69 diena
Spalio 23 d.
Juknaičiai – Rusnė (18 km)
Rytas – keliamės. Kas pusryčiauja, kas mankštinasi, kas dar mėgaujasi šiltu guoliu. 10:30 atsisveikiname su Nerijumi ir paliekame Juknaičių bendriją. Pėdiname gaiviu rytu ir mėgaujamės žadėtą lietų pakeitusia saule. Viskas įprasta tvarka, einame, kalbamės ir renkame pakelės šiukšles, savotiškas autopilotas.
Baigiasi liepų alėjos, lydėjusios Užliekinių link, kaimelį aplenkiame ir neužilgo atsiduriame Sausgalviuose, iki jų spėję palydėti ne vieną vėjo jėgainę ir karvę. Nuo jų mažiau važinėjamais takais per baluotas pievas link Nemuno ir po priešpiečių – jam pasroviui į Rusnę. Toliau tas pats, pokalbiai ir trumpi stabtelėjimai surinkti to, ką žmonės skubėdami pamiršo.
Maišai pilnėja, mes jau visai prie pat Rusnės. Iš už krūmynų išlenda baltas trispalve papuoštas kuoliukas, po jo dar vienas. Tiltas į Rusnę jau ranka pasiekiamas. Eidami juo, sekame į betoninį grindinį įspaustais šuniuko pėdsakais, jų vedami baigiame dieną naujuose namuose. Įspūdžius užrašė žygeivis Karolis Gurevičius.
Už priėmimą ir skanią rūkytą žuvį dėkojame Rusnės bendruomenei.