Išvykau pagal „Rotary Youth Exchange“ programą. Tiems, kas nežino, „Rotary“ – tai tarptautinis labdaros klubas. Viena iš jo vykdomų veiklų – dvipusė mainų programa 15–19 metų moksleiviams.
Pasaulyje „Rotary“ yra suskirstyta į apygardas. Ilgus metus Lietuva priklausė Lietuvos-Pietų Danijos apygardai. Praėjusių metų liepos 1-ąją tapome pirmąja Baltijos šalimi, kurioje pradėjo veikti savarankiška „Rotary“ apygarda.
Tuo metu Taivane jų yra net septynios.
Kodėl pasirinkau Taivaną? Teisybę sakant, pildant anketą iš pradžių mąsčiau tik apie JAV. Maniau, kad reikia tobulinti anglų kalbą ir artimiau susipažinti su šia „svajonių šalimi“. Tačiau vėliau nusprendžiau: angliškai šneku – reikia ko nors egzotiškesnio.
Ir mano akį patraukė Taivanas. Azija, kinų kalba, mažai girdėta šalis su savita kultūra – abejonių nekilo.
Gavau naują vardą
Taigi trumpai apie Taivaną. Tai – savo plotu dukart už Lietuvą mažesnė, bet 23 milijonus gyventojų turinti demokratinė iš dalies pripažinta valstybė, įsikūrusi saloje prie Kinijos rytinės pakrantės.
Patekau į miestą Taičungą – trečią pagal dydį šalies miestą su trimis milijonais gyventojų, plytintį centrinėje Taivano dalyje. Geografiškai tai labai patogu, nes panašus atstumas driekiasi tiek į šiaurę, tiek į pietus. Deja, iš vakarų į rytus taip lengvai nepersikelsi: per šalies centrinę dalį išsidėstę kalnai apsunkina susisiekimą.
Vos tik atvykus į Taivaną gavau naują vardą – 劉敏 (LIU MIN). Liu – tai mane priėmusios pirmosios šeimos (iš viso jų buvo trys) pavardė, o Min taivaniečiams asocijuojasi su Emile, be to, tai reiškia sumani, greita.
Mano nuomone, mainus sudaro keturi pagrindiniai komponentai: rotariečiai, šeimos, kuriose gyvenau, mokyklos bendruomenė ir mainų programos dalyviai iš kitų šalių.
Pastangų įvertinimas – stipendija
Apie viską – iš eilės. „Rotary“ Taivane yra labai svarbi organizacija, 594 klubuose vienijanti apie 24 tūkst. narių.
Kartą per mėnesį parengdavau kalbą kinų kalba, pademonstruodama, kaip tobulėju.
Kiekvienas mainų moksleivis priskiriamas vienam iš klubų, su kuriuo užmezga individualų ryšį. Tarkime, su savo klubo nariais aš susitikdavau kiekvieną antradienį: vakarienių metu bendraudavome, visada jaučiau rotariečių rūpestį ir domėjimąsi, kaip man sekasi, ar viskas gerai.
Be to, kartą per mėnesį parengdavau kalbą kinų kalba, pademonstruodama, kaip tobulėju. Mano pastangos būdavo įvertinamos mėnesine stipendija.
Dalyvaudavau ir rotariečių organizuotuose renginiuose bei išvykose mainų moksleiviams.
Kinų kalbos šlifavimas
Taivane lankiau profesinę mokyklą (kitaip nei Lietuvoje, ten tokios mokyklos labai populiarios), ugdančią 2000 mokinių. Vienoje klasėje mokosi apie 40 mokinių.
Moksleiviai dėvi net 4 skirtingų tipų uniformas – ne tik mokykloje, bet ir po pamokų, net laisvalaikį leisdami kur nors mieste. Uniformas jie nusivelka tik savaitgaliais – tada mėgsta pasipuošti.
Mokyklą sudaro 6 departamentai: mados dizaino, tarptautinės prekybos, finansų, anglų kalbos, verslo bei vaikų priežiūros.
Aš patekau į tarptautinės prekybos departamentą, mat čia moksleiviai esą labiau linkę bendrauti, komunikabilūs. Tai džiugino. Tačiau bėda ta, kad jie visai nemokėjo anglų kalbos.
Viena vertus, tai kėlė keblumų, tačiau išėjo į naudą – smarkiai patobulinau kinų kalbos įgūdžius.
