Moteris, įvardijama tik kaip Nicole, į Pompėjos archeologinį parką nusiuntė dvi baltas mozaikines plyteles, dvi amforos vazos dalis ir keramikos sienos dalį kartu su laišku, kuriame paaiškino, kodėl šiuos dirbinius ji tada nusprendė pasisavinti ir kodėl dabar juos grąžina.
„Norėjau turėti istorijos dalį, kurios nebūtų galima nusipirkti“, – rašė laiške moteris ir pridūrė, kad tuo metu ji tiesiog buvo „jauna ir kvaila“.
Pasak moters, tik grįžus iš Pompėjos jai prasidėjo ištisa nesėkmių virtinė. Du kartus jai buvo nustatytas krūties vėžys, dėl to jai buvo atlikta dviguba mastektomija. Maža to, jos šeima turėjo didelių finansinių problemų.
„Atrodo, kad gyvenime mes niekaip negalime prasiveržti į priekį“, – rašė ji ir dėl nesėkmės kaltino iš Pompėjos pavogtus dirbinius.
„Aš paėmiau istorijos dalį iš to siaubingo laikmečio, kiekvieną šį daiktą gaubia tiek daug neigiamos energijos. Žmonės čia žuvo tokiu siaubingu būdu, o aš paėmiau daiktus, susijusius su tokiu siaubingu sunaikinimu“, – rašė ji.
Raštelyje moteris taip pat atsiprašė dėl savo poelgio.
„Mes esame geri žmonės ir nebenoriu šio prakeikimo perduoti nei savo šeimai, nei vaikams, nei sau. Prašau, atleiskite už mano neatsargų poelgį, kurį padariau prieš daugelį metų“, – rašė ji.
Anot parko atstovės spaudai, per daugelį metų maždaug šimtas lankytojų jau yra grąžinę iš Pompėjos pasisavintus mažus dirbinius, pavyzdžiui, mozaikos plyteles ar gipso gabalus.
Daiktai į Pompėjų archeologinį parką buvo atsiųsti kartu su lankytojų laiškais, kuriuose teigiama, kad jiems šie daiktai atnešė tik nesėkmes.
Pompėjos antikvariume eksponuojama daugybė laiškų ir grąžintų artefaktų. Anot atstovės, nors dirbinių vertė nėra reikšminga, laiškai yra įdomūs antropologiniu požiūriu.
Pompėja yra viena garsiausių pasaulio istorinių vietų, o archeologai čia dirba iki šių dienų. Vasarį po restauravimo projekto pirmą kartą per 40 metų vėl duris atvėrė garsieji Įsimylėjėlių namai. Pastatas, viena iš žinomiausių Pompėjos vietų, 1980 m. buvo uždarytas lankytojams dėl žemės drebėjimo padarytos žalos.
Miestą palaidojo ugnikalnis
Pompėjų miestas stūksojo netoli Vezuvijaus ugnikalnio, greta dabartinio Neapolio miesto. Apie 79 m. ugnikalnis išsiveržė ir visiškai sunaikino Pompėjus.
79 metais po Kristaus rugpjūčio 20 d. įvyko žymiausias iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų vulkano išsiveržimų. Vezuvijaus kalnas, esantis netoli Neapolio miesto, šiuo metu priklausančio Italijai, sprogo efektingu būdu, išmesdamas į atmosferą, į 12 mylių (1 mylia – 1,6 km) aukštį debesis dulkių, pelenų bei uolienų, uždengusių saulę. Kiek vėliau, tą patį vakarą, prasidėjo dar baisesni išsiveržimai.
Atėjus rytui, Pompėjų ir Herkulanumo miestai buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu, be jokių gyvybės žymių. Du miestai taip palaidoti išbuvo po žemėmis 1700 metų, kol juos aptiko archeologai. Paskutinius tris šimtmečius viso pasaulio žmonės stebisi tose apylinkėse aptiktais archeologiniais radiniais.
