1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Dabikinė–Šapnagiai (20 km)

12 diena

Rugpjūčio 27 d.

Dabikinė–Šapnagiai (20 km)

Eiti darosi vis lengviau. Kojos pačios juda, palietę kelią. Atkarpomis, kuomet šiukšlių maža, eiti taip gera, kad rodosi, būtų galima keliauti paromis taip ir nesustojus. Atsiranda tempas. Ir žygiuojame, ir tvarkomės žymiai greičiau, todėl vakarais lieka truputėlį laiko, jei tik jis nepaskiriamas darbams, paliktiems už žygio ribų, arba neužmiegama, vos radus laisvą minutę prigulti.

Kartais norisi, kad diena turėtų daugiau valandų ar bent jau būtų galima sustabdyti kelias iš jų... Ryte atsisveikindami su be galo šiltai priėmusia Dabikinės bendruomene išgirdome, kad mūsų žygis bus sekamas, nuo šiol bendruomenei įdomu stebėti, kaip gi mums sekasi. Taip ir didėja palaikymo būrys: keliaujant iš dienos į dieną ir pasakojant visiems sutiktiems apie savo kelią. Aplinkinių palaikymas įkvepia eiti toliau, kai akys sako, kad daugiau nebenori matyti jokių šiukšlių, o protas skundžiasi atsirandančia rutina. Visgi naujų patirčių dar yra – šiandien pirma Nerijaus diena vairuojant lydintį automobilį.

Vairuotojo dienoraštis atrodo maždaug taip: „Laukiu, laukiu, važiuoju, laukiu, išlipu, apeinu aplink autobusiuką, vėl įsėdu, laukiu, važiuoju, kraunu, laukiu, kraunu, važiuoju.“ Kad būtų įdomiau, kviečiame „pagalbą“ radę ežerą išsimaudyti ar nusiunčiame kokį įrašą, kaip labai mylime savo gelbėtoją. Šaukiame jį, kai šiukšlių maišai pasidaro per sunkūs ar gertuvėse baigiasi vanduo, kai reikia kokį žygeivį pavežti, o kartais „įsijungus švyturėlius“ ir į ligoninės priimamąjį patraukti. Būtų sunku keliauti be lydinčio ekipažo, galinčio vos pakvietus atvykti, be to, gabenančio ofisą (dėžę su kompiuteriu, dokumentais ir vaistinėle), kelias spintas (dėžes, maišus ar kuprines su drabužiais) ir sandėlį (galybę įvairiais būdais sutalpintų daiktų).

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Dabikinė – Šapnagiai

+18

Paprastas tas gyvenimas kelyje. Žinoma, nuolat judame, keičiasi žmonės ir situacijos, bet visada turime tiek, kiek turime, nesame apsikrovę daiktais ar nereikšmingais darbais. Nesislepiame nei nuo saulės, nei nuo lietaus, todėl bet koks oras mums yra geras.

Priimame dovanas, kurias gamta ir žmonės iš geros širdies duoda. Valgome, kai vaišina, ir gulamės į minkštas lovas, kai siūlo, bet esame pasiruošę traukti dujų balioną ar čiužinį, jei atėjus vakarui liktume vieni. Prisimename, kaip antrą dieną kartu keliavęs Dovydas sakė, kad toks žygio gyvenimas ramina emocijas ir mintis. Patys pirmomis dienomis dar skubėjome, dabar jau pastebime, jog ir mumyse atsiranda rimtis.

Pririnkome 2 maišus – 13,2 kg įvairių šiukšlių. Kaip visada dominuoja maisto pakuotės, jų radome 179 vnt. Pakelėse surinkome 38 vnt. vienkartinių puodelių ir didžiausias siaubas – cigarečių pakeliai – 69 vnt. Šį skaičių padauginkite iš 20 ir sužinosite, kiek nuorūkų iškeliavo į gamtą. Dėkojame Šapnagių kaimo bendruomenei, kad šiąnakt priėmė apsistoti bendruomenės namuose.