Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

10 įdomiausių objektų Lietuvoje: nuo Kėdainių „Alpių“ iki optinės iliuzijos kalvos

Kiek Lietuvoje visko įdomaus! Marso kanjonai, baltosios Kėdainių „Alpės“, optinę iliuziją sukurianti gravitacinė kalva, lėktuvų stebėtojų meka... Ar viską esate aplankę?
ekskursijos akimirka
Kėdainių kalnai bendrovės „Lifosa“ teritorijoje / Aurimo Šrubėno nuotr.

Kelionių portalas www.pamatykLietuvoje.lt įvardijo 10 objektų, kuriais jo vartotojai praėjusiais metais domėjosi dažniausiai:

1. Raubonių mini zoologijos ir dinozaurų parkas

Raubonių mini zoo ir dinozaurų parkas
Raubonių mini zoo ir dinozaurų parkas

Raubonių parkas, įsikūręs šalia vaizdingo Raubonių piliakalnio, yra didžiausias tokio tipo parkas trijose Baltijos šalyse. Čia vienu metu galėsite aplankyti du parkus šalia vienas kito.

Dinozaurų-drakonų parke rasite daug natūralaus dydžio riaumojančių dinozaurų kopijų bei judančių drakonų. Mini zoologijos sode gyvena gausybė laukinių gyvūnų. Tai rudosios meškos, liūtas, puma, lūšys, elniai, surikatai, dygliatriušės ir daug kitų gyvūnų, o iš viso jų – daugiau nei 140.

Daugiau skaitykite čia

2. Kruonio gravitacinė kalva

Kruonio „gravitacinė kalva“
Kruonio „gravitacinė kalva“

Šioje vietoje sukuriama optinė iliuzija, jog riedama į kalną, nors atrodo priešingai. Išmėginkite patys – paprasčiausias būdas įsitikinti, kad tai tik iliuzija – atsivežkite didelį gulsčiuką. Tokių vietų pasaulyje yra daug, optinė iliuzija susidaro dėl to, kad aplinkoje nėra objektų (pavyzdžiui, namo), kurie stovint vietovėje padėtų realistiškai suvokti nuolydžio kryptį ir perspektyvą.

Daugiau skaitykite čia

3. Lifosos gipso kalvos

AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Fosfogipsas – tai gipsas su maža fosfatų (trąšų) priemaiša, atsirandantis fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Kalnai trąšų gamyklos pašonėje pradėti pilti nuo 1968 metų. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę per 21 mln. tonų, o kalnų užimamas plotas – apie 84 hektarai, kai kurių aukštis siekia 60 metrų. Anksčiau pradėti formuoti kalnai dabar jau apsodinti, apaugę medžiais ir žole. Objektas nėra lankomas, tačiau stūksantys kalnai matomi ir 5 kilometrų atstumu.

Daugiau skaitykite čia

4. Lėktuvų stebėjimo vieta Vilniuje

„Pamatyk Lietuvoje“ nuotr./Neoficiali lėktuvų stebėjimo vieta prie VNO
„Pamatyk Lietuvoje“ nuotr./Neoficiali lėktuvų stebėjimo vieta prie VNO

„Plainspotterių“ pamėgta vieta stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus visai šalia Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako.

Daugiau skaitykite čia

5. Krikštėnų dvaras

ukmergeinfo.lt nuotr./Krikštėnų dvaras
ukmergeinfo.lt nuotr./Krikštėnų dvaras

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX a. viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnus pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti. 1994 m. rūmai atiduoti de Bondi paveldėtojams. Šiandien Krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius. Dvaras įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, išskirtinėje nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu. Savininkas – Vladas Algirdas Šemeta.

Daugiau skaitykite čia

6. Šaltiškių molio karjeras

Ventos regioninio parko direkcijos nuotr./Šaltiškių molio karjeras
Ventos regioninio parko direkcijos nuotr./Šaltiškių molio karjeras

Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime, plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250 mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

Daugiau skaitykite čia

7. Lankupių kabantis tiltas

Klaipėdos rajono sav. nuotr./Lankupių tiltas per Miniją pripažintas ilgiausiu kabamuoju tiltu Lietuvoje.
Klaipėdos rajono sav. nuotr./Lankupių tiltas per Miniją pripažintas ilgiausiu kabamuoju tiltu Lietuvoje.

Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes buvo užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.

Daugiau skaitykite čia

8. Vilsos upelio kriokliai

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Vilsos upelio kriokliai
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Vilsos upelio kriokliai

Tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekėdama per klintinius tufus suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių (mes suskaičiavome mažiausiai 4). Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta ar gali atsirasti naujų. Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir pritaikytų takų nėra, tačiau nužygiuoti iki pat santakos su Nerimi būtina. Rekomenduojama ekstremalesnių pasivaikščiojimų mėgėjams.

Daugiau skaitykite čia

9. Namelis ant vištos kojelės

geocaching.com nuotr./Namelis ant vištos kojos
geocaching.com nuotr./Namelis ant vištos kojos

Šalia Merkinės, prie sankryžos į Alytaus pusę, ant kalnelio galima pamatyti namuką ant vištos kojelės. Daugelis sunkiai atspėtų jo paskirtį. Tai kūrybingų Merkinės ugniagesių komandos poilsio-budėjimo vieta prižiūrint Dzūkijos miškus. Namelis jau stovi kelis dešimtmečius, o neseniai buvo ir restauruotas. Šalia yra pavėsinė, lauko tualetas, todėl ideali vieta sustoti.

Daugiau skaitykite čia

10. Ladakalnis

Aukštaitijos nacionalinio parko nuotr./Lankytojai ant Ladakalnio
Aukštaitijos nacionalinio parko nuotr./Lankytojai ant Ladakalnio

Žinomiausia apžvalgos aikštelė Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ladakalnis – 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Daugiau skaitykite čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs