10. Palmių salos, Dubajus
 |
| Jorge Lascar nuotr./Palmės formos sala Dubajuje |
Nenuostabu, kad vienos įdomiausių ir keisčiausių salų kada nors sukurtų žmogaus rankomis yra būtent Dubajuje - mieste, kurio ekstravagantiškas žavesys sukuria ir vidaus slidinėjimo trasas ir 160 aukštų dangoraižius. Palmių salos taip pat supiltos jūroje, 5 km spinduliu nuo kranto. Jos iš viso užima vos 31 kv. km plotą. Supiltos Persų įlankoje iš uolų, atgabentų čia pat nuo kalnų, ir 92 mln. kub. m smėlio, iškasto jūros dugne. Prieš keletą metų vietos valdžia pradėjo tęsti salų „auginimą“. Tikėtasi, kad po keletos metų šalia jos supiltų salynų atsiras dar keletas naujų ir dar didesnių. Ketvirtasis iš jų pavadintas „Pasaulio“ vardu turėtų būti sudarytas iš 300 salų ir atrodyti kaip pasaulio žemėlapis. Deja, paskolų krizė Dubajuje pristabdė projektą, o nauji salynai taip ir liko kol kas pusiau supilti.
9. Lėlių sala, Meksika
Kiekvienas, kuris yra matęs siaubo filmų, sutiks: lėlės dažnai yra kraupios. Tai pasitvirtina tuomet, kai jas matai visur aplinkui: voratinkliuose, kabančias ant medžių, kai vietoj akių joms išsprogusios sagos tabaluoja ant raudonų virvučių. Manote, tai kažkokio Holivudinio siaubo filmo siužetas? Ne, visiškai ne! Kraupių lėlių gausybė pasitiks jus „La Isla de las Munecas“ (lt. Lėlių sala) Meksikoje, šiek tiek nuvažiavus už Meksiko miesto ribų.
 |
| Esparta Palma nuotr./Lėlių sala |
Šios salos istorija pasakoja, kad Donas Julianas, paprastas vidutinio amžiaus vyras, atvyko gyventi į šią salą, kai tikroji jo šeima tragiškai žuvo. Vieną dieną jis išgirdęs netoliese jaunos moters riksmą, ji skendo vandens kanale. Jis puolė prie vandens ir ištraukė skęstančią merginą. Tačiau nepaisant vyro pastangų, pastaroji greitu metu numirė. Ir vėl vyras liko vienas. Vėliau jis pradėjo girdėti merginos balsą aplinkui. Kad pagelbėtų mirusiosios dvasiai, vyras pradėjo kabinti lėles ant medžių, nuo kurių girdėjo merginos balsą. Labai greitai vyras tapo vietos legenda ir žmonės pradėjo jam nešti vis daugiau lėlių jo keistai kolekcijai. Donas Julianas mirė 2005 m. Jam buvo 86-eri, o jo vaiduokliška kolekcija priskaičiuoja tūkstančius lėlių.
8. Sokotros sala, Jemenas
Iškylanti iš Indijos vandenyno Jemeno ir Somalio pakrantėse Sokotros sala – tokia pat keista kaip ir ją supančios šalys nusikalstamos. Apsupta gana aukštų kalnų, siekiančių 1,5 km, ši sala keistai išdžiuvusi ir susiraukšlėjusi. Klimatas joje itin sausas, augmenija ir gyvūnija retai sutinkama, todėl čia pakliuvęs jautiesi kaip fantastų romanuose apie ateivius. Vis dėlto, šioje saloje sutinkami reti gyvūnai ir paukščiai, čia yra drakono kraujo medis – savotiškas raudonos spalvos keistas skėčio formos medis. Dar keistesnė dykumų rožė taip pat auganti čia.
 |
| Gerry ir Bonni nuotr./Sokotros salos unikalus medis |
Jei ši sala nebūtų viename iš nestabiliausių Žemės regionų, ji tikrai taptų „Rytų Galapagais“, čia galėtų vystytis ekoturizmas. Tačiau, kol Jemenas ir aplinkinės šalys netaps draugiškesnės užsieniečiams, 44 000 vietinių gyventojų taip ir liks izoliuoti nuo pasaulio, taip dar labiau paskatindami savo salos unikalumą.
7. Bajardo fortas, Prancūzija
 |
| wikipedia.org nuotr./Bojardo fortas Prancūzijoje |
Kas gali būti keisčiau už 200 metų senumo jūrinį fortą, tiesiog kyšantį iš vandens ir atrodantį kaip ne vietoje numestas gigantiškas žaislas? O jei dar šiame forte būtų filmuojamas populiarus televizijos šou? Sala – tvirtovė „Bajardo fortas“ yra vakarinėje Prancūzijos pakrantėje, tarp Olerono ir Aikso salų. Tai pirmoji prancūzų sala – tvirtovė, pastatyta dar 1660-aisiais. Tuo metu idėja apie tokią tvirtovę atrodė keistai. Jos architektas karaliui sakė: „Pone, lengviau dantimis pasiekti mėnulį, nei pastatyti tvirtovę šioje vietoje“. Tačiau karalius norėjo šio projekto. Darbininkai uolienas ir akmenis turėjo kasti pačioje jūroje, statyti buvo sunku. Todėl pilnai projektas užbaigtas tik 1857-aisiais. Ilgamečių statybų rezultatas – apvali sala – tvirtovė, virš jūros pakilusi per 20 metrų ir ploču siekianti 32 metrus. Joje vienu metu gali būti 250 kareivių ir 74 patrankos.
