Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ ir feisbuke
Pernykštė patirtis parodė, kad mėginimas eiti taku prieš laikrodžio rodyklę buvo varginantis ir truko neilgai. Šįkart be dvejonių pajudu taku pagal laikrodžio rodyklę ir prieš leidžiantis laiptais žemyn užkopiu prie Trijų kryžių. Puikus vaizdas į miestą, kurį teks apeiti, o kartu ir pirmoji apžvalgos aikštelė. Jų take bus daugiau ir tai yra vietos, įkvepiančios nesustoti ir tęsti kelionę 100 kilometrų ilgio taku. Tolumoje matosi dangų remiantis televizijos bokštas, ten bus maždaug pusiaukelė. Prieš akis daugiau nei 20 valandų truksiantis žygis.
Stačiais laiptais nusileidęs žemyn takas veda paupiu. Pirmoje atkarpoje takas su Vilnele draugaus ilgai. Paėjėjęs vienu krantu maršrutas keliasi į kitą Vilnelės pusę ir atveda į Mickevičiaus skverą su akį traukiančiais Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių mūrais. Šioje vietoje prasideda pažintis ne tik su Vilniaus architektūra, bet ir su gatvės menu. Kitoje upės pusėje ant pastato, anksčiau priklausiusio Bernardinų vienuolynui, sienos puikuojasi P. Kupčinsko neofreska, vaizduojanti vienuolį Bernardiną Sienietį.
Ties Užupiu meninių instaliacijų galima pamatyti ir daugiau. Vilnelėje priešais Užupio menų inkubatorių upės srovę skrodžia dvi pastatytos kėdės, o po Užupio tiltu vėjas judina tuščias sūpynes. Nors oras rudeniškai gražus, bet vanduo jau šaltas, o neįbridus nepavyks pasiekti nei kėdžių, nei sūpynių. Čia jau nuo kiekvieno pastabumo priklauso ką pastebėsit ir į ką atkreipsit dėmesį. Takas aplink Vilnių nesuteikia prabangos gražiai vietai ar įdomiam objektui skirti daug laiko, tačiau ribotumas priverčia į kasdienį miestą pažvelgti kitaip.
Skaičiuodamas į Užupį vedančius tiltus takas aplink Vilnių artėja prie Paupio, kuris tapo daugelio geidžiama gyventi, bet sunkiai įperkama vieta. Iš vienos pusės apstatytas modernios architektūros daugiabučiais, takas atkartodamas Vilnelės vingius pasiekia Zarasų tiltą. Už jo prasideda Pavilnių regioninio parko valdos ir leidęs pasidžiaugti šaligatviais ir pėsčiųjų takais maršrutas neria į mišką. Vilniaus centrinė dalis lieka už nugaros, prasideda pažintis su sostinės periferija. Vingiuodamas miškingomis kalvomis ir slėniais takas, apribotas Stepono Batoro ir Belmonto gatvių, atveda į Belmontą.
Restoranų ir pramogų zona lieka nuošaly, nes maršrutas iš karto veda per tiltelį į kitą Vilnelės pusę. Toliau upės pakrante takas eina sutapdamas su Pūčkorių pažintinio tako maršrutu, o čia įrengti informaciniai stendai smalsesnius keliautojus gali kiek užlaikyti. Trumpam priverčia stabtelti vaizdas iš apačios į Pūčkorių atodangą ir patrankų liejyklos išlikę pastatai.
Iki tako pirmos atkarpos pabaigos liko visai nedaug, tačiau kad ją pasiekti teks užkopti į aukščiausios Lietuvoje Pūčkorių atodangos viršų. Visai netoli viršaus takas aplink Vilnių veda pro išlikusius tarpukariu lenkų įrengtus gynybinius įtvirtinimus, o dar šiek tiek palypėjus atsiveria viena gražiausių Vilniaus apylinkių panoramų. Apžvalgos aikštele prasidėjusi apžvalgos aikštelėje ir baigiasi pirmoji tako aplink Vilnių atkarpa. Jos ilgis – 10 kilometrų ir ji yra bene vaizdingiausi 100 kilometrų maršrute.
Maršrutas nėra sunkus, nors teks įveikti kelis pakilimus ir nusileidimus. Ilgiausiai teks kopti į Pūčkorių atodangos viršų atkarpos pabaigoje. Ženklinimas aiškus, todėl galima drąsiai žygiuoti be GPS pagalbos.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ ir feisbuke
