Susipažinkite su TOP piliakalniais, kuriuos 2018 m. dažniausiai lankytojai vedė į www.pamatykLietuvoje.lt paieškos langelį:
1. Šatrijos piliakalnis Žemaitijoje, Telšių r.
Šatrija – vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX–XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmens kirvukai. Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, čia buvus vieno svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę.
2. Merkinės piliakalnis, Varėnos r.
Merkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dainavos krašto simboliu. Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gilia dauba atskiria nuo gretimų aukštumų.Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio.
3. Medvėgalio piliakalnis, Šilalės r.
Medvėgalis – iškiliausias Žemaitijos kalnas (anot Č.Kudabos: „Tarsi šio krašto kalvų karalius“). Kalvos aukštis – 234 m (aukščiausia Žemaitijoje). Taip pat Medvėgalis – centrinė, žymiausia tvirtovė gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda.
4. Seredžiaus piliakalnis, Jurbarko r.
Šalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas. Palemono kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete.
5. Bakainių piliakalnis, Kėdainių r.
II tūkstantmečio pradžios – XV a. piliakalnis, iš trijų pusių juosiamas Liaudės upelio – vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė.
6. Sprūdės piliakalnis, Telšių r.
Sprūdės piliakalnis, tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas „parako gadynei“ – kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnio teritorija apima 26 ha.
7. Kartenos piliakalnis, Kretingos r.
Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a.
8. Indijos piliakalnis, Šilalės r.
Istorikai spėja, kad XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią 1307 ir 1315 du kartus sudegino kryžiuočiai. Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis.
9. Ukmergės piliakalnis
Piliakalnis stūkso Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje, miesto centre. Šlaitai statūs, 16 m aukščio. Tai labai senas piliakalnis, naudotas gynybai jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. 13 a. pradžioje jo viršuje stovėjo medinė pilis. Atlaikiusi daugybę kryžiuočių antpuolių, 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu pilis buvo sudeginta.
10. Žemosios Panemunės piliakalnis, Šakių r.
Užkopkite ir nuostabiu Nemuno vaizdu pasigrožėkite ant kryžiuočių laikus menančio piliakalnio, datuojamo I tūkst. – II tūkst. pr., apipinto legendomis ir pasakojimais. Tyrinėjant piliakalnio papėdę, rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių, apyrankių, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.
Trūksta dar idėjų, ką pamatyti Lietuvoje? Jų rasite čia: www.pamatykLietuvoje.lt