Keletą metų naudotas pagal paskirtį, vėliau „Bajardo fortas“ paverstas kalėjimu, vėliau televizijos žaidimo aikštele. Šiuo metu jame filmuojama „Bajardo forto“ laida, sumanyta kaip amerikiečių „Baimės faktoriaus“ analogas.
6. Plaukiojančios salos Titikakos ežere, Peru
Techniškai šios salos gali būti netinkamos vadinti salomis, tačiau plaukiojančios Titikakos ežere jos yra vienos iš keisčiausių ir patraukliausių įdomybių visoje Peru. Garsėjančios savo gyventojais ūrais šios „plaukiojančios salos“ pagamintos iš nendrių ir atrodo panašios į didžiulius plaukiojančius kilimus. Vienos jų siekia pusės futbolo stadiono dydį, kitos dar kiek didesnės. Šių „salų“ storis siekia 3-4 metrus. Tarpusavyje jos pritvirtintos ilgomis virvėmis, taip pat ir prie ežero dugno. Todėl migruoti ežero paviršiumi jos nelabai gali.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Titikakos uros |
Nelabai aišku kada ir kaip ūrai atsirado Titikakos pakrantėse ir kodėl jie nusprendė gyventi nendrinėse salose. Tačiau antropologai mano, kad greičiausiai dar iki Ameriką atrandant Kolumbui, žmonės čia migravo nuo Amazonės krantų. Nerasdami sau vietos pakrantėse, ūrai, matyt, sugalvojo gyventi ežero paviršiuje ir susikūrė savo pačių žemę – plaukiojančias nendrines salas. Žinomi savo išmintimi ir taikumu, ūrai liko gyventi ramiai ir buvo nepaliesti nei inkų nei ispanų užkariautojų.
Iki 1986-ųjų ūrai gyveno ežere, kažkur 9 km nuo kranto, tačiau pakilusi pragaištinga audra sunaikino didžiąją dalį salų. Išlikę gyventojai persikėlė arčiau kranto ir naujas salas atstatė čia. Neįtikėtina, tačiau iki šiol apie 1200 ūrų gyvena 60-yje plaukiojančių salų, netoliese nuo didžiausio Titikakos pakrantėje esančio miesto Puno. Tradiciškai ūrai vertėsi žvejyba, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jie pakeitė profilį ir gyvena iš pajamų, gaunamų iš 200 000 turistų, apsilankančių čia kasmet.
5. Madagaskaras
Madagaskaras – tai ketvirta pagal dydį sala pasaulyje, dar žinoma kaip visiškai kita planeta Žemėje. Kažkada buvusi prancūzų kolonija, 2009-aisiais patyrusi kruviną valdžios perversmą, ši neturtinga šalis dabar bando atkurti taiką.
 |
| flickr.com nuotr./Madagaskaras |
Nuo tada kai prieš 165 milijonus metų Madagaskaras atskilo nuo Afrikos žemyno, jis pradėjo vystytis kaip visiškai kitokia unikali vieta. Čia auga baobabai – keistos formos medžiai, juokingi gyvūnai lemūrai, randami tik šioje saloje, chameleonai ir reti augalai... Deja, sunki politinė ir ekonominė padėtis šalyje niokojo ir laukinę gamtą: tarptautinėje juodojoje rinkoje gausu prekių iš Madagaskaro. Todėl šalis turi daug darbo pasitempti.
4. Alkatraso sala, Jungtinės Amerikos Valstijos
 |
| Dimitri Chekhter nuotr./Alkatrasas |
Vos kelios salos Jungtinėse Valstijose yra tokios pat žinomos – arba nežinomos – kaip Alkatrasas. Ši sala – tai nedidelė uolų sankaupa San Francisko įlankos viduryje. Pirmąkart žemėlapiuose ji pavaizduota 1775 m. ir pavadinta ispaniškai "Isla de los Alcatraces" – pelikanų sala, mat joje tuo metu buvo gausu jūrinių paukščių pelikanų. Sala taip ir buvo tiesiog sala iki 1853-ųjų, kuomet amerikiečių kariuomenė ten pastatė tvirtovę, vadinamą Alkatraso vardu. Ji turėjo apsaugoti San Franciską, be to, joje įkurtas kalėjimas. XX am. kariuomenė perdavė visą salą valdyti kalėjimų departamentui. Nuo to laiko Alkatrase veikia itin pavojingų, visam gyvenimui įkalintų nusikaltėlių kalėjimas. Jame sėdėjo Al Capone, Alvinas Karpis, „Ginklų mašina“ Kelly‘s ir Mickey Cohenas. Kalėjimas nustojo veikti 1963-aisiais.
