gali būti labai stipri. Priklauso ir nuo to, ar žmogus netepė kokių nors kosmetikos priemonių, kremų, ar jam nebuvo atliktos kokios nors procedūros. Vyresnių žmonių pigmentacija yra ilgalaikis UV spindulių poveikis.
Vienintelė apsauga nuo pigmentacijos yra galvos apdangalas ir apsauginis kremas nuo saulės, kurio SPF 50+.
Vienintelė apsauga yra galvos apdangalas ir apsauginis kremas nuo saulės, kurio SPF 50+. Neseniai nustatyta, kad ne tik UV spinduliai A ir B, bet ir dienos šviesa sukelia pigmentaciją. Tai reiškia, kad pigmentacija gali atsirasti ir pabuvus prieš tiesioginius saulės spindulius, ir ilgą laiką prieš dienos šviesos lempas ar net kompiuterį.
Rizika kur kas didesnė besilaukiančioms merginoms, naudojančioms kontraceptikus, spirales, maitinančioms ar esančioms po tam tikrų procedūrų. Moterims dėl estrogenų pusiausvyros tai nutinka dažniau. Pigmentaciją, kartu su saule, gali išprovokuoti ir stresas. Taip kad, jei norite turėti gražią odą, reikia saugotis – prisiminkite praėjusio šimtmečio aristokrates, kurios būdavo su pirštinaitėmis, skėtuku, gražia skrybėlaite.
Man labai patinka nauja pasaulyje plintanti mada – burkini tipo kostiumas. Medžiaga, iš kurios jis gaminamas, yra atspari saulei, impregnuota, elastinga. Yra visokių raštų, išties įspūdingai atrodo.
– Ir pabaigai pakalbėkime apie deginimosi padarinius. Jei jau nepavyksta, neapskaičiuojame ir nusvylame – oda tampa raudona, ją skauda, tempia. Be šių akivaizdžių padarinių, kuo iš esmės odai kenkia nudegti saulėje?
Nudegus odą pirmiausia ją reikia vėsinti, paskui – raminti.
– Pirmiausia tai yra ūmi žala – vakaras, o gal ir kelios dienos jau sugadintos. Tačiau baisiausia yra ilgalaikė žala. Kaip jau minėjau, du trys tokie nudegimai ir didėja rizika susirgti melanoma. Kai klausiu savo pacientų, ar yra nudegę jaunystėje, visi yra bent po porą kartų. Toks nudegimas yra ūmi reakcija, fototoksinis uždegimas, oda parausta, patinsta, ją skauda, o vėliau ji tiesiog nusilupa, nes buvo tiek pažeista. Tą uždegimą reikia raminti.
– Tad ką reikėtų daryti nudegus, kokias priemones naudoti? Kokios jų yra veiksmingiausios?
– Anksčiau buvo du variantai – vyrai tepdavosi „Troinoj“ odekolonu, visa Palanga kvepėdavo (juokiasi), o moterys – kefyru. Žmonėms rekomenduojame perkant apsauginius kremus pasižvalgyti ir kremo po saulės. Juose yra vitamino A, E, dažnai ir pantenolio, alavijų ekstrakto. Jie padeda mažinti uždegimą, vėsina, ramina odą. Veikia geriau nei kefyras.
Nudegus odą pirmiausia ją reikia vėsinti, paskui – raminti. Vaistinėse galima įsigyti purškiamo vandens. Taip pat labai padeda vėsūs pavilgai. Galima rankšluostį ar marlę tiesiog sušlapinti vandeniu, jei stipresnis nudegimas – dėti juodosios arbatos pavilgus. Raminti tinka daugumos mėgstamas kefyras, jis ištraukia karštį, jame esančios medžiagos – lipidai – sutepa odą, ją nuramina.
Kai uždegimas pradeda rimti, oda tampa be galo išsausėjusi. Seni metodai, kuriais susirgus ir karščiuojant dar gydydavo močiutės – ištrinti odą spiritu, degtine – labai gerai ištraukia karštį, tinka ir nudegus saulėje. Paskui būtina patepti odą raminamuoju kremu.
Tinka ir drungno vandens procedūros vakare, tik po jų odą reikėtų patepti drėkinamuoju kremu. Arba naudoti pantenolio putas, jos ištraukia karštį ir sudrėkina odą. Jos yra alternatyva spiritiniams tirpalams, nes kai oda labai nudegusi, tepant jais labai peršti, oda dar labiau išsausėja. Apskritai, pabuvus saulėje odą rekomenduojama gerai drėkinti dar bent porą savaičių.
