Kolekcija vis dar pildosi, mat iš svetur kaip suvenyrą Raukčiai parsiveža po margutį, čia nugula ir pačių nuostabiausiais raštais išmarginti kiaušiniai – Vytauto išlieti medinukai ir Angelės kūriniai, skutinėti, marginti vašku ir natūraliais dažais, taip pat dovanoti kūriniai.
Kaupė visą gyvenimą
Jei prieš Velykas susiruošite aplankyti margučių muziejų Šilutės rajone, Balčiuose, deja, būsite pakviesti užsukti kitą kartą. Šiuo metu Raukčiams pats darbymetis.
Margučių muziejų netoli namų esančiame sodybos pastate Raukčiai įkūrė 2006 metais. Tuomet pasakoja turėję jau per tūkstantį margučių.
„Tiek buvo sukaupta per visą gyvenimą, iš giminės, ir iš visur kitur. Per šešiasdešimt metų po vieną, po du pasilikta. Tai kokia šventė, tai prizas gautas kaip apdovanojimas. Gaminam medinius. Turiu statistiką 28 metų, 1992 metais pasilikau pirmąją dešimtį margučių. Vyras pradėjo tekinti iš medžio, buvo viena linija, o dabar va šiemet jau 28 lėkštutės, apie trys šimtai medinių kiaušinių. Skiriasi jų raštai, spalvos. Tai ir suvenyras, ir žaislas, kurį platiname po visą pasaulį“, – pasakoja Angelė Rauktienė.
Praeityje jau liko 33 Kaziuko mugės, įvairiausi Klaipėdos krašto festivaliai, kuriuose pora stengiasi sudalyvauti. Juose prekiauja senoviniais žaislais, Vytauto margintomis skryniomis, o taip pat ir mediniais margučiais.
„Lietuviai margučiais domisi dvi savaites iki Velykų ir savaitę po, o užsieniečiai visuomet. Margučių marginimas gana nykstanti tradicija. Ją išplėtoję ukrainiečiai, kažkiek Rusija, šiek tiek išlaiko Amerika, kur yra lietuvių bendruomenės, Europoje – serbai, rumunai, bulgarai, o šiauriečiai, Švedija, Norvegija, slepia šokoladinius kiaušinius, toks jų šiuolaikinis margutis. Mano margučius net iki Australijos nusiveža.
Dalyvaujame kas ketveri metai pasaulio lietuvių dainų šventėje, atsivežus įvairių margučių, net ir nebekalbantys lietuviškai, apie juos žino, kad taip būdavo marginama, pasiima suvenyrą, kaip prisiminimą. Japonai vertina, kinai. Daug kam įdomu, egzotika, nes tai nykstanti tradicija. Užsienietis margučius perka visus metus, lietuviai – mėnesį.
Koks lietuvis praeidamas mesteli: „Nuo Velykų atliko ir pardavoja“.
Rudens mugėje būna dubenėlį pasidedu, parodydama, kad tai mano amatas, o koks lietuvis praeidamas mesteli: „Nuo Velykų atliko ir pardavoja“, taip tarmiškai. Užsienietis paklaus, kodėl turite, kaip pagaminta“, – kalbėjo A.Rauktienė.
Per metus pora išmargina šimtus kiaušinių, kurie pasklinda po Lietuvą ir visą pasaulį.
„Iki tūkstančio nesu pasiekusi, buvo 800, o daugiausiai – 960, tokie vieni metai rekordiniai, kai buvo pasaulio lietuvių dainų šventė. Net pritrūkau, buvo rekordinis skaičius vien medinių, 500-600“, – pasakojo meistrė.
Suguldė muziejuje
Paklausta, kaip kilo idėja atidaryti margučių muziejų, A.Rauktienė šypteli ir sako, jog žemaičiai tokie jau yra, kaupikai, tad prieš šimtą metų išskobta geldelė ir kiti seni daiktai prikelti naujam gyvenimui tokie gražūs, jog buvo gaila išmesti, taip viskas nugulė sodyboje.
„Taip jau nutiko, kad turime atskirą sodybą, erdvę, kur galime sukrauti. Margučiai yra amatas, tad gyveni ir kaupiasi. Smagu parodyti tam, kas domisi, o ne šiaip tiesiog kviest: „Ateikit, pažiūrėkit“. Kas domisi randame bendrą kalbą“, – sako moteris.
Žaislai iš žąsies kaulo
Pora renka ir kitų margintus kiaušinius ir patys jų įsigyja išvykę svetur. Raukčiams teko viešėti privačiame margučių muziejuje Austrijoje, kurį įkūrė šį pomėgį turintis architektas.
„Patys išvykę būtinai perkam meistro margutį, ant jo pažymėta, kas, kur, kada gamino, technika. Patys buvom Austrijoje, ten yra privatus muziejus net 4 000 margučių. Savivaldybė pati pastatė namą, nupirko lentynas, susitikome su autoriumi, dieduku 93 metų, jis garsus Austrijos architektas, skulptūrų meistras, jas liejęs visą gyvenimą. Ir savo margučių nuvežėm skutinėtų, priėmė. Ten skutinėtų buvo mažiausiai. Matėme keramikinių, medinių, pieštų, porcelianinių, stiklinių, gamintų vašku lenkų, serbų, bulgarų. Rusai siuvinėja brangakmeniais, karoliukais“, – įspūdžiais dalijosi Angelė.
Nors statistikos neveda ir savo muziejaus lankytojus skaičiuoja pažymėdami „rutuliukais“, sako, kad vienais metais jų būta apie 800.