Persilaužti pavyko jau po trijų mėnesių. Kalbos garsai yra paprasti, aiškūs ir lengvai įsimenami. Sunkiausia perprasti kalbos sistemą – sakinių formavimą, tinkamų žodžių pasirinkimą. Kinų kalba yra toninė – kiekvienas skiemuo turi savo vieną iš keturių tonų – aukštas, kylantis, besileidžiantis, banguojantis, be to, yra ir betonių garsų.
Pavyzdžiui, žodis „ma“ turi mažiausiai penkias skirtingas reikšmes: mā reiškia mama, má – linas, mà – bartis , mǎ – arklys, o ma – tai klausiamasis žodelis.
Tonus perkandau palyginti lengvai, tačiau hieroglifai išliko kietas riešutėlis: gebu skaityti, bet rašyti ranka – ne. Tą galiu tik su kompiuteriu ar telefonu, kur yra speciali klaviatūra.
Veiksmingas būdas išmokti tvarkos
Nuskambės juokingai, bet aš, Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivė, dešimt mėnesių mokiausi penkių disciplinų: piešimo, siuvimo, pianino, anglų kalbos bei kūno kultūros.
Kasdien po pietų buvo privaloma pusvalandžio miego pertrauka: ten įprasta miegoti tiesiog sukniubus ant stalo. Šios pertraukos metu draudžiama vaikščioti ir kalbėti.
Įdomu ir tai, kad mokykloje nėra valytojų: viską – klases, koridorius, tualetus tvarko mokiniai. Prieš pamokas, po pietų ir po pamokų 5 minutės skiriamos grindims plauti, koridoriams šluoti, lentoms, langams kruopščiai valyti, stalams sulygiuoti ir t.t.
Tokiu būdu mokykloje jaunuoliai išmokomi būti tvarkingi, todėl nustebsite – Taivano gatvėse nerasite šiukšliadėžių, bet taip pat ir šiukšlių.
Mokosi, mokosi ir dar kartą mokosi
Oficialiai taivaniečiai mokosi nuo 7 iki 17 val., tačiau mokykloje pasirodo gerokai anksčiau, o ją palieka vėliau – visa tai tam, kad spėtų daugiau pasimokyti.
Konkurencija nuožmi, todėl mokytis taip svarbu. Daugelis gyvena mokyklos bendrabučiuose, kad nereikėtų gaišti laiko kelionėms namo.
Išmoktų dalykų atsiskaitymai vyksta kone kasdien. Tačiau užduotys formuluojamos testų pagrindu, kur tenka pasirinkti vieną iš kelių pateiktų atsakymų. Todėl, drįsčiau pastebėti, kritinis, loginis mąstymas lavinamas menkai.
Kad nuo mokslų nepervargtų, moksleiviai skatinami sportuoti, prisijungti prie įvairių užklasinių veiklų bei renginių, pavyzdžiui, šaudymo pratybų, dainos anglų kalba konkursų, palaikymo šokių komandos, sporto dienos ir pan.
Must see
Mokykloje visą laiką jaučiausi kaip žvaigždė, mat užsienietis, t.y. ne siauraakis, azijiečiams yra idealas. Nusifotografuoti su manim norėjo visi, visur ir visada. Mokykloje matydama drovias mergaites, stovinčias už kelių metrų ir nedrįstančias paprašyti bendros nuotraukos, pati prieidavau ir kiniškai jų paklausdavau, ar nenorėtų nusifotografuoti?
Buvau lepinama komplimentais, skirtais ir gražiai odai, ir ilgoms blakstienoms.
Nepaisant to su bendraklasiais labai artimo kontakto neužmezgiau, todėl geriausiais mano draugais tapo mainų moksleiviai iš viso pasaulio: Brazilijos, Norvegijos, Meksikos, Šveicarijos ir kitų šalių.
Drauge Taivaną apkeliavome kelis kartus: išbandžiau giluminį nardymą, 4 ryto kėliausi, kad važiuočiau kalnų traukiniu pasitikti saulės, Wulai regione šokau nuo nedaug kam žinomos 6 m uolos į upę.
Taivano must see (privaloma pamatyti – liet.) vietos: Pingxi miestelis, garsėjantis savo kriokliais ir žibintų festivaliais, Taroko parkas – Taivano gamtos stebuklas.
Gražiausią saulėtekį kviečiu pasitikti Gaomei kaimelyje. Turistai nelieka abejingi ir žymiajam Kenting parkui su gražiaisiais paplūdimiais.
