Nuo populiariojo serialo „Sostų karai“ scenas primenčių piliaviečių, autentiškų žvejų kaimų ir veidrodinių ežerų – Lietuvos miestai turi ką pasiūlyti kiekvieno skoniui, rašo kelionių portalas Theculturetrip.com.
Turistams iš viso pasaulio jis pristato 10 gražiausių Lietuvos miestų.
Anykščiai. Šventosios upės krantuose įsikūręs miestas – apgaubtas žalumos. Kiek daugiau nei 100 km nuo Vilniaus nutolę Anykščiai lankytojus pasitinka žavingu urbanistiniu peizažu: šalia rąstinių medinukų stovi plytiniai namai – tiek vieni, tiek kiti puikiai įsipina į aplinką, kurioje gausu medžių ir krūmų – lapuočių, o taip pat eglių bei pušų. Būtent dėl jų šiame mieste oras labai grynas.
Vienas įdomiausių architektūrinių objektų Anykščiuose – neogotikinis šedevras Šv. Mato bazilika, pastatyta 1899 – 1909 m. pagal architekto N. Andrejevo projektą.
Bažnyčia įspūdinga tiek savo iškilmingomis, pakilios nuotaikos architektūrinėmis formomis, tiek savo dydžiu – tai aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje (aukštis 79 m).
Kernavė. Širvintų rajone esantis istorinis miestas – puikiausia vieta tiems, kas nori iš XXI a. trumpam persikelti į viduramžius, laikus, kai klestėjo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė.
UNESCO saugoma vieta yra garsi visoje Lietuvoje, kaip viena didžiausių archeologinių radimviečių. Dėl to Kernavė kartais vadinama Lietuvos Troja: vaizdingoje Neries pakrantėje Pajautos slėnio amfiteatre, stūkso piliakalniai, šalia kurių nuo neatmenamų laikų kūrėsi senovės gyvenvietės ir buvo laidojami žmonės.
Iki šių dienų 194 hektarų žemės teritorijoje išlikusios kultūros vertybės, gausūs archeologiniai radiniai, istorijos tėkmėje susiformavęs kraštovaizdis mums byloja apie kultūras, gyvavusias šiame areale 11 tūkstančių metų – nuo vėlyvojo paleolito laikų (IX tūkstm. pr. Kr.) iki pat šių dienų.
Kernavės centre, eidami Kriveikiškio gatve, lankytojai taip pat pastebės pokarinius urbanistikos statinius, kurie yra gyvi tuomet visoje Sovietų Sąjungoje vyravusio neoklasicizmo pavyzdžiai.
Rumšiškės. Kauno regioninio parko kraštovaizdyje Rumšiškės gali pasirodyti kaip organiškas iš dirvožemio iškilęs iškyšulys. Kaimietiški pastatai „apsirengę“ laiko pažymėta mediena, stogai, apaugę žole arba šiaudiniai, o miestelio aikštės išgrįstos akmenimis – viskas sukuria jausmą, kad patekai ne į šiuos laikus.
Būtinai užsukite į Rumšiškėse įkurtą etnografinį Lietuvos liaudies ir buities muziejų. Po atviru dangumi įkurtas muziejus yra vienas didžiausių Europoje.
Kėdainiai. Šis miestas gali didžiuotis turintis vieną gražiausių senamiesčių Lietuvoje.
Senoji miesto dalis išgyveno švedų invaziją ir lietuvių-lenkų aljanso istorinius įvykius. XVII a. menantys gyvenamieji namai ir valstybinės paskirties pastatai rikiuojasi aplink pagrindinę miesto aikštę, grįstą akmenimis. Einant gilyn aptiksite bažnyčias ir senąją turgavietę, apsuptus įprastų XX-XXI a. pastatų.
Greta tekanti Nevėžio upė prideda Kėdainiams papildomų taškų, kurie svarbūs turistams, besirenkantiems – užsukti į naują miestą, ar ne.
Trakai. Tarsi iš kelionių atvirlaiškio – tokia yra viena iš senųjų Lietuvos sostinių – Trakai. Klasikinė viduramžių pilis ir miestas, išsidėstęs prie Galvės ežero, yra visai netoli Vilniaus. Čia galima išvysti tradicinių Kryžiuočių ordino statinių, išsiskiriančių dantytomis formomis ir raudona spalva, greta jų – kaimai, kur lenkų grafų pastatų didybė susitinka su karaimų namais, pastatytais liaudies architektūros stiliumi.
