Keliaudami po Zarasų kraštą ar sudarydami patys norimu aplankyti vietų ar objektų maršrutą, galite naudoti Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro sukurta mobilų gidą, kuris pasiekiamas per internetinę aplikaciją http://arcg.is/1bjzjO. Čia rasite beveik visus lankytinus objektus ir jų koordinates.
1. Šių metų pagrindinė naujiena – Gražutės regioninio parko iniciatyva parengta Šventosios aukštupio pažintinė trasa
Pažintinio kelio pradžia. Nuotrauka Ramūno Keršio. Tako pradžios koordinatės: 55.62927, 25.977025.
Tad kviečiame visus šią trasą išbandyti. Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes.
Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai.
Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis. Jie Jums padės pažinti Šventosios aukštupio gamtinį ir kultūrinį paveldą, pažers įdomių faktų apie Antalieptės HE ir marių atsiradimo istoriją, atskleis marių salų ir biologinės įvairovės paslaptis, papasakos apie „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą. 10,5 km trasoje paženklinti medžių kamienai padės lengviau orientuotis. Trasos pradžioje esančioje apžvalgos platformoje galėsite pasigrožėti marių kraštovaizdžiu.
Be to, iš įvairaus dydžio lauko riedulių ekspozicijos ir informacinio stendo sužinosite apie 1957-1959 m. užlietus 26 ežerus skirtingų laikotarpių tėkmėje besikeitusiais pavadinimais.
Šiek tiek susipažinę su naujausiųjų laikų palikimu – Antalieptės mariomis, už 1,5 km įžengsite į žalvario ir vėlyvojo geležies amžiaus artefaktų – I tūkst. pr. Kr. Galminių piliakalnio ir IX-XII a. Galminių pilkapynų – buveinę. Į šią, įsiterpusios XIX a. kryždirbystės tradicijas menančios senosios Galminių – „Laimingosios kapinės“. Galminių kultūros paveldo komplekse rasite ir atokvėpio vietelę, kurioje dar kartą galėsite pasimėgauti Antalieptės marių kraštovaizdžių. Pailsėję ir užliūliuoti pušų lopšinių kelionę tęsite...
Išduosime jaudinančią paslaptį – už 3 km, Blėkiškių kaime, Jūsų lauks atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą. Taip pasieksite Daneikius ir atrasite dar vieną senąjį kaimą, kupiną biologinės įvairovės. Keliaudami grožėkitės tyra lietuviška gamta!
Gražutės regioninio parko informacija, plačiau rasite čia: Informacija apie maršrutą.
Trasos žemėlapį rasite čia: Šventosios aukštupio pažintinė trasa.
Eidami šia trasa pasiimkite patogius, neperšlampamus batus, nes yra keletą vietų, kur kelias drėgnas dėl vietovėse vyraujančių pelkėtų žemumų ir išmaltas sunkiasvorių mašinų. Pažintinė trasa skirtas pėstiesiems, na ir dviratininkams, kurie mėgsta iššūkius. Vaizdai nuostabūs. Tik šiuo metu temsta irgi greitai, todėl susiplanuokite laiką, kad neįpulti miške į tamsą. O tai jau visai nejauku. Bet kokiu atveju, šią trasą praeiti verta!
2. Šavašos pažintinis takas Šavaša – ypatinga Lietuvos upė
Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia upės slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 8-11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Šavašos kintanti nuotaika ir malonus čiurlenimas pavergs kiekvieno keliautojo širdį, o aukšti slėniai, kraštovaizdis svaigins ir reikalaus šiek tiek jėgų ir turistinių įgūdžių.
Atkreipkite dėmesį į informacinius stendus, kuriuose yra visa kelionėje jums reikalinga informacija apie nuostabią Šavašos upę ir jos aplinką: bebrynę, lūžų mišką, kertinę miško buveinę. Trys geologinės stotelės – petrografinė, geomorfologinė, fliuvialinė, išsamūs topografiniai žemėlapiai atskleis žemės istorijos paslaptis. Bet tai dar ne viskas – tarp aukštų upės slėnių XIII-XVIII a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla. Jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu laukia norinčių pažinti praeitį keliautojų. O kai pavargsite, meilės salelė čiurlenančiame upės vingyje suteiks ramybę ir palaimą. Tako gale įrengta „Zuikių“ mokykla – puiki vieta aptarti take patirtus įspūdžius. Plačiau čia.
