1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Vilkiškės–Jašiūnai (8 km)

41 diena

Rugsėjo 25 d.

Vilkiškės–Jašiūnai (8,30 km)

Diena po lūžio. Tai 41-oji žygio diena, persirista į antrąją žygio pusę. Iš tikrųjų buvo lūžis. Gerąja prasme. Tai normalu. Komanda yra patyrusi visko, visko mačiusi, išgyvenusi ir dabar esanti dar tvirtesnė. Tai svarbu.

Naktis į gretas sugrąžino Andželiką – žygio senbuvę. Aš naujokė. Mes kalbėjomės ir ji man daug papasakojo, kaip viskas atsitiko, kodėl ji buvo išėjusi ir kas paskatino sugrįžti. „Norėjau dar kartą visus pamatyti, žygiuoti ir ...“, – ramiai kalbėjo Andželika. O pirmiausia anksti ryte buvo mankšta ir svetingų „Vabalynės“ šeimininkų veganiški pusryčiai.

Menėje mums buvo patiekta košės, ant stalo garavo žolelių arbata, o šeimininkas ragino paragauti jo išsukto medučio. O kur dar sveikuoliškas kokteilis. Labai skanu. Žygeiviams naudinga sveikai pasistiprinti prieš žygį. Prie mūsų prisijungia „Tundra Snack“ komanda.

Penkių vaikų mama Silvija pasakoja, kad ne kartą yra dalyvavusi aplinkos švarinimo akcijose. Į jas eina ir jos vaikai. „Noriu, kad vaikai pamatytų, kokia iš tiesų yra situacija, – sako Silvija. – Kad pamatytų ne pagražintą, o tikrą vaizdą. Kad žinotų, kad gamtoje esančios atliekos nesuyra, kad jų negalima mėtyti, o reikia rūšiuoti“.

Šįkart Silvija į žygį atėjo su dviem atžalomis – dukra ir sūnumi. Giedrė iš „Tundros“ teigia: „Miestai yra palyginti švarūs, nes juos tvarko komunalininkai. Tačiau kita situacija yra gamtoje, atokesnėse vietose. Šis žygis parodo, kad tik miestai švarinasi, o miškai, pakelės yra užteršti šiukšlėmis. Todėl aš matau prasmę surinkti šiukšles. Tai darau dėl savęs“.

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Vilkiškės – Jašiūnai

+49

Teko perbristi per Merkio upę. Ji nėra gili, maždaug iki kelių. Kas pasiraitojo kelnes, kas jas išvis nusivilko. Visi basi bridome, dugnas akmenuotas. Vietomis srovė mus pagąsdino, bet tik švelniai, neagresyviai. Visi saugiai persikėlėme į kitą krantą ir taip „sutaupėme“ 2 km atkarpą. Ir prasidėjo šiukšlės. Vaikams buvo ypač įdomu, ką žmonės išmeta miške, kaime, pakelėse.

Čia radome visko. Daugiausia – cigarečių pakelių, plastikinių gėrimų butelių. Praeidami pro laisvai besiganančius žirgus, juos pamaitinome turėtais obuoliais. Net ir tarp žirgų yra hierarchija – stiprieji eržilai nustumdavo silpnesnįjį, bet galiausiai ir jis gavo gardaus obuolio. Dovilė man papasakojo apie kankliavimą, apie tai, kaip ji to išmoko. Ji giedodavo sutartines su bendramintėmis Vilniuje. Sutartinių mokytoja taip pat vesdavo ir grojimo lietuviškomis kanklelėmis pamokas. „Pusmetį lankiau kankliavimo pamokas su išsinuomotomis kanklėmis. Tada pagalvojau, kad gal jau reikėtų savo turėti. Paaiškėjo, kad netoli mano namų gyvena kanklių meistras. Jis man padirbino kankleles ir aš turiu savo instrumentą“, – paaiškina viena žygio senbuvių.

Šiandien žygis nebuvo ilgas, jeigu matuotume jį kilometrais. Nueita apie 9 km. Žygiavo 12 žmonių. Kitų išmestos šiukšlės pamiškėse „varžėsi“ su grybais, vietomis juos nustelbdamos. Eidama per kaimus, kalbėjausi su vietiniais gyventojais. Jie, pamatę mus su šiukšlių maišais ir lazdomis joms rinkti, dėkojo, kad švariname gamtą, jų vietoves. Visi maloniai mus sutiko ir linkėjo sėkmės, o mes jiems sakėm: „Rūpinkimės visi aplinka, kurioje gyvename“.

Atėjus į Jašiūnus, pirmiausia „pataikėme“ prie bažnyčios. Joje buvo laikomos pamaldos. Jašiūnuose dauguma gyventojų kalba lenkiškai, tad jau šiek tiek pripratome prie lenkiškos šnektos. Prie Jašiūnų pramogų centro (toks įdomus jo pavadinimas) išskleidėme tentą, ant kurio išdėliojome per dieną surinktas atliekas. Pasvėrus jų iš viso buvo 16,2 km. Radom 120 maisto pakuočių, 42 plastikinius butelius, 21 plastikinį maišelį, 50 cigarečių pakelius ir kitų atliekų.

Nakčiai apsistosime šiame pramogų centre. Centro vadovė p. Marja mums maloniai leido naudotis patalpomis, kur gaminsime vakarienę. O mums čia visai patinka: jau vyko merginų šokių kolektyvo repeticijos, o dabar suskambo ir dainų ansamblio balsai. Tad, kaip sakoma, šia gražia gaida ir pabaigsiu šios dienos pasakojimą. Įspūdžius užrašė Indrė Sesartė.