Kitaip nei Naujasis Orleanas ar Džakarta, Chasankeifas nėra kylančio jūros lygio auka. Miestą ketinama užlieti dėl užtvankos, kurios reikia regioną elektra aprūpinsiančiai hidroelektrinei.
Daug Chasankeifo gyventojų jau yra perkelti į naujai pastatytą miestelį maždaug už 3 kilometrų. Valdžia taip pat perkėlė svarbius objektus, tokius kaip XII a. musulmonų vienuolynas ir 1,8 tūkst. tonos sverianti viešoji pirtis. Į naują „turizmo parką“ perkelti ir senoviniai romėniški vartai, 610 metų senumo mečetė.
Gyventojai į naująjį miestą net perkelia savo protėvių kaulus. Paprašius palaikus į kapines Naujajame Chasankeife gali perkelti ir valdžia. Jau perlaidota apie 500 palaikų.
Vis dėlto daug Chasankeifo archeologinio palikimo panirs po vandeniu, kai užtvankos rezervuaras prisipildys.
2005 m., prieš prasidedant užtvankos statyboms, Chasankeife gyveno maždaug 55 tūkst. žmonių. Palyginimui – Alytus turi apie 50 tūkst. gyventojų.
Ši vieta priklausė ne vienai kultūrai – Mesopotamijos civilizacijai, Bizantijai, arabų dinastijoms. Šią vietovę tyrinėjantys archeologai dar nė nebuvo atidengę visos turtingos šios vietos istorijos. „Jeigu čia kasite, rasite vieną ant kitos sugulusias skirtingas kultūras“, – „The Guardian“ sakė vietos gyventojas Ridvanas Ayhanas.
Devintajame dešimtmetyje Turkijos valdžia pasirinko Chasankeifą kaip vietą Ilisu užtvankai, kuri buvo numatyta tam, kad būtų galima čia pastatyti hidroelektrinę. Projekte – 1,2 tūkst. megavatų hidroelektrinė ir vandens rezervuaras, kuriame telpa 11 mlrd. kubinių metrų vandens. Pilnas rezervuaras galėtų užlieti 150 tūkst. hektarų. Projektas galėtų sunaikinti šimtus gyvenviečių ir tūkstančius neolito laikus siekiančių urvų.
2008 m. grupė Europos įmonių, dalijančių paskolas tarptautiniams projektams, paskelbė, kad užtvanka kelia pavojų beveik 200 gyvenviečių ir ji sugriautų vertingą kultūrinį paveldą. Grupės teigimu, statybos taip pat kenkia nykstančioms gyvūnų rūšims, gyvenančioms šioje teritorijoje. Negana to, projektas nukreiptų vandenį iš Irako, kur kiltų vandens trūkumo pavojus.
Po metų įmonės iš projekto atsiėmė 1,5 mlrd. dolerių. Turkijos valdžia tuomet kreipėsi į vietos bankus ir reikiamą sumą surinko paėmusi paskolas. Tikinama, kad projektas atneš naudos vietos žmonėms, nes atsiras naujų darbo vietų bei dirbamos žemės.
Dabar ten pastatyta 700 naujų namų, į kuriuos gali persikelti Chasankeifo gyventojai, tačiau ne visi yra patenkinti. Senieji gyventojai, visą savo gyvenimą leidę Chasankeife, nenori visko palikti ir išsikelti į naują miestą už 3 kilometrų, esantį aukštesnėje vietoje. Tačiau ne visi gali pasinaudoti valstybės pasiūlymu – jis negalioja nevedusiems suaugusiems, taip pat gyventojams iš gretimų provincijų, kurioms taip pat kyla pavojus dėl užtvankos.
Palydovų nuotraukos rodo, kad rezervuaras pradėjo pildytis vandeniu liepos mėnesį. Aktyvistai užsienio žiniasklaidai pasakojo, kad vandens lygis kyla kasdien, kai kurios gatvės jau užlietos.
Valdžia paskelbė, kad visi Chasankeifo gyventojai turi visam laikui palikti savo namus iki spalio 8 d. Nuo tada į miestą įžengti bus draudžiama. Nors padaryti nieko jau nebegalima, vietos aktyvistai vis dar protestuoja prieš užtvankos statybas – siekia projektą sustabdyti.
„Jeigu nieko nedarysime, turėsime atlaikyti savo anūkų klausimus, – „France 24“ teigė Mehmetas Ali Aslanas, kuris vieno protesto metu buvo prisirakinęs priešais užtvanką. – Jie mūsų klaus, ką mes darėme, kai Chasankeifas buvo sunaikintas ir paliktas po vandeniu.“
Režisierė Ruken Tekes apie Chasankeifą yra sukūrusi dokumentinį filmą. Jis šiemet įtrauktas į „Nepatogaus kino“ programą.