„Visai smagu, tvarkomės, vyras praplėtė erdvę, nuo gegužės, per Sekmines mielai priimsime“, – sako A.Rauktienė, savo darbus vadinanti ir visu gyvenimu. Abu tautinio paveldo meistrai nestinga idėjų. Vytautas gamina skrynias, medinius drožinius, A.Rauktienės margučiai pripažinti paveldu.
„Esame ir žaislininkai. Darome senovinius žaislus, atkeliame, atbudiname, suieškome, atgaiviname. Tai ir kaulo žaislai, mėtymo-gaudymo žaislai, suktukai, vilkeliai, balansiniai žaislai, stipriai senoviškesni, galvosūkiai, švilpynės“, – pasakojo moteris.
Anuomet sako buvo populiarūs, o ir jos tėtis gamindavęs žaislus iš žąsies kaulų.
„Skamba kaip kokia makabrija, sako man vaikai. Iš žąsies krūtinkaulio būdavo paimamas plokščias kaulas, padaromas laivelis, apvertus gali padaryti jautį, ožiuką, elnią. Tinka ir kalakuto kaulas“, – atskleidė Šilutės krašo gyventoja, vardindama ir kitus negirdėtus žaislus – bruzgulius, ūžles.
Dalijo patarimus
Neseniai A.Rauktienė viešėjo Klaipėdos etnokultūros centre, kur pristatė įvairiausius kiaušinių marginimo būdus.
Norintiems numarginti kiaušinius natūraliai moteris patarė išbandyti obels, alksnio žievės nuovirą, rūgštingumui sustiprinti patariama į jį įdėti geležies gabaliukų. Nuoviras įgis rausvą spalvą. Tiesa, per daug stiprus nuoviras gali pragraužti kiaušinį ir šis sutrūks.
„Visi žinom svogūnus, raudoni ir paprasti geltoni. Raudonų svogūnų reikia suvalgyt penkis kilogramus, tuomet drąsiai nudažysime 20 kiaušinių. Renkame ilgai. Geriausiai prisikrauti į puodelį, užpilti ne daug vandens ir jam leisti lėtai virti apie pora valandų, palikti ataušti, nugręžti turinį, jei norime, kad kiaušiniai išeitų lygūs, o jei su lapais – bus dėmėti. Su svogūnais geriau naudoti rudus kiaušinius“, – patarė meistrė.
Marginimui galima panaudoti ir šieną, tiesa, smilgos netiks, pabrėžė Angelė. Tinka pienės ir viskas, kas gražiai žalia ir sudžiūvę. Sudėjus į puodą galima „pašutinti“, įpilti truputį acto ir merkti kiaušinius.
„Lietuvoje auga lygusis riešutas, panašus į graikišką riešutą. Jo lapas panašus į šermukšnio. Vaikščiojant po parką galima pamatyti tokių riešutėlių, palikus per žiemą, tuomet jau prieš Velykas meti į puodą, porą valandų paverdi, po Verbų sekmadienio galima pasidaryt tokių natūralių dažų“, – pasakojo moteris.
Norintiems marginti vašku, bet dar neįgudusiems, moteris pataria ant kiaušinio pieštuku padėlioti raštą. Taip smagiau marginti ir vaikams. Marginti vašku Angelė sako geriausia sekmadienio rytą, tuomet šaltus numargintus kiaušinius merkti į vandenį ir šildyti apie 15 minučių, kiaušinį ištraukti ir greitai nuvalyti, kad vaškas neatauštų.
„Lengva piešti kregždutes, antytes. Kalakutui tereikia devynių brūkšnelių, kregždutei – tik trijų“, – šypteli marginimo meistrė.
Su anūkais ji pasakoja išbandžiusi ir kitonišką būdą. Jau nuluptus kiaušinius merkusi į morkų, burokėlių, špinatų ir ciberžolių nuovirus.
„Juk atsikąsi ir nieko nenutiks. Toks truputį pokštas, bet vis tiek smagu“, – pasakojo Angelė.
Paklausta patarimo, kaip išpūsti kiaušinį, kad šis būtų tuščias, moteris pasakojo kiaušinį pragręžiantį šiuolaikiniu elektriniu manikiūro antgaliu, o anksčiau išbandžiusi įvairiausius būdus – ir švirkštus, nuo kurių kiaušinis tiesiog iššokdavęs lauk ir guminę kriaušę, naudojamą vaikų nosies higienai.
Tikra šventė
Patiems Raukčiams Velykos yra išskirtinė diena. Sako savaitę iki tol nepriimantys jokių lankytojų. Laikosi tradicijų ir didįjį ketvirtadienį blizgina namus, kepa pyragus. Per šventes į namus suguža trys vaikai ir keturi anūkai.
„Mama, tokio pyrago, tokio kepsnio. Tai yra šventė! Tad gaminame, sekmadienį sėdame marginti. Tėvas kilęs nuo Kintų, jei gamta gera, paslepia kiaušinius, svečiai eina ieškot, kas kiek atneš, to ir laimė. Mano darbas pyragai, kiaušiniai – skutinėti, vašku padažyti.
Vytas iškepa vaflių, tų senųjų vofelių, turime paveldėtą keptuvę, storą, špižinę, ant kurios išlietas vokiškai receptas. Jei oras leidžia kepame blynų, prisidarome įdarų“, – savo namų Velykų tradicijomis dalijosi Angelė Rauktienė.
Smagiausias darbas dūšiai, kaip sako Angelė, skutinėti margučius. Kruopštus darbas pareikalauja ir valandos, ir dviejų, kol kiaušinis nustebina raštais. Vašku numarginti pakanka ir 5-10 minučių. Paklausta, kaip šie nesudūžta, mat parodoms ruošiant daugelis yra išpūsti ir tuštutėliai, moteris sako, jog dūžta, o „smagiausia“, kai tai nutinka su trim paskutiniais brūkšneliais.
