19 diena
Rugsėjo 3 d.
Kiemėnai–Saločiai (10,73 km)
Paklaustas, ar yra pailsėjęs, Nerijus atsako: jaučiasi nuovargis, ypač jei miegu su vorais arba, kaip ankstesnę naktį, lubomis lakstančiomis žiurkėmis. Įdomias miegojimo sąlygas galėtume kolekcionuoti: mokytojų kambarys, biliardo stalas, pirties gultas, gyvūnų iškamšomis išpuoštas miegamasis, šarvojimo salė – ši mus sužavėjo labiausiai! Atėję nusprendžiame, kurioje vietoje statomas karstas, ten negulame, kažkaip nemalonu, tačiau kryžiaus vietoje sukabinti skalbiniai džiūva dieviškai sparčiu tempu!
Šiandien patekome į dar nelankytą vietą, tikrai vertą įtraukti į neįprastų nakvynių sąrašą – Saločių ambulatorija. Man kaip tik reikia ištraukti siūlus iš dešinės kojos kelio, ketvirtą žygio dieną bandžiusio pramušti traukinio bėgius. Deja, šiuo metu ambulatorija nedirba, teks iš Giedriaus padaryti chirurgą ar bent jau seselę... Jis rūpestingas, šalto proto ir kantrus, jam galima patikėti tokį darbą.
Nueiname juokingus 10 km ir surenkame pusę maišioko šiukšlių. Apie tokį kiekį svajojome visą kelią ir svarstėme, ar tai iš viso įmanoma. Pasirodo, taip. Iki 14 val. susitvarkome. „Laisvas laikas“ – paskelbia Giedrius. O ką su juo daryti!? Net pietus pavalgome normaliu metu, ligi šiol jie buvo sudarę sąjungą su vakariene.
Po pietų skambina Dovilės močiutė ir sako: „Ateisit į Biržus, iškepsiu bulvinių blynų.“ Dovilė skuba patikinti, kad nereikia! Po šios kelionės galėsime pasakyti, kuriame krašte kepamas geriausias kugelis, tačiau į bulvinius patiekalus kurį laiką nenorėsime pažiūrėti. Su maistu vis iškyla keblumų, Nerijus jau galvoja pradėti valgyti mėsą, nes jos taip pat vis kažkas duoda.
Bandėme prisijaukinti katiną, kuris padėtų sudoroti dovanotą dešrą, bet šis pradingo, matyt, pabijojo būti apgyvendintas langelyje „I8“ (įdomūs radiniai). „Būkim biedni, bet teisingi, pas mus žmones labai sunku išjudinti“ – išgirstame atsakant, kai Saločių bendruomenę pakviečiame atvažiuoti į Biržuose šeštadienį vyksiantį Europos komisijos organizuojamą renginį.
Vis dėlto po valandėlės pokalbio apie visuomenės aktyvumą, švietimą bei ekologiją Kristina pažada pabandyti suburti komandą dalyvauti Roberto Petrausko vedamame eko protmūšyje. Jos sūnus, pernai parėjęs iš mokyklos namiškiams paaiškino, kodėl namuose reikalingos keturios šiukšliadėžės, tad į renginį moteris pakvies darniu gyvenimo būdu susidomėjusius savo vaikus.
Tikimės greitai pasimatyti ir dėkojame Saločių bendruomenei už priėmimą nakvoti muzikantų repeticijų kambaryje. Komanda pranešė, kad kažkurią naktį turėtume apsistoti kultūros centre, tačiau ten kaip tik vyks koncertas. Pagalvojome, jog eidami vis sustosime parepetuoti ir galbūt būsime priimti ant scenos.
O štai kokią įdomybę aptikome Lietuvos pakraštyje, netoli Latvijos sienos: