Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

10 labiausiai užterštų vietovių pasaulyje

​​​​​​​Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančiams ir net milijonams žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai. Nors sąrašas paskelbtas dar 2013 metais, grėsmė dėl didelės aplinkos taršos ir jos poveikio aplinkai aktuali ir šiandien. Pranešime spaudai Aplinkos apsaugos institutas skelbia 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių.
Norilskas (Rusija)
Norilskas (Rusija) / „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Tarša

10. Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)

Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Ši vakarų Afrikos valstybė per metus importuoja apie 215 tūkst. tonų naudotų buitinių elektroninių prietaisų.

Šis rajonas neatskirtas nuo gyvenamųjų zonų, nemažai elektronikos atliekų tvarkoma nelegaliai. Pavyzdžiui, daug jaunų vyrų ir vaikų, siekiant išgauti varį, atliekas tiesiog degina. Didžiuliai kiekiai toksiškų garų išsiskiria į orą, cheminės medžiagos patenka į dirvožemį ir aplinkinius vandens telkinius, o per maistą ir vandenį – vietos gyventojams. Tyrimai parodė, kad šiame rajone ir aplink jį esantis dirvožemis buvo užterštas itin dideliu švino kiekiu. Ši pavojinga medžiaga išsiskiria, pavyzdžiui, deginant kabelius.

Nelegaliai iš elektronikos prietaisų išgaunant metalus, patiriama ir didelių traumų, kaip nudegimai, akių pažeidimai, plaučių ir nugaros skausmai. Šioje atliekų perdirbimo vietovėje dauguma darbuotojų miršta nuo vėžio jau 20 metų.

9. Černobylis (Ukraina)

1986 metų balandžio 25 dieną Ukrainoje, Černobylyje, įvykusi katastrofa yra viena skaudžiausių branduolinių nelaimių pasaulyje. Sprogęs branduolinis reaktorius paskleidė 100 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų nei jų buvo per Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą.

Šios katastrofos Ukrainoje metu radioaktyvios medžiagos pasiekė daugelį Azijos, Afrikos ir Europos vietų. Kokie yra katastrofos padariniai, bendro sutarimo nėra. Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ teigimu, dėl Černobylio branduolinės elektrinės mirė maždaug 93 tūkst. žmonių, įskaitant ir mirusiuosius nuo vėžio, o iki 2011 metų iš viso dėl katastrofos pasekmių žuvo apie 734 tūkst. žmonių. Net ir dabar Černobylio teritorija kelia pavojų visuomenei dėl paviršiniame dirvožemyje esančios pavojingos radionuklidų koncentracijos.

8. Citarum upė (Indonezija)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Citarum upė (Indonezija)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Citarum upė (Indonezija)

Labiausiai pasaulyje užteršta upe laikoma Indonezijoje tekanti Citarum. Vanduo iš užterštos upės turi tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nes upės vanduo yra pagrindinis saloje geriamasis vanduo. Jį taip pat naudoja pramonės įmonės, juo laistomos auginamos kultūros. Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną ne mažiau kaip 20 tūkst. tonų atliekų ir 340 tūkst. tonų nuotekų, o daugiausia iš 2 tūkst. tekstilės gamyklų, patenka į Citarum upę. Joje aptikta daugybė teršalų, tokių kaip švinas, aliuminis, geležis ar manganas.

7. Dzeržinskas (Rusija)

Dešimtmečius Dzeržinskas tarnavo kaip viena pagrindinių chemijos pramonės įmonių Tarybų Sąjungoje. Net ir šiandien Dzeržinskas yra svarbus Rusijos chemijos gamybos centras. Ir, nors šiuo metu miestui galioja griežtesnė kontrolė dėl taršos, vien 1930-1998 metais miesto teritorijoje buvo netinkamai palaidota beveik 300 tūkst. tonų cheminių atliekų. 2007 metais Gineso pasaulio rekordų knygoje Dzeržinskas buvo paskelbtas labiausiai užteršta vieta pasaulyje.

Požeminiame vandenyje rasta beveik 190 rūšių teršalų, įskaitant fenolį ir dioksinus. Dėl šios priežasties gyventojai turėjo daugybė ligų ir sutrikimų, buvo didelis sergančiųjų vėžiu skaičius. 2006 metais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė šioje vietovėje buvo 42 metai, moterų – 47 metai.

6. Hazaribagas (Bangladešas)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hazaribagas (Bangladešas)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hazaribagas (Bangladešas)

2013 metais tarptautinė organizacija „Pure Earth“ šį miestą įvardijo kaip vieną iš dešimties didžiausių toksinių grėsmių dėl 270 odos dirbinių raugyklų koncentracijos. 25 hektarų plote sutelkta 90-95 proc. visų šalies raugyklų, kurių dauguma naudoja primityvius darbo metodus ir mažai rūpinasi atliekų tvarkymu. Dėl šios priežasties į aplinką patenka toksiškos cheminės medžiagos. Didžioji dalis atliekų patenka į Burigangos upę, kuri yra pagrindinė šalies sostinės Dakos gyventojų vandens tiekimo sistema.