Japonų kultūros gerbėjų laukia Jiufen miestelis.
Aplankyti verta prie Taičungo tyvuliuojantį didžiausią „Saulės ir mėnulio“ ežerą, Foguangshano šventyklą ir „Taipei 101“ – Taivano simbolį, kadaise buvusį aukščiausią pasaulyje pastatą.
Taivaniečiai gali pasigirti šventyklų gausa ir jų puošnumu – gatvėse negali nepastebėti ryškiaspalvių, masyvių, sudėtingų formų pastatų. Dažniausiai tai budistinės arba daoistinės šventyklos.
Pigiausia keliauti autobusais
Taivano klimatas atogrąžų jūrinis – visus metus drėgna ir šilta. Žemiau 25 laipsnių temperatūra nukrinta tik žiemą, tačiau tada košia atšiaurus vėjas. Pavasarį vyrauja lietūs, o vasarą ir rudens pradžioje Taivaną talžo taifūnai.
Autobusai neturi aiškaus grafiko, jie nestoja stotelėse, jei nesustabdai.
Susisiekimas Taivane patogus, bet turi savo ypatumų: autobusai neturi aiškaus grafiko, jie nestoja stotelėse, jei nesustabdai. Tačiau jie kursuoja kas 10–15 minučių ir per mobiliąją programėlę galima pasitikrinti, kada atvažiuos kitas.
Geriausia tarp miestų keliauti traukiniais – yra paprastų ir greitųjų, bet pastarieji brangesni už kitą viešąjį transportą.
Mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti
Maistas Taivane įvarius, todėl sudėtinga apibūdinti taivaniečių virtuvę. Be abejo, pagrindą sudaro ryžiai – jie gali būti valgomi su viskuo ir visada. O daugiau?
Taivaniečiai valgo nemažai mėsos: jautienos, kiaulienos, vištienos. Populiaru valgyti tofu.
Jei jau esate Taivane, būtina paragauti smirdantį tofu (sako, kad kuo bjauresnis kvapas, tuo geresnis skonis. Užuosti skaniausius galima iš už 3 metrų). Nesuklysite užsisakę jautienos makaronų sriubos – labai tradiciška, nors „karštas puodas“ (hot pot – angl.) labiau tinka žiemos metu.
Asmeniškai mano mėgstamiausiu patiekalu tapo blyneliai iš austrių.
Gardaus maisto Taivane ras kiekvienas, nes patiekalų asortimentas – milžiniškas. Patys taivaniečiai valgo labai daug: ant stalo per vakarienę rasite mažiausiai 4 patiekalus.
Vakarienės kaina, priklausomai nuo to, valgysite restorane ar gatvės kioskelyje, svyruoja nuo 1,5 iki kelių dešimčių eurų.
Vakarienės kaina, priklausomai nuo to, valgysite restorane ar gatvės kioskelyje, svyruoja nuo 1,5 iki kelių dešimčių eurų.
Derėtis nepriimtina
Išbandyti rekomenduoju du taivaniečių pamėgtus laisvalaikio praleidimo būdus: naktinius turgus (night market – angl.) ir KTV karaokės barus. Pastarieji dažnai lankomi grupėmis su draugais, mat taivaniečiai labai mėgsta dainuoti.
Naktinis turgus – labai unikali vieta. Tai – daug gatvelių, pilnų parduotuvėlių, kavinių, maisto, rankdarbių kioskelių. Juose siūloma visko – nuo asmenukių lazdų iki ženklelių su pasaulio vėliavomis, tarp jų – ir Lietuvos.
Būtent čia pigiausia vieta pavalgyti ir apsipirkti, bet įspėju: rūbų kokybė ne pati geriausia.
Deja, bet kitaip nei Kinijoje, Taivane derėtis nepriimtina, nors pigiausiose parduotuvėlėse iš užsieniečių bandoma iškaulyti kuo daugiau pinigų, todėl patariu išlikti budrius.
Naktiniai turgūs veikia nuo pietų iki vėlyvos nakties.
Uždari, bet paslaugūs
Taivaniečiai – palyginti uždari žmonės, su jais suartėti nėra lengva. Kita vertus, jie be galo geranoriški, mandagūs ir rūpestingi.
Gyventojai drovisi kalbėti angliškai, todėl užmegzti pokalbį sudėtinga. Tačiau jei pasiklysi, jie visada pagelbės – kad ir gestais.
