Šioje Kaukazo valstybėje dera dalykai, kurie gali atrodyti nesuderinami: įdomi senamiesčio architektūra ir valstybės nesirūpinimas senoviniais pastatais; subtropikų palmės ir sovietiniai daugiabučiai; tikra kova su korupcija ir korumpuotoms šalims būdingas taisyklių nesilaikymas; karas su Rusija ir prekyba su Rusija; neapykanta homoseksualiems asmenims ir savo kūnu prekiaujantys vyrai, persirengę moterimis.
Šis tekstas nėra analitinis, jame nerasite gilių įžvalgų apie Gruzijos kultūrą ar visuomenę.
Tiesiog aprašiau detales ir smulkmenas, kurios mane nustebino pirmą kartą atvykus į šią įdomią Kaukazo valstybę.
Pristroikės
Jau važiuojant iš oro uosto į Tbilisio centrą pastebėjome, kad dalis daugiabučių atrodo tarsi suklijuoti iš kelių skirtingų namų – skiriasi ir spalvos, ir statybinės medžiagos.
Ten dirbantys lietuviai paaiškino, kad Gruzijoje populiaru daugiabučiuose pasistatyti papildomų aukštų arba kambarių. Tai vadinama pristorikėmis.
Sakysite, tokių dalykų galima pamatyti ir Lietuvoje? Oi ne, klystate.
Visų pirma, gruziniškos pristroikės dažniausiai vyksta nelegaliai, negavus jokių leidimų. Antra, kaimynai dėl tokių savavališkų veiksmų nesiskundžia, nes papildomi auštai pristatomi masiškai – mačiau septynaukštį daugiabutį, virtusį devynaukščiu. Tbilisyje šalia Pabėgėlių ministerijos mačiau daugiabutį, kuriame pristroikės buvo daromos ne statant papildomus aukštus, bet plečiant namo šonus.
Tai atrodo komiškai, nes daug nelegalių statybų yra atliekamos naudojant skirtingas medžiagas – tarkime ant blokinio namo stogo pastatomi papildomi aukštai iš plytų.
Kitą vertus, Gruzija yra žemės drebėjimų zonoje, todėl tai yra pavojingas reiškinys.
Pirtys visą parą
Gruzijoje daug parduotuvių, restoranų ir barų veikia ištisą parą. Netgi kavinės, iškabose žadančios dirbti tik iki vidurnakčio, klientus aptarnauja tol, kol jie užsisakinėja gėrimus ir maistą.
Tai nėra labai stebinantis dalykas šalyje, kur turizmas ir prekyba vynu užima svarbią vietą ekonomikoje. Tačiau nuoširdžiai nustebau pamatęs viešas pirtis, veikiančias ištisą parą.
Tai – didžiuliai pirčių kompleksai, kuriuose gali užsisakyti atskirą salę ir maudytis sieros prisotintame vandenyje, gerti vietinius gėrimus ir gauti masažą. Ir visą tai – už palyginus nedidelę kainą.
Rūkymas valstybės įstaigose
Jau rašiau, kad nustebino rūkoriai Tbilisio oro uoste. Tačiau dar keisčiau buvo suprasti, kad Gruzijoje rūkome net valstybės institucijose. Buvo keista matyti rūkančius žmones ministerijų koridoriuose ar kabinetuose.
Pernai išrinktas Gruzijos parlamentas jau priėmė įstatymą, draudžianti rūkyti uždarose viešosiose patalpose, bet teisės akto galiojimas jau du kartus buvo atidėtas.
Gėrimo kultūra
Gruzijoje yra daug vyno. Gero ir pigaus. Kiekviena save gerbiantis restorano šeimininkas turi savo rankų darbo vyno, kuris liejasi litrais. Ir nepaisant to, Gruzijoje alkoholio vartojimas nėra tokia skaudi problema kaip Lietuvoje. Priešingai, nors vynas čia puikus ir pigus, Pasaulio sveikatos organizacijos sąrašuose Gruzija rikiuojasi tarp mažiausiai suvartojančių šalių, kartu su Italija, Graikija, Norvegija, Malta.
Gruzinai man pasakojo apie savo gėrimo kultūrą. Tarkime mums, šiauriečiams, įprasta gurkšnoti vyną kalbantis, o štai gruzinai geria tik pasakius tostą. Aišku, tai perdėm supaprastintas vertinimas, bet tokį vaizdą galima pamatyti tiesiog stebint gruzinus.
