1. Saimos ežeras
Tai didžiausias Suomijos ežeras, įtrauktas ir į didžiausių Europos ežerų penketuką. Ežeras ir jo apylinkės yra suomių itin pamėgta vieta – dalis jų čia turi įsirengę vasarnamius.
Netoli ežero yra įsikūręs idiliškas Puumalos miestas, stūkso žymioji Savonlinnos pilis bei plyti nacionalinis Linnansaari parkas. Tad atvykę pasigrožėti šio kraštovaizdžio gamtos, turistai gali suderinti ir poilsį, ir kultūrinio pažinimo veiklas.
2. Raumos senamiestis
Tiems, kurie domisi ir žavisi senąja architektūra, į šio miestelio senamiestį, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, užklyst bus labai įdomu.
Sakoma, jog šiuolaikinio metropolio gyventojas čia pasijunta tarsi sugrįžęs į kitą laikmetį. Mat dauguma šio senamiesčio pastatų (ar jų detalių) yra išlikę nuo XVIII a. laikų.
Minima ir tai, jog žiemą, kai pastatų stogai bei pastatus jungiančios gatvelės pasidengia sniegu, ši Raumos miestelio dalis virsta pasakiška vieta.
3. Yyteri paplūdimys
Yyterio paplūdimys – tikras suomių pasididžiavimas. Ir ne tik suomių! Savo dydžiu lenkiantis kitas Šiaurės šalių krantines, 6-is kilometrus besitęsiantis paplūdimys jau seniai yra tapęs viena populiariausių vietinių gyventojų laisvalaikio ir pramogų zonų.
Šiltuoju metų laikų Yyteri paplūdimyje vyksta daugybė renginių, šalia veikia golfo aikštynas ir SPA centras. Beje, prie pat paplūdimio yra įsikūręs Porio miestas, kuris jau daug metų garsėja savo džiazo festivalio tradicija.
4. Nacionalinis Nuksijo parkas
Sostinės dalyje esantis parkas – tikras Helsinkio gyventojų išsigelbėjimas. Mat čia galima ir plaukioti, ir slidinėti, rengti įvairius žygius, žvejoti ir stovyklauti. Kitaip tariant – patirti gamtos ramybę neišvykstant toli nuo mieste esančių namų zonos.
Be to, natūralias sąlygas gyvuoti bei veistis čia turi tokie gyvūnai, kaip briedžiai, lapės ir netgi skraidančios voverės. Tad vaikštinėjantys parke turi tikimybę sutikti vieną ar kitą šių žinduolių atstovą.
Svarbu ir tai, kad Nuksijo parkas yra pasiekiamas viešuoju transportu, tad norintys popietę praleisti gamtoje, be vargo gali ten nuvykti.
5. Suomenlina
Suomenlina – tai Helsinkio archipelage esanti tvirtovė, pastatyta net ant šešių salų. Jos įkūrėjai – švedai – gynybinius pamatus čia sudėjo dar XIX a., didžioji dalis statinių yra išlikusi iki šių dienų.
Tiesa, šiandien Suomenlina atlieka ne gynybinę, bet gyvenamąją funkciją. Išlikęs archaiškas senamiestis, itin išpuoselėta gamta ir pakrantės – esminės priežastys, dėl kurių didelė dalis Helsinkio (sausumos) gyventojų trokšta čia persikelti.
Be to, salas nuo Helsinkio uosto skiria nedidelis jūrinis atstumas, kurį vos per 20 minučių galima įveikti dažnai kursuojančiu viešuoju transportu – keltu.
6. Nacionalinis Koli parkas
Koli parko kraštovaizdis yra toks įspūdingas, jog jį galima išvysti žymių šių kraštų XIX a. tapytojų darbuose. Be to, sakoma, jog šio parko gamta įkvėpė ir tokius kūrėjus, kaip švedų romantinės muzikos korifėjų Jeaną Sibeliusą.
Šiaurinės Karelijos dalyje plytintis parkas yra gyventojų labai pamėgta aktyvaus laisvalaikio zona. Nuo aukščiausios parko kalvos – Ukko–koli – atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Tad tie, kas mėgsta žygius, nepraleiskite progos čia apsilankyti.
Beje, žiemą Koli parkas virsta slidinėjimo kurortu, tad jei esate Suomijoje snieguotuoju metų laiku ir mėgstame žiemos sportą – ši vietai kaip tik jums.
7. Nacionalinis Palaso-Julestunturio parkas
Trečias pagal dydį Švedijos parkas – Pallas–Yllastunturi yra vienoje šiauriausių šalies dalių – Laplandijoje. Kalnų grandinė čia driekiasi beveik 100 km, o pėsčiųjų takai sudaro net 350 km ruožą. Teigiama, jog magiškas dangus parke atsiveria naktį, kai atsiveria šiaurės pašvaistė.
Atvykę čia galėsite ne tik pasigrožėti vietos gamta, bet ir apsilankyti Hettos kaimelyje bei paslidinėti Yllas slidinėjimo kurorte.
8. Kilpisjarvi
Kilpisjarvi yra kaimelis, priklausantis Enotekio savivaldybei. Nors yra laikomas vienas didžiausių šios savivaldybės gyventojų, tačiau gyventojų skaičius, kuris buvo nustatytas 2000 m., siekė vos 110.
9. Halčio kalnas
Aukščiausia Suomijos viršukanė (1323 m) – Haltis – yra Laplandijoje, visai šalia Suomijos–Norvegijos sienos. Vietinių gyventojų teigimu, tai – šventa vieta.
Šiltuoju metų laiku į Halčio viršukalnę įkopti galima be ypatingo pasiruošimo, o žiemą tokia ambicija gali virsti ekstremaliu išbandymu. Mat viršukalnė plyti laukinėje gamtoje – aplink nėra nei kelių, nei viešbučių. Todėl tie žygeiviai, kurie pasiryžta šiam išbandymui, dažniausiai yra patyrę keliautojai.
10. Turku
Turku archipelagą sudaro apie 20 tūkst. salų ir salynų. Kai kurias jų galima pasiekti automobiliu ar dviračiu, tačiau didžiąją daugumą – laivais ir keltais. Salose apstu vasarnamių, kadangi turėti nuosavą laivą šiuose regionuose – labai populiaru.
Pats miestas – senoji Suomijos sostinė – savo gamtos grožiu primena Nidą. Tiesa, patys suomiai šį miestą yra praminę „Suomijos Venecija“, kadangi senamiestį vagoja upių kanalai, palei kuriuos yra daug populiarių barų ir aukštos klasės restoranų.