Šešiavalentis chromas (žinomas kaip kancerogenas) yra viena iš cheminių atliekų, susidarančių odos raugyklose. Šių raugyklų darbuotojai (skaičiuojama, kad jose dirba 185 tūkst. gyventojų) beveik negauna jokios apsaugos, nors kasdien susiduria su toksinėmis atliekomis. Dėl to juos kamuoja daugybė ligų, įskaitant kvėpavimo takų ir odos sutrikimus.

5. Kabvė (Zambija)

Aplinkos užteršimas švinu dėl kalnakasybos ir lydymo veiklos sukėlė daug pavojų Kabvės, svarbaus pramoninio miesto centrinėje Zambijoje, gyventojams. Švino kasyba ir lydymas Kabvės mieste prasidėjo 1902 metais ir vyko apie 90 metų. Dideli teršalų kiekiai pateko į aplinką, nes dešimtmečius buvo skiriama itin mažai dėmesio atliekų tvarkymui.

2006 metais atliktas tyrimas atskleidė šokiruojantį faktą: Kabvėje gyvenančių vaikų kraujuje švino buvo rasta maždaug 5-10 kartų daugiau nei leistina. Ir, nors kasyba šiuo metu neaktyvi regione, smulkių amatininkų veikla buvusiuose kasyklose toliau išskiria toksiškas chemines medžiagas į orą, dirvožemį ir vandenį.

4. Kalimantanas (Indonezija)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kalimantanas (Indonezija)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kalimantanas (Indonezija)

Besivystančiose šalyse mažiems amatininkams kalnakasyba tampa pragyvenimo šaltiniu, o Kalimantano (Kalimantanas – Indonezijai priklausanti Borneo salos dalis) regione pragyvenimui iš kasybos užsidirba 43 tūkst. žmonių. Neretai mažose kasyklose dirbama neoficialiai ir jose naudojama primityvi technologija. Kalnakasiai aukso iš rūdžių išgavimui naudoja gyvsidabrį. Daugumai kalnakasių naudojant primityvią įrangą, gyvsidabris išleidžiamas į aplinką. Toksiško metalo garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus.

Jungtinių Tautų Pramonės ir plėtros organizacijos duomenimis, šios salos kasyklos kasmet į aplinką išleido daugiau kaip 1 tūkst. tonų gyvsidabrio. Gyvsidabris kenkia ne tik aukso gavybos vietose gyvenančių žmonių sveikatai, bet ir toli nuo šio regiono esantiems gyventojams.

3. Matanza-Riačuelo (Argentina)

Argentinos upė Matanza (Matanza-Riachuelo) yra viena labiausiai užterštų upių pasaulyje. Maždaug 15 tūkst. pramonės įmonių, įskaitant daugelį cheminių medžiagų gamintojų, esančių šios upės baseine, išleidžia savo nuotekas į upę. Upė teka per 14-ką Argentinos sostinės Buanos Airės savivaldybių, todėl teršalai nesunkiai pasiekia gyventojus.

Dirvožemio tyrimas upės pakrantėse parodė, kad teršalai, tokie kaip chromas, cinkas, švinas, varis ir kiti, viršija rekomenduojamą lygį. Dėl didelės taršos šios upės baseine gyventojus kamuoja kvėpavimo ir viduriavimo ligos, taip pat ir vėžys.

2. Nigerio upės delta (Nigerija)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naftos išsiliejimo vieta Nigerijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naftos išsiliejimo vieta Nigerijoje

Apie 8 proc. Nigerijos teritorijos užimanti Nigerio upės delta turi didžiulį naftos rezervą. Pavyzdžiui, 2012 metais Nigerio deltoje kiekvieną dieną buvo išgaunama maždaug po 2 mln. barelių naftos. Visgi, daugelis naftos gavybos procesų šiame regione nėra griežtai kontroliuojami, todėl naftos išsiliejimas be priežiūros yra itin paplitęs. Apskaičiuota, kad nuo 1976 metų iki 2001-ųjų Nigerio upės deltoje įvyko apie 7 tūkst. incidentų, susijusių su naftos išsiliejimu, ir tik nedidelė dalis išsiliejusios naftos buvo surinkta.

Išsiliejusioje naftoje yra angliavandenilių ir kitų cheminių medžiagų, kurios yra kenksmingos žmonių sveikatai. Kai kurios iš šių cheminių medžiagų taip pat yra kancerogeninės. Naftos išsiliejimas Nigerio upės deltoje ne tik užteršia paviršių ir šios teritorijos gruntinius vandenis, bet ir orą bei dirvožemį.

1. Norilskas (Rusija)

„Scanpix“ nuotr./Norilskas
„Scanpix“ nuotr./Norilskas

1935 metais įkurtas pramoninis Norilsko miestas yra viena iš labiausiai užterštų vietų pasaulyje dėl didžiausių pasaulyje sunkiojo metalo lydymo vietų. Iš miesto lydymo fabrikų į orą patenka apie 2 mln. tonų sieros dioksido ir kitų teršalų, kurie užteršia ne tik orą, bet ir vandenį ir dirvožemį. Norilske gyvena apie 130 tūkst. žmonių, jiems, kaip ir aplinkinių vietovių gyventojams, įprastos kvėpavimo takų ligos ir vėžys.

10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių sąrašą sudarė tarptautinės organizacijos „Pure Earth“ (JAV) ir „Green Cross“, jį paskelbė www.worldatlas.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų