Justtheflight.co.uk sudarytame sąraše pateikiama 20 pavojingiausių pramogų, siūlomų turistams. Tarp jų – pasiplaukiojimas su rykliais Floridoje, JAV, pasivažinėjimas „mirties keliu“ Bolivijoje, atominių elektrinių lankymas Ukrainoje arba pažintis su viena nuodingiausių pasaulyje gyvačių Brazilijoje.
1.Bėgimas nuo bulių, Pomplona, Ispanija
Ši neįtikėtinai pavojinga pramoga kasmet vyksta siaurose Pomplonos gatvėse. Scenarijus visuomet toks pat: paleisti įsiaudrinę buliai vejasi minią žmonių, tarp kurių netrūksta drąsuolių turistų. Nelaimių pasitaiko, tačiau tai neatbaido bebaimių (ar kvailų) smalsuolių.
Todėl šventės finalas gali būti skirtingas. Nepaisant to, bėgimas nuo bulių vyksta jau daugelį metų ir neatrodo, kad šios pramogos neliks.
2. El Caminito del Ray, Malaga, Ispanija
Dar viena ispaniška pramoga, kaitinanti kraują – pasivaikščiojimas pavojingiausiu pasaulio tarpekliu vadinamame El Caminito del Ray. Prieš 14 metų šis takas buvo uždarytas – taip stengtasi išvengti tragiškų nelaimių (1999-2000 metais čia žuvo penki žmonės).
Tačiau 2015 metų kovą tarpeklis vėl atvertas visuomenei. Tiesa, dabar jame saugiau – žmonėms skirtas kelias aptvertas tvoromis.
3. Didysis Skeligas (taip pat žinomas kaip Skeligas Michaelis), Keris, Airija
Ši sala, virš jūros lygio iškilusi daugiau kaip 230 m., priklauso Airijai. Joje yra VI a. pastatytas krikščioniškas vienuolynas. Sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą, todėl turistų dėmesio jai netrūksta.
Tačiau išoriškai rami vieta turi ką pasiūlyti ir adrenalino mėgėjams. Joje yra 600 apgriuvusių laiptų (be jokių turėklų ar apsaugų), kuriais galima užlipti ant kalno. Lipti jais reikia ypač atsargiai, nes netekus pusiausvyros galima nukristi tiesiai į uolas skalaujantį vandenyną.
4. Alnviko sodas, Didžioji Britanija
Šį sodą galima vadinti mirties sodu, kadangi jame auga daugybė nuodingų augalų. Lankytojams neleidžiama liesti jų. Siekiant apsaugoti žmones, augalai atskirti nuo smalsuolių. Bet nuodingi garai, kurių sode nepavyks išvengti, neretam turistui sukelia nemalonią savijautą – kai kurie net nualpsta.
5. Monblanas, Prancūzija
Snieguotas kalnas, esantis Alpėse, yra aukščiausias Vakarų Europos ir Europos Sąjungos kalnas. Jo aukštis – 4810,45 metrų. Monblanas stūkso dviejose valstybėse – Prancūzijoje ir Italijoje.
Žygis į šį kalną niekada nėra lengvas pasivaikščiojimas, tačiau daugybei žygeivių tai nė motais. Jiems nebaisus nei aukštis, nei vėjas, kurio gūsiai beveik 5 km aukštyje neretai siekia 95 km/val. Kalnas ne kartą pareikalavo aukų – daugiau nei 50 žygeivių žuvo Monblane vien 2008 metais. Vis dėlto įveikti „Monblano iššūkį“ kasmet ryžtasi vis nauji drąsuoliai.
6. Černobylio šmėklos, Pripetė, Ukraina
Pripetė – tai miestas-vaiduoklis Ukrainoje. Tokiu jis tapo po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvykusios 1986-aisiais. Nors užtikrinama, kad dabar radiacijos lygis šioje vietoje negali pakenkti žmonėms, turistams rekomenduojama nevalgyti lauke, neliesti augmenijos, net statyti fotoaparatų „trikojų“ ant žemės – fizinis kontaktas esą gali būti pavojingas.
7. Mohero uolos, Klario grafystė, Airija
Netoli Dulino miesto esančios griuvėsių uolos iškilusios iki 214 m virš Atlanto vandenyno lygio. Ši vieta yra vienas iš Airijos kraštovaizdžio perlų. Nieko keisto, kad čia traukia būriai turistų.
Tačiau vaikštinėti ant Mohero uolų labai pavojinga – statūs keliukai gali tapti spąstais neatsargiems keliautojams, nes čia dažnai pučia stiprus vėjas ir lyja. Neapsakomas grožis ir noras jį pamatyti buvo lemtingas vienai keliautojai 2008 metais – ją užgriuvo purvo nuošliauža. Turistė mirė.
8. Ekskursijos sraigtasparniu į ugnikalnius, Havajai
Havajuose yra aktyvūs net trys ugnikalniai. Tačiau, nepaisant to, kad jie gali bet kada išsiveržti, virš jų rengiamos apžvalginės ekskursijos, kurių metu turistai skraidinami sraigtasparniu.
Vis dėlto smalsuoliai turėtų žinoti, kad, jei netyčia atsidurs virš lavą spjaudančio ugnikalnio, jų ekskursija pasibaigs tragedija. Tai nėra iš piršto laužti gąsdinimai: 1995 metais taip mirė 30 turistų.
9. Half Domo uola Josemičio nacionaliniame parke, Kalifornija, JAV
Half Domo uola vilioja alpinistus, nes yra apie 1,5 km. Tačiau svarbiausia, jog ji – vertikali. Taigi, kopti į ją ypač sudėtinga. Daug alpinistų paskutiniųjų metrų taip ir neįveikia – dažniausiai tuomet, kai uola būna šlapia.
Jie tiesiog nuslysta į apačią. Greičiausiai neatsitiktinai uolos viršūnė pavadinta „Mirties plokšte“.
10. Naujasis Smyrnos paplūdimys, Florida, JAV
Saulėtas paplūdimys Floridoje – nuostabi vieta poilsiui. Tačiau Smyrnos pliažas siūlo ne tik puikų smėlį ir gaivų vandenį – jame knibždėte knibžda ryklių! Per pastaruosius 30 metų čia užfiksuota maždaug 200 ryklių atakų. 40 atvejų baigėsi tragiškai – užpultieji žmonės neišgyveno.
11. Kolorado upė, Koloradas, JAV
Vanduo čia gali būti labai pavojingas. Ypač kai pradeda tirpti sniegas Kolorado kalnuose. Drąsuoliai tokiu metu renkasi į ekstremalius plaukimus upe, kurie neretai baigiasi traumomis ir net mirtimi.
2014 metais plaukdami Kolorado upe žuvo 15 žmonių, dar daugiau susižeidė. Ir šie skaičiai panašūs kasmet.
12. Didysis kanjonas, Arizona, JAV
Didysis kanjonas yra spalvingas, kvapą gniaužiantis stačių šlaitų tarpeklis Arizonos valstijoje. Jį išgraužė Kolorado upė bei jos intakai per daugiau kaip 6 milijonus metų. Kanjono gylis – apie 1600-2000 m, o ilgis 446 km. Plotis kinta nuo 6,4 iki 29 km.
Ši vieta – viena lankomiausių tarp į JAV atvykstančių turistų. Tačiau nemažiau nei įspūdinga ji gali būti ir pavojinga. Keliaudami po kanjoną per daugelį metų žuvo apytiksliai 700 žmonių. Kai kurie jų dehidratavo, kiti – nukrito ir mirtinai susižeidė, pasitaikė ir lėktuvų katastrofų.
13. Sero Negro ugnikalnis, Nikaragva
Sero Negras, kuris ispanų kalba reiškia tiesiog „juodas kalnas“, yra jauniausias ugnikalnis Centrinėje Amerikoje. Jis susidarė tik 1850-aisiais. Tais pačiais metais pirmą kartą išsiveržęs „jaunuolis“ dabar tai daro gana dažnai.
Dėl didelio aktyvumo ugnikalnio forma nuolat kinta. Nors pats ugnikalnis yra negyvenamoje teritorijoje, nuo jo neretai nukenčia ir žmonės.
Kaip jie ten atsiduria? Dažniausiai pasiryžę išmėginti vietinių drąsuolių įsiūlytą pramogą – pasivažinėjimą rogutėmis.
Sakoma, kad leidžiantis nuo Sero Negro galima pasiekti ir 80 km/val. greitį. Leidimasis nuo stataus kalno pavojingas jau pats savaime. Tačiau „prieskonių“ tokiai pramogai retkarčiais prideda ir ugnikalnis.
Paskutinį kartą jis išsiveržė 1999-aisiais. Tačiau, kas žino, kada tai nutiks vėl? Todėl rogučių gerbėjai prieš sėsdami į jas turėtų būti įsitikinę, jog ugnikalnis nesiruošia spjaudyti lavos.
14. Chuašanio kalnas, Kinija
Siauras lentų takelis, vingiuojantis ant Chuašanio kalno Šansi provincijoje, vadinamas ekstremaliausiu pėsčiųjų taku pasaulyje. Jis nutiestas ant stačios uolos ir vingiuoja į žmogaus rankomis iškaltą urvą, kuriame stovi daoistų altorius. Lentinio takelio plotis – vos 50-60 cm. Kai kur lentas keičia uoloje iškalti laipteliai. Turėklus atstoja uoloje pritvirtintos grandinės. Tad ši vieta pelnytai gali būti vadinama paskutine kelione.
15. Everestas, Himalajai, Nepalas
Kopimas į aukščiausią pasaulio kalną yra visų alpinistų svajonė. Tačiau statistika negailestinga: 100 ekspedicijų tenka 4,3 mirtys. Per paskutinius 60 metų kopdami į Everestą žuvo per 200 alpinistų.
Šis kalnas pateikia daug iššūkių, todėl kopti į jį rekomenduojama tik profesionalams, turintiems nemenką patirtį. Vis dėlto net ir tai gali nepadėti. Džomolungma arba Sagarmatha, kaip dar vadinamas Everestas, – aukščiausias Žemės kalnas, virš jūros lygio iškylantis 8848 m, dažnai pareikalauja aukų.
16. Miyakejimos sala, Japonija
Tai sala, kurioje visi žmonės vaikšto su dujokaukėmis. Kodėl nes šalia yra Oyama ugnikalnis, kuris paskutinį kartą buvo išsiveržęs 2000 metais. Po kiekvieno ugnikalnio išsiveržimo padidėjusi sieros dioksido koncentracija ore kelia pavojų sveikatai, todėl vietiniai gyventojai turi vaikščioti su dujokaukėmis.
Saloje gyvena apie 2,5 tūkstančio gyventojų. Jie iš anksto pasirūpinę dujokaukėmis, nes nežinia, kada gali įvykti kitas išsiveržimas. Turistams, susiruošusiems į šią salą, taip pat rekomenduojama į lagaminą įsimesti ne tik rūbų.
17. Mirties kelias, La Pasas, Bolivija
Oficialus šios kalnų magistralės pavadinimas – šiaurinis Jungaso kelias. Tačiau vietiniai gyventojai ispaniškai jį vadina tiesiog „El Camino de la Muerte“ („Mirties kelias“).
Neperdedant galima pasakyti, kad tai yra daugiausiai žmonių gyvybių nusinešantis kelias pasaulyje. Čia nėra kelio ženklų, apsauginių atitvarų. Apie tai, kokia pavojinga kelionė juo, liudija daugybė pakeliui matomų medinių kryžių – jie skirti pagerbti žuvusius šiame kelyje.
18. Šuoliai su virve virš Viljarikos ugnikalnio, Čilė
Jei šuoliai su virve jums neatrodo ekstremalūs, išbandykite juos iš sraigtasparnio, skrendančio virš Viljarikos ugnikalnio. Tokią pramogą turistams siūlo Čilės gyventojai, puikiai žinantys, kokia aktyvi yra Viljarika (arba Rukapiljanas, kaip jį vadina vietiniai). Nuo savo atsiradimo ugnikalnis buvo išsiveržęs virš 60 kartų.
2847 m. aukščio ugnikalnis iškilęs Viljarikos ežero pašonėje ir užima 400 kv. m. teritoriją. Kalno viršūnę dengia sniegas.
1971 metais išsiveržimo metu lava ištirpdė sniegą ir sukėlė smarkius potvynius, o nuodingos vulkaninės dujos sutrikdė gyventojų sveikatą aplinkinėse gyvenvietėse.
19. Gyvačių sala, San Paulas, Brazilija
Ilha da queimada grande arba Gyvačių sala yra tiesiogine to žodžio prasme pilna tūkstančių gyvačių, tarp kurių yra ir nuodingiausia pasaulyje sausumos gyvatė – žemyninis taipanas.
Jos nuodai 50 kartų stipresni nei paprastosios kobros. Didžiausias užfiksuotas nuodų kiekis vienu kandimu – 110 miligramų. To pakanka užmušti apie 100 žmonių arba 250 000 pelių!
20. Adelaidės upė, Darvinas, Australija
Šiaurės Australijoje tekančios upės pakrantės vaizdingos. Turistai čia taip pat gali išvysti skrajojančius erelius, patys išmėginti apžvalginius skrydžius įvairiomis oro priemonėmis, pavyzdžiui, parasparniais.
Tačiau „į programą“ tikrai neturėtų būti įtrauktos maudynės, kadangi upėje daugybė krokodilų.
Jie tikrai nenusiteikę dalintis teritorija su keliautojais – krokodilų atakos nėra dažnos, tačiau pasitaiko. Vienas iš jų yra savotiška įžymybė – albinosas krokodilas vadinamas „Michaeliu Jacksonu“.