Jei istorija ir architektūra jūsų nedomina, Trakuose galite mėgautis paplūdimiais ir ežeru bei čia siūlomomis vandens pramogomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dar neprasidėjus laivybos sezonui lietuviai šluoja bilietus į pramoginius plaukiojimus laivais
Palanga. Lietuvos vasaros sostine vadinamas kurortinis miestelis, pasak sąrašo sudarytojų, prilygsta Lenkijos uostamiesčiui Gdanskui. Netoli nuo Klaipėdos esančioje Palangoje keliautojų visada laukia auksinis smėlis ir šalta bei sūri Baltijos jūra.
Tačiau gaivios maudynės ir saulės vonios – ne vienintelės pramogos šiame mieste. J.Basanavičiaus gatvė – svarbiausia vieta, į kurią turėtų užsukti kiekvienas turistas, kelionėse ieškantis barų ir naktinių linksmybių.
Šiemet lankantys Palangą privalo užsukti ir į atnaujintą Gintaro muziejų, kuris po penkerių metų rekonstrukcijos pasikeitė neatpažįstamai.
Neringa. Nuo vieno labiausiai aprašytų Lietuvos kurortų keliamės į vieną nuošaliausių – Neringą. Tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių įsikūręs miestas yra labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje.
Laukinėse kopose ir užutekiuose dažniau nei turistus aptiksite vietinius paukščius – kirus ir tilvikus. Pasimėgauti tikra gamta čia galima išsiruošus į ilgą pasivaikščiojimą miško taku, grįstu lentomis.
Keliautojus Neringa užburia ore tvyrančia laisve – tokią nuotaiką sukuria pati aplinka su autentiškais buvusių amatininkų namais, kurie būdingi ne tik šiai vietai, bet ir Preilai bei Nidai – dar dviems Neringos savivaldybės miesteliams, išsidėsčiusiems Kuršių nerijoje.
Druskininkai. Strategiškai patogioje vietoje (netoli Lenkijos ir Baltarusijos) sesantis kurortinis miestas pripažintas kaip sveikatingumo paslaugų (SPA) centras.
Stebėtis tuo nereikėtų: dar 1880 metais Druskininkai buvo paskelbti oficialiu Rusijos caro Nikolajaus I kurortu, į kurį atvykdavo daugybė to meto carinės Rusijos didikų ir jų aplinkos žmonių.
Vėiau į Druskininkus pasisemti sveikatos traukdavo ir Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis (1867 – 1935), kuris būdamas Druskininkuose apsistodavo medinėje viloje (dabartinės „Violetos“ viešbučio teritorijoje) bei neišlikusiame pastate Jasna gatvėje (dabar – Dineikos gatvėje). Jo vizitų dėka Druskininkai labai išpopuliarėjo Lenkijoje.
SPA paslaugomis iki šių dienų garsūs Druskininkai dabar turi ką pasiūlyti ir aktyviems keliautojams. Jei mėgstate sniegą – jūsų laukia „Snow arena“, o jei vandens pramogas – keliaukite į kitoje Nemuno pusėję esantį vandens parką.
Beje, šiuos du objektus pavasarį sujungė oro gondolos – iš jų atsiveria nuostabi Nemuno krante įsikūrusio kurorto panorama.
Šventoji. Šventąją pasieksite, jei nuo Palangos pasuksite link Latvijos. Buvęs žvejų kaimelis seniai virto jaukia atostogų vieta. Tačiau Šventoji – tai ne tik paplūdimys ir jūra, dėl kurių karštą vasarą čia suvažiuoja pusė Vilniaus ir Kauno. Miestelis turtingas Lietuvos priešistorę menančiomis vietomis – kai kurios radimvietės ir ten apkasti radiniai mena neolito laikus.
Žinoma, dėmesio verta ir pati pakrantė, o vos už keliolikos kilometrų – nuostabus Papės gamtos parkas. Tiesa, jis jau priklauso Latvijai.
Šilutė. Jaukus pamario krašto miestas Šilutė išsaugojo savo urbanistinį vaizdą prakštiškai nepaliestą dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Jei reikėtų išrinkti spalvą, kuria apibūdintume šį miestelį, tai būtų žalia. Tačiau visa apimančioje žalumoje negalima nepastebėti tokių architektūros pavyzdžių kaip Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia.
Miestelis atrodo vientisas ir puikiai „sutariantis“ su aplinka. Vienintelis kliuvinys – keletas Sovietų sąjungos laikus primenančių pastatų, kurie gali būti gražūs tik tokiu atveju, jei žaviesi Le Corbusieriu (Le Corbusier – šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius, – red. past.).
Užsukus į Šilutę, kelionę protinga būtų pratęsti Ventės rage, kur veikia Ventės rago ornitologijos stotis. Kasmet joje sužieduojama po 60-80 tūkst. paukščių.