3. Hašimos sala, Japonija
Hašimos sala, esanti už 15 km nuo Nagasakio miesto, garsi greičiausiai dėl to, ko joje nėra, nei dėl to, kas joje yra. Anksčiau viena labiausiai apgyvendintų Žemės vietų (835 per hektarą), dabar vieniša ir visiškai tuščia ji stūkso Rytų Kinijos jūroje.
 |
| Jordy Theiller nuotr./Hašimos salos miestas-vaiduoklis |
Japonai išvystė Hašimos salą, kuomet jie atrado anglį salos uolienose bei jūros dugne ir pradėjo jos gavybos pramonę. Fukahori šeima įkūrė pirmąją anglies gavybos įmonę 1887-aisiais, ją vėliau už 100 000 jienų pardavė Mitsubishi kompanijai. Šioji vėliau savo darbininkams pristatė daugybę nedidelių namų čia. Antrojo pasaulinio karo metu staigiai išaugus anglies paklausai, Kinijos ir Pietų Korėjos vyrai priverstinai gabenti į Hašimos salą dirbti šachtose.
1959-aisiais Hašimoje gyveno 5 259 gyventojai, o salos dydis vos siekė 6,3 hektaro. Čia buvo pradinė mokykla, darželis, gimnazija, sporto stadionas, kino teatras, kavinės ir restoranai, 25 skirtingų prekių parduotuvės, ligoninė ir kirpykla, budistų šventykla ir daug kitokių vietų.
Salos nuosmūkis prasidėjo 1960-aisiais, kuomet degalai Japonijoje tapo pagrindiniu energijos šaltiniu, pakeisdami anglį. 1974-aisiais šachtos uždarytos, o žmonės vieni po kitų išsikraustė iš šios salos. Dabar ji – miestas vaiduoklis.
2. Poveglijos sala, Italija
Kai kurie žmonės mano, kad būtent Poveglijos sala Italijoje – labiausiai vaiduoklių apyvendinta vieta pasaulyje. Tarp Venecijos ir Lido miestų Pietinėje įlankoje esanti sala apgyvendinta žmonėmis nuo 421 m. Tačiau 1348 m. įvykęs potvynis nušlavė nuo žemės visas salos gyvenvietes. Vėliau Poveglijos sala, kaip ir daugelis kitų neapgyvendintų mažų salų, naudota mirštančių ir mirusių nuo įvairiausių užkrėčiamų ligų žmonių laidojimui. Daugelis aukų sudeginti tiesiog salos pakrantėse. Dar daugiau Venecijos gyventojų krito nuo Juodosios mirties – maro – 1630 m., jų kūnai vėl atgabenti į Povelgijos salą.
 |
| eceanleadership.org nuotr/Pveglijos salos ligoninė |
Tragiška ir kraupi praeitis iki šiol įkvepia baisių siaubo istorijų rašytojus ir kūrėjus. Tuo pasinaudojo ir Napoleonas Bonapartas, įkurdamas saloje patrankų saugyklą. Dar baisesne sala tampa 1800-aisiais, kai joje įkūriama protiškai atsilikusių žmonių gydykla. Legenda pasakoja, kad 1930 m. vienas ligoninės gydytojas darė įvairiausius keistus eksperementus su ligoniais, kurie po jų dažniausiai jau nebeatsikeldavo. Po ligoninės uždarymo saloje kelis metus veikė slaugos namai. 1975-aisiais ir jie nustojo veikti. Šiuo metu saloje žmonės nebegyvena. Čia atvykstama dėl nuotykių ir kraupios atmosferos.
1. Velykų salos
Didžiulės akmenų statulos, siekiančios trijų aukštų namus. Žinoma, pačios jos netapo tokių formų ir tikrai pačios neatėjo į lygią lygią žalią pievą. Tarsi iš niekur kaip grybai po lietaus šios senolių veidus primenančios galvos prieš tūkstantmečius išdygo čia ir stūkso iki šiol. Kaip senovės žmonės sugebėjo tokius akmenis atridenti – iki šiol didžiausia žmonijos paslaptis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Velykų salos statulos |
Archeologai tikina, kad Velykų salose žmonių būta jau 400-800 m. pr. m. e. Manoma, kad gyventojų skaičius siekė apie 1000 – 1680, savo aukščiausią tašką populiacija pasiekė 1550 m., kai čia gyveno apie 9000 žmonių.
Be abejonės, Velykų salos statulos naudotos apeigoms ir maldoms. Priskaičiuojama, kad iš viso saloje yra 887 didesnių ar mažesnių statulų. Dalį jų žmonės per amžius išplukdė iš salos.
