Tuomet jis vertintas dvejopai: minios turistų veržėsi pamatyti šį mokslo ir architektūros stebuklą. Tačiau kai kurie paryžiečiai tvirtino, kad Eifelio bokštas gadina miesto panoramą.
Nepaisant to, kad buvo suplanuota, jog jis stovės tik 20 metų, garsusis bokštas Paryžių puošia iki šiol. Ir ne veltui – kasmet jį aplanko milijonai turistų.
Tačiau ar viską žinome apie šį įspūdingą statinį? „Business Insider“ pateikia 12 faktų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis aplankyti Eifelio bokštą.
1. Eifelio bokšto idėja gimė ne Gustavo Eiffelio galvoje. Taip, garsusis statinys pavadintas šio inžinieriaus pavarde. Tačiau bokštą suprojektavo jo kolega – vyresnysis inžinierius Maurice'as Koechlinas Emile Nouieras.
Sakoma, kad G.Eiffelis nebuvo labai sužavėtas projektu, tačiau vis dėlto nusiuntė jį į kompanijos architektūros departamentą, kuriam tuo metu vadovavo Stephenas Sauvestre'as. Po S.Sauvestre'o pastabų, Eifelio bokšto projektas įgavo dabartinę išvaizdą ir buvo užpatentuotas.
2. Įspūdingi Eifelio bokšto skaičiai. Statant bokštą dirbo 300 darbuotojų, statyboms buvo panaudoti 18 038 gabalai kaustytos geležies, apie 2,5 mln. kniedžių, bokštas sveria apie 10 000 tonų ir yra 301 metro aukščio. Iki 1930 metų jis buvo aukščiausias pasaulio statinys.
3. Bokštas buvo pastatytas kaip šiuolaikinio mokslo simbolis. Arba kaip pats G.Eiffelis sakė: „Ne tik kaip šiuolaikinės architektūros meno kūrinys, bet ir kaip pramonės, mokslo amžiaus, kuriame gyvename, simbolis.“
Tuo metu, kai buvo pastatytas Eifelio bokštas, fotografija buvo kūdikystės stadijos. Nepaisant to, naują ir modernų objektą – įspūdingą bokštą – daugybė fotografų skubėjo įamžinti ir kūrė nuotraukų ciklus. Dabar tai – unikalūs istoriniai kadrai.
4. Aukščiausias pasaulio statinys. Tuo metu, kai buvo pastatytas, Eifelio bokštas buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Tai truko iki 1930-ųjų, kai Niujorke išaugo 318 metrų aukščio „Chrysler“ pastatas, nukarūnavęs Eifelio bokštą.
5. Pirmiesiems lankytojams – išbandymas laiptais. Pirmieji lankytojai į Eifelio bokštą galėjo patekti nuo 1889 metų gegužės 6 dienos. Tačiau liftai neveikė dar 20 dienų, tad maždaug 30 tūkst. žmonių (tiek jų gegužės 6–26 dienomis apsilankė Eifelyje) turėjo savo kojomis užlipti ir nulipti 1 710 laiptų. Nemenkas išbandymas kojoms!
6. Paryžiečiai iš pradžių nekentė Eifelio bokšto. Laikraščių redakcijos gaudavo piktų laiškų, kuriuose Paryžiaus gyventojai piktinosi, kad naujasis statinys netinka miestui, darko jo vaizdą.
Vienas tokių paryžiečių, nekentusių Eifelio bokšto, buvo rašytojas Guy de Maupassant'as. Pasakojama, kad jis nuolat garsiai piktindavosi, kad nekenčia Eifelio, tačiau kasdien pietaudavo Eifelio bokšte įrengtame restorane. O paklaustas, kodėl taip daro, atsakydavo: „Tai vienintelė vieta, iš kurios aš JO nematau!“
7. Bokšto aukštis priklauso nuo sezono. Sunku patikėti, bet tai tiesa: Eifelio bokšto aukštis vasarą gali padidėti daugiau nei 6 cm. Taip yra dėl geležinių konstrukcijų, kurios kaitinant vasaros saulei plečiasi.
8. Planuota, kad bokštas stovės tik 20 metų. Tačiau situacija pasikeitė, kai prancūzų kariuomenė ir valdžia pradėjo bokštą naudoti radijo ryšiui, o vėliau telekomunikacijai.
9. Per savo gyvavimo laiką Eifelio bokštas daug patyrė. Pirmojo pasaulinio karo metais jis naudotas radijo signalams perduoti, Antrojo pasaulinio karo metu lifto lynai buvo nupjauti, kad naciai bokštu negalėtų naudotis.
Eifelis išgyveno ir gaisrą, kilusį viršutiniame aukšte, be to, per 126 metus „ištvėrė“ daugiau nei 250 mln. lankytojų iš viso pasaulio vizitus.
10. Bokšto viršūnės ir apačios spalvos skiriasi. Bokšto viršūnė tamsesnė, o apačia – šviesesnė. Eifelio bokštas perdažomas kas 7 metus. Tam sunaudojama 50–60 tonų dažų. Jų sluoksnis padeda apsaugoti statinį nuo rūdžių.
11. Eifelis – ne tik turistinis objektas. Jame įsikūrusi laikraščio redakcija, paštas, mokslo laboratorijos, teatras. Ant žemės, „pirmame aukšte“, kasmet žiemą įrengiama čiuožykla.
12. Tai labiausiai lankomas mokamas objektas pasaulyje. Kasmet Eifelio bokštą aplanko beveik 7 mln. turistų. 75 proc. jų yra užsieniečiai.