3. Pažintinis takas Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais
Pristatome pažintinį maršrutą pėsčiomis, Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais, kurį parengė VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras.
Pažintinis takas Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais Pirmojo pasaulinio karo įvykiai Zarasuose prasidėjo vėliau negu kitose vietovėse – 1915 m. rugsėjo 17 d., kai vokiečiai priartėjo prie Zarasų. Artinantis vokiečiams, rusų kariuomenė, išardžiusi plento tiltą, pasitraukė Latvijos link. Frontui stabilizavusis buvo pereita prie pozicinio karo. Tarp Daugpilio ir Zarasų ilgam laikui nusitiesė trys, maždaug 4-5 kilometrų atstumu viena nuo kitos esančios tvirtos vokiečių apkasų linijos. Turmanto bei šalia esančiose apylinkėse buvo įrengti įspūdingi įtvirtinimų ruožai. Jie sudaro beveik ištisinę liniją nuo Latvijos sienos šiaurėje iki Adutiškio apylinkių pietuose.
Buvusių medinių įtvirtinimų bei apkasų linijų telikę pėdsakai. Tačiau betoniniai Turmanto linijos įtvirtinimai Kimbartiškėse, Bartkiškėse ir Tilžėje yra išlikę iki šių dienų. Daugelis išlikusių gynybinių statinių yra betoniniai, kai kurie – kompozicinio akmenų ir betono mūro. Betonas yra sutvirtintas armatūra – geležinkelio bėgiais bei įvairiomis geležinėmis sijomis. Statydami įtvirtinimus, vokiečiai taikė modernias to meto technologijas – gelžbetonį, elektros apšvietimas, telefono linija. Nepaisant atkaklių kovų, kurias jiems teko išgyventi, ir to, kad stovi jau daugiau kaip šimtą metų, daugelis objektų išsilaikę visai neblogai. Kimbartiškės artilerijos pozicijos bunkerių kompleksą sudaro septyni bunkeriai, iš kurių išlikę keturi, o kitų trijų likę tik griuvėsiai.
Atokiau yra gerai išsilaikęs Kimbartiškių artilerijos pozicijos sekimo ir priedangos posto bunkeris ir dar vienas bunkeris didesnis nei kiti. Tilžės apylinkėse galėsite pamatyti bunkerių kompleksą, o Bartkiškėse dar vieną gerai išsilaikiusį Pirmojo pasaulinio karo liudininką. Zarasų rajone yra įvairių Pirmojo pasaulinio karo statinių bei jų liekanų, besidriekiančių nuo Tilžės iki pat Stelmužės. Besidomintiesiems istorija šie autentiški objektai tikrai paliks neišdildomą įspūdį – vieno metro storio betoninės sienos, geležinėmis sijomis sutvirtintos lubos, išlikusios šaudymo, įėjimo angos. Užėję į vidų galėsite pabandyti suvokti, ką jautė kariai tūnodami tose tamsiose, drėgnose ir ankštose patalpose, kai, nepaisant sienų tvirtumo, kiekviena akimirka galėjo būti paskutinė gyvenime...
Kaip viską rasti: keliauti pėsčiomis ar dviračiais siūlome pradėti nuo Tilžės km. Turmanto seniūnijoje, ir apžiūrėti abipus kelio esančius objektus, maršrutą išdėstant „aštuoniukės principu“. Pridedame programėlę https://arcg.is/1CbL8W, kaip pasiekti visus įdomiausius WWI objektus Zarasų rajone.
Maršruto žemėlapiai:
Ištisinis maršrutas su papildomais objektas (apie 18 km.)
4. Degučių pažintinis takas
Degučių pažintinis takas – puiki vieta susipažinti su vertingu Gražutės regioninio parko gamtos ir kultūros palikimu. Tako ilgis – 3 kilometrai, jame įrengta 13 stotelių, jis pritaikytas pėstiesiems, tačiau galima važiuoti ir dviračiu, o žiemą – slidėmis. Keliaujantys taku galės pamatyti Gražutės miško pušynuose gyvenančią pelėdą lututę ar jos namus – uoksą, sužinoti apie pataisus, kerpes, egles, rasti briedžio gaurus, užkopti į Degučių piliakalnį, susipažinti su pelkių pasauliu, pajusti miško naudą žmogui.
