Pirmoje straipsnių ciklo iš Maroko dalyje apžvelgiau skrydžių ir nakvynių išlaidas, dabar atėjo eilė susipažinti su maisto bei kelionių šalies viduje kainomis.
Per dieną – po 9,1 euro
Pradėkime nuo to, kad Maroke karaliauja maži restoranai arba, kaip mano draugas mėgsta juos pavadinti, „gatvėjai“. Tai dažnai būna šeimos užeigos arba daugiausiai iki 10 žmonių galinčios sutalpinti maitinimo vietos. Kainos nesikandžioja, bet maisto pasirinkimas taip pat nėra ypatingai didelis.
Feso mieste radome vietą, kur sočiai prisirijome išsirinkę sumuštinį arba tiksliau jų tradicinę duoną, vadinamą „khobz“, prikimštą vištienos, daržovių bei bulvyčių. Už tai atseikėjome vos 15 dirhamų, kas pavertus į mūsų pinigus gaunasi vos 1,4 euro.
Populiarios ten ir picos. Jų kainos svyruoja nuo 2,6 iki 6,4 eurus. Pusryčiams galima sukirsti blynus su išsirinktu įdaru už 1,5 euro arba bandelę su šokoladu už 46 euro centus.
Jeigu Lietuvoje 2 litrų „Sprite“ butelis kainuoja apie 1,5 euro, tai Maroke – dvigubai pigiau.
Kokie pusryčiai be kavos? 10 dirhamų arba maždaug 0,9 euro ir ant jūsų staliuko garuoja kapučino. Už tiek pat atsigersite ir pieno kokteilio.
Geriausiai kainas lyginti pagal tarptautinius ir visiems gerai žinomus prekės ženklus. Jeigu Lietuvoje 2 litrų „Sprite“ butelis kainuoja apie 1,5 euro, tai Maroke – dvigubai pigiau.
Norite palepinti save lazanija? O gal išmėginsite vištienos šašlyką? Sumokėsite apie 3,7 eurus. Panini su vištiena dar pigiau – 2 eurai. Tiek pat ir sriuba su krevetėmis. „Bolognese“ makaronai – 5,1 euro.
Iš viso maistui per dvylikos dienų kelionę išleidome apie 109,2 eurus, nors pernelyg netaupėme, tačiau ir nevalgėme prabangiuose restoranuose. Stengėmės kaip galima dažniau ieškoti vietų, kur valgo vietiniai.
Tačiau visada egzistuoja „turisto“ faktorius. Tik pravėrus užeigos duris, dažnai nuo staliukų stebuklingai dingdavo meniu. Tai būdavo daroma sąminingai – tam, jog pats šeimininkas galėtų sugalvoti specialias kainas prašalaičiams.
Tačiau visada egzistuoja „turisto“ faktorius. Tik pravėrus užeigos duris, dažnai nuo staliukų stebuklingai dingdavo meniu.
Jeigu ir pamatai kur nors ant sienos kainoraštį, tai viskas būna surašyta arabiškai, tad suprasti vis tiek nelabai pavyks.
Dažnai kyla ir nesusikalbėjimo problemos, ypač mažesniuose miestuose. Prancūzų kalbos mokėjimas čia būtų didžiulis privalumas.
Nors Maroke nėra tokio įpročio, kaip Stambule, už visus priedus prie valgio imti papildomą mokestį, tačiau vis tiek reikėtų būti atsargiems ir prieš pradėjus kirsti valgį sužinoti, ar atnešta mėtų arbata yra gražus šeimininko gestas, ar dar viena eilutė jūsų galutinėje sąskaitoje.
470 kilometrų – su taksi
Maroke viešasis transportas yra pakankamai gerai išvystytas, o ir kainos pernelyg nesikandžioja. Pirmiausiai išbandėme traukinio patogumus. 90 kilometrų kelionė iš sostinės Rabato į Kasablanką užtruko vos valandą, o kainavo tik 3,2 euro. Traukiniai gana švarūs, greiti ir neperpildyti.
Tiek pat sumokėti turėsite ir norėdami traukiniu nuvykti į kitą prie Atlanto vandenyno įsikūrusį miestelį El Jadida. Jį ir Kasablanką skiria apie 100 km.