Sendaikčių turgus
Daug turistinių šalių turi sendaikčių turgus, bet Tbilisio prekyvietė man pasirodė ypatinga – itin didelė ir keista.
Ten galima nusipirkti ne tik sovietinių atributų, bet šimto metų senumo kokios nors šeimos nuotraukų, senų fotoaparatų, sovietinių pasų, senovinių įrankių, gyvulių galvų, knygų, ragų, iš kurių galima gerti vynuogių degtinę čačą ar vyną.
Turgus dirba kasdien nuo ryto iki vakaro. Dalis pardavėjų savo prekes laiko nebevažiuojančiuose automobiliuose, rūdijančiuose turgaus pakraščiuose. Kaip ir visame pasaulyje, prekių kainą priklauso nuo vieno dalyko – ar pirkėjas yra vietinis, ar užsienietis.
Vairavimas
Sako, per pastaruosius kelerius metus vairavimo kultūra Gruzijoje smarkiai pasikeitė. Tikiu, kad taip ir yra, bet tai menkai guodžia, kai naktį dideliu greičiu leki kalnų keliu, o kiti vairuotojai važiuoja priešingo eismo juosta ir nusuka tik prieš pat kitos mašinos nosį.
Kažkada maniau, kad ukrainiečiai vairuoja neatsakingai, bet po savaitės Gruzijoje supratau, kad Ukrainos vairuotojai yra tikri europiečiai.
Čurčchela
Tai – gruziniškas saldumynas, pagamintas iš ant siūlo suvertų riešutų, aplietų vynuogių sirupu. Kadangi Gruzijoje lankiausi pirmą kartą, tai Tbilisio senamiesčio gatvėse visur kabančios čurčchelos atrodė kaip spalvoti sulčių varvekliai, išryškinantys kaukazietišką egzotiką.
Ar tai skanus saldumynas? Skonis įdomus ir keistas kaip ir pati Gruzija. Klampi miltų ir sulčių masė su gardžiais gruziniškais riešutais. Paragauti tikrai verta.
Nuolatinis vėlavimas
Jeigu Gruzijoje su žmogumi susitarėte susitikti 21 valandą, o jis atėjo pusvalandžiu vėliau, tai nereiškia, kad anas vėlavo – tiesiog jūs atėjote per anksti!
Gruzijoje buvau per trumpai, kad suprasčiau, kiek laiko vėluoti į susitikimus yra normalu, bet tai patyriau ir valstybės institucijose. Kitą vertus, jeigu sugebi išjungti šiaurietišką superpunktualumą, tai dėl nuolatinio kitų žmonių vėlavimo Gruzijoje ir pats gali atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
Prostitučių skveras
Gruzijos visuomenė yra itin konservatyvi, todėl žmogaus teisių gynėjai ir liberalios politinės jėgos turi daug problemų, gindamos homoseksualių žmonių teises. Pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų santuokos yra pagrindinė prokremliškos propagandos tema, siekiant sukurti blogą gruzinų nuomonę apie Vakarus.
Nepaisant to, Tbilisyje prostitucija užsiima ir vyrai, persirengę moterimis. Jie stovi šalia vadinamojo Herojų skvero esančioje požeminėje perėjoje ir aikštėje prie miesto cirko. Apie tai pasakoję Gruzijos nacionalinės žiniasklaidos žurnalistai teigė, kad tokie prostitucija užsiimantys asmenys neturi jokių problemų, susijusių su neapykanta kitokiems.
Požiūris į Rusiją
Gruzinų požiūris į Rusiją yra toks sudėtingas, kad beveik neįmanoma tiksliai apibūdinti.
Vieną vertus, Gruzija oficialiai kaltina Rusiją dėl dviejų žiaurių karų – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje – per kuriuos gruzinai prarado apie 20 procentų teritorijos. Kitą vertus, Rusija yra antra pagal dydį Gruzijos eksporto rinka.
Panašiai ir visuomenėje. Vieną vertus, gruzinai gali valandų valandas pasakoti apie tai, kaip rusai užpuolė jų šalį, bet tuo pačiu metu – taip pat karštai aiškinti apie meilę rusų tautai.
Gruzijos kurortuose ir Tbilisyje galima sutikti daug Rusijos piliečių, galima pamatyti daug automobilių su rusiškais numeriais. Taip pat galima pamatyti ir užrašų ant sienų, smerkiančių Rusijos politiką.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nukariauta Abchazija trokšta pabėgti ir nuo Gruzijos, ir nuo Rusijos