Taką apžiūrėti galima per 2 valandas. Plačiau čia.
5. Basų kojų parkas prie Vencavo ežero baltų mitologiniais ir LDK motyvais
Takas yra Zarasų rajone, Vencavo ežero pakrantėje. Jis įdomus tuo, kad abipus jo išsidėstytos 35 medinės skulptūros: senovės baltų dievybės ir įvairiausios mitologinės būtybės. Šiame take rasite ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus simbolizuojančias skulptūras, iš akmenų sukrautą aukurą ir medinę apžvalgos aikštelę, įrengtą ant ąžuolo, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Vencavų ežerą. Šio tako parko idėjos autorius – Leonardas Pakalnis, kuris yra kaimo turizmo sodybos „Country Relax“ savininkas.
Vencavo ežero pakrantėje, Kuikių kaime, Leonardas kuria įdomią aplinką, kuri pritaikyta aktyviam ir turiningam poilsiui. Pasak Leonardo Pakalnio, jo tikslas – turėti ne tik patrauklią kaimo turizmo sodybą turistams, bet ir sukurti apie ją baltišką aurą. Šeimininkas planuoja prie „basų kojų“ tako vystyti Skulptūrų parką, kur kiekvienais metais plenerų metu auga skulptūrų skaičius, kurios siejasi su baltų tikėjimo ir senovės LDK tematika.
Parko lankymas yra mokamas. Ne karantino laikotarpyje šeimininkas mielai priima keliautojų, mokinių grupes ir jas palydi taku, kuriuo rudenį galima pasivaikščioti nebūtinai basomis. P. Leonardas įdomiai pasakoja apie sodybos istoriją, medines skulptūras, jų simboliką; supažindina su vystomo parko vizija. Tai puiki vieta pasigrožėti Vencavo ežeru, jo pakrante, pabūti gamtoje.
Parko šeimininkas taip pristato savo kuriamą taką ir skulptūrų parką:
„Basų pėdų takas. Įrengta vaizdingoje Vencavo ežero pakrantėje. Tako ilgis apie 600m. Juo privaloma eiti basomis kojomis per įrengtą, su įvairiomis dangomis taką (inertinės medžiagos, stiklas, medienos elementai, konstrukcijos, natūralios kliūtys ir t.t.). Tai kojų pėdų intensyvus masažas su adrenlino doze ir iššūkiu įveikiant trasą. Yra poilsio aikštelės, pavėsinės, kur galimas atokvėpis, su galimybe pasigrožėti kraštovaizdžiu. Taip pat yra įrengta vieta sudėti batams ir daiktams, apžvalgos aikštelė ąžuolo lajoje 20 m. aukštyje, su vaizdu į ežero akvatoriją. Pasiūlom žiūronus.
Skulptūrų parkas. Tai 35 vnt. skulptūrų, su mažosios architektūros dekoravimo elementais ir trumpa informacija. Skulptūros išdrožtos iš ąžuolo, žinomų tautodailininkų: Prano Petronio, Gintauto Varno, Sauliaus Savicko, Vlado Rakucko (ATA). Skulptūrų kompozicija ir tematika – LDK istorija, Baltų dievai bei Lietuvos istorijos liaudies motyvų personalijos. Parko skulptūrų ekspozicija plečiama bei simbolika Baltų kultūros . Grupėms teikiama edukacinė programa apie baltų kultūrą, papročius, istoriją. Taipogi grupėms galime paruošti skanius pietus (virimas špižiniame inde) bei žolelių arbata. Lankytojams apžvalgos aikštelėje galim pasiūlyti arbatą, kavą su sumuštiniu arba naminiu pyragaičiu, taipogi žiūronus.“
6. Salako pažintinis takas
Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas.
Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežero istoriją, susipažinsite su aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško paukščiais.