Tik problema, jog traukinių stotis ten įkurta miesto pakraštyje, todėl teko pirmą kartą pasinaudoti taksi paslaugomis. Už maždaug penkių kilometrų pavežėjimą vairuotojas paprašė 20 dirhamų – 1,8 eurus.
Kiek brangiau kainavo kelionė autobusu į žavingąjį Essaouira miestą. Bilietas į vieną pusę piniginę paplonino 9,2 euro, o dieną sutrumpino kiek daugiau nei penkiomis valandomis. Iš čia nusigauti iki Marakešo – dar 6,9 eurai.
Panašios kainos yra važiuojant su CTM autobusais, kurie erdvesni, naujesni, greitesni bei patogesni. Galima rinktis ir pigesnes vietines keleivių pervežimo įmones, bet didelio komforto tikėtis neverta, o ir kelionės laikas gerokai prailgsta.
Žmonės net netilpo stovėti ant tako tarp sėdynių, o pamačius, kad kažkur pakeliui patruliuoja policininkai, visi sutartinai atsitūpdavo ir taip „pasislėpę“ išvengdavo papildomų problemų.
Išbandyti šį variantą teko važiuojant iš Feso į Oujda. Autobusas buvo sausakimšas. Žmonės net netilpo stovėti ant tako tarp sėdynių, o pamačius, kad kažkur pakeliui patruliuoja policininkai, visi sutartinai atsitūpdavo ir taip „pasislėpę“ išvengdavo papildomų problemų.
Pasirinkdami šį autobusą sutaupėme gal 3,7 eurus, bet kitą kartą geriau šiuos pinigus investuotume į saldų miegą kelionės metu, ko nepavyko padaryti per 6 valandas praleistas šiame autobuse.
Kartą nusprendėme leistis į ilgesnę kelionę taksi. Keliavome šešiese – keturi lietuviai ir du danai. Iš karto susitarėme, jog už 470 km pasivažinėjimą iš Saharos dykumoje esančio Merzouga miesto iki Feso sumokėsime po 200 dirhamų – apie 18,5 euro.
Pasiekus tikslą, buvome paprašyti dar susimokėti po papildomus 20 dirhamų arbatpinigių, bet į kalbas apie negirdėtas sumas net nesileidome.
12 dienų Maroke kainavo 506 eurus
Iš viso kelionėms šalies viduje išleidome 55,2 eurus. Daug brangiau mums kainavo Marakeše nusipirktas trijų dienų bei dviejų naktų turas po Ouzoud krioklius, tokių filmų kaip „Kleopatra“, „Gladiatorius“, „Sostų karai“ ar „Indiana Džounsas“ išgarsintą Uarzazatą, Saharos dykumą bei kitas pakeliui esančias lankytinas vietas Maroko rytuose.
Už visą šį paketą sumokėjome nemenką sumą – 83 eurus. Į šią kainą įėjo pietūs bei vakarienė, viena nakvynė viešbutyje, kita – dykumoje įsikūrusiame Berberų palapinių miestelyje, transportas, trijų valandų pasijodinėjimas kupranugariais bei gido paslaugos.
Prie visų išlaidų reikėtų pridėti ir nusipirktus akinius nuo saulės (4,2 Eur), lauktuvių parvežtą odinį rankinuką (37 Eur) bei dvi poras auskarų (10,2 Eur), prisiminimui įsigytą kompaktinį diską su Afrikos melodijomis (2,8 Eur) bei gidui paliktus arbatpinigius (2,8 Eur).
Susumavus visas išlaidų eilutes gautume 12 dienų savarankišką kelionę po Maroką už 505,8 eurus. Kam įdomios detalės, pateikiame ir jas: skrydžiai – 95,92 Eur, maistas – 109,2 Eur, transportas 55,2 Eur, suvenyrai – 50 EUr, nakvynė – 104 Eur, turas – 83,1 Eur, kitos išlaidos – 8,4 Eur. Sutaupyti dar tikrai buvo kur, tačiau ir nesijautė pernelyg daug išleidę.
Tikiuosi, kad šis kainoraštis padės visiems, besiruošiantiems kelionei į Maroką. Visas kelionės maršrutas čia:
Daugiau Manto Bertulio kelionių įspūdžių rasite sekdami grotažyme #kitokioskeliones