Pažintinio tako maršrute – šeimų pamėgtas Gražutės regioninio parko lankytojų centras, kuriame (ne karantino laikotarpyje) Jūsų laukia Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“, interaktyvi regioninio parko gamtos ir įdomi Salako krašto etnografinė ekspozicijos. Lankytojų centras pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo negalią. Lankytojų centre galite įsigyti Saugomos teritorijos lankytojo bilietą. Lydimi pažintinio tako rodyklių aplankysite įdomias Salako totorių ir senąsias miestelio kapines, išpuoselėtą Salako miestelio centrą, pirmojo mokytojo Salake A. Poderio memorialinį muziejų, pamatysite aukščiausią akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią šalyje.
Parko lankytojai take turės puikią galimybę pažinti paskutiniojo ledynmečio liudytoją – Salako ozą!? Jei Jūs vis dar galvojate, kad tai prekybos centras – pirmyn į kelionę Salako pažintiniu taku! Kelionę galite pradėti nuo Luodžio ežero stovyklavietės, ar Gražutės regioninio parko lankytojų centro.
7. Jaskoniškių pažintinis takas
Takas vingiuoja per smėlėtą pušyną, kuris nuo seno vadinamas Smalinyčia. Jame galite pamatyti meletos iškaltą uoksą, stebėti miško „sanitarų“ genių nuveiktus darbus, o jeigu atidžiai klausysitės jus lydinčių paukščių čiulbesio – galbūt išgirsite jums negirdėtų giesmių. Pažintinio tako stendai padės Jums atkreipti dėmesį į kai kuriuos gamtos objektus. Sužinosite, kaip atsiranda šaltinis, kodėl paukščiai gieda, kam reikalingi stuobriai ir kita negyva mediena, kada geriau auga pušys, o kada eglės ir t.t. Ši vieta nuo seno yra mėgstama stovyklautojų, apie tai liudija ir nepriklausomos Lietuvos laikais jaunųjų šaulių supiltas Vyčio kryžius – viena iš pažintinio tako stotelių. Pažintinio tako ilgis – 1400 m., jame įrengta 13 stendų, maršrutas pažymėtas dažytais kuoliukais. Plačiau čia.
8. Ąžuolo pažintinis takas
Tai pirmas Lietuvoje privačioje valdoje įrengtas pažintinis takas Veprio kraštovaizdžio draustinyje. Pažintinio tako „Ąžuolas“ tikslas supažindinti lankytojus su pavyzdiniu saugomoje teritorijoje esančio miško tvarkymu, su miškų gamtinėmis vertybėmis ir juose nuolat vykstančiais procesais, sužinosite, kaip naudoti medieną darant kuo mažesnį poveikį miške gyvenančioms įvairių organizmų rūšims ir jų gyvenamoms vietoms.
Pažintinio tako ilgis – 2 km. Aplankę visus objektus, užtruksite 1,5 valandos. Tako trasa pažymėta rodyklėmis ir raudonos bei mėlynos spalvos ženklinimu ant medžių. Tako trasoje yra 12 informacinių stendų. Plačiau čia.
9. Ilgašilio pažintinis takas
Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Takas yra trumpas – vos 240 metrų ilgio. Įrengtu mediniu taku per pelkę keliaujantys lankytojai gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Besidomintys gamtos palikimu šiame take gali rasti plačialapę klumpaitę, kurios vienintelė Zarasų rajone žinoma augimvietė yra čia. Plačiau čia.
10. Pėsčiomis po Zarasų miestą ir jo kultūros paveldo objektus
Zarasų krašto muziejaus parengtas 10 kilometrų maršrutas, kuriuo galima aplankyti pagrindinius visus pagrindinius Zarasų miesto architektūrinius, kultūros paveldo objektus, apžvalgos aikšteles, susipažinti su Zarasų miesto kultūrinio paveldo palikimu ir čia šalia, mieste esančia gamta ir ežerais.
Maršrutą rasite čia: Zarasų miesto turistinis žemėlapis
Dėl informacijos kreipkitės į Zarasų turizmo ir verslo informacijos centrą ir Jums padėsi gauti visą su pažintinių takų lankymu susijusią informaciją.
Sudarė Ramūnas Keršys, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas
Remtasi Gražutės ir Sartų regioninių parkų, www.visitzarasai.lt, www.visitaukštaitija.lt informacija
