Oro uostai atsilieka nuo latvių ir estų
Praėjusių metų I-III ketvirtį lietuviai keliavo 4 proc. daugiau, o oro uostai džiaugėsi rekordiniu klientų srautu – perkopta 6,5 mln. skaičius (Vilniaus oro uoste sulaukta daugiau nei 5 mln. keleivių). Tačiau Ž.Gavelienės teigimu, palyginus Lietuvos oro uostų statistiką su Latvija ir Estija, džiūgauti pernelyg nereikėtų.
„Aviacija visur auga, nepaisant visų negandų. Augimas Lietuvoje turėtų potencialo būti didesnis, jeigu būtų atliekami atitinkami veiksmai“, – sakė kelionių ekspertė, rodydama kitų Baltijos šalių skaičius. Rygos oro uoste keleivių srautas praėjusiais metais augo 10,5 proc. iki 7,8 mln., Talino – 9 proc. iki 3,3 mln.
„Visi veiksmai, kurie daromi, yra gelbėjimosi, nėra ilgalaikės strategijos, kokius vežėjus mes norim pritraukti, – apie, jos nuomone, Lietuvos oro uostų klaidas sakė Ž.Gavelienė. – Visos šalys stengiasi kaip galima daugiau atsivežti mokių klientų ir didinti eksportą. Lietuva neturi tokios ilgalaikės strategijos, iš kurių rinkų mes norime labiausiai pritraukti klientų.“
Lietuvos bėda yra ir strateginio oro vežėjo neturėjimas, kai tuo tarpu Latvija plečiasi „airBaltic“ tinklą, o Lenkija – „LOT Polish Airlines“. „Jeigu verslo keliautojas dar gali prisitaikyti skrisdamas per tranzitinį oro uostą, tai turistas, jeigu nėra patogaus atvykimo, tikrai svarstys apie alternatyvą – Latviją, Estiją“, – kalbėjo Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Turkija, kaip ir visos kelionės, brangs
Su aviacija susiję ir daugiau iššūkių turizmo sferoje. Kelionių organizatorių plėtrą, anot Ž.Gavelienės, stabdo lėktuvų ir orlaivių įgulų trūkumas. Ši problema jaučiama ne vienerius metus, o 2019 m. ją dar labiau pagilino „Boeing“ krizė, kai po dviejų mirtinų avarijų per penkis mėnesius, per kurias žuvo 346 žmonės, buvo nutupdyti visi „737 Max“ lėktuvai.
Aviacinės priežastys iš dalies lems ir tai, kad šiemet brangs kelionių paketai. „Saugu būtų sakyti, kad apie 6 proc. – tai tikrai“, – prognozavo ekspertė ir vardijo priežastis. Minėtas orlaivių ir įgulų trūkumas, nesugebėjimas patenkinti skrydžių paklausos, degalų kainų didėjimas nepalieka prielaidų, kad skrydžių bilietai galėtų pigti. Nakvynės, tikėtina, taip pat brangs dėl kylančių algų darbuotojams, atsirandančių naujų mokesčių.
Tai ypač aktualu kalbant apie Turkiją, kuri, nieko stebėtino, praėjusiais metais ir vėl buvo populiariausia lietuvių atostogų kryptis. Srautas į šią šalį išaugo 15 proc. Ž.Gavelienės teigimu, tai nestebina, nes iš dalies lietuviams poilsis Turkijoje yra tapęs įpročiu. Be to, šalis save labai gerai reklamuoja. O ir vasarą tiesioginiais užsakomaisiais reisais pasiekiamų destinacijų skaičius nėra toks didelis.
Praėjusiais metais savaitės atostogų paketas vidutiniškai brango beveik 10 proc. – nuo 640 iki 690 Eur. Šiemet kainos ir toliau augs, o tam įtakos turės ir naujas 2 proc. mokestis turistams, kuris pradėjo galioti nuo gruodžio mėnesio.
„Tas mokestis nebuvo įvestas subtiliai ar apgalvotai“, – Turkijos valdžios žingsnį kritikavo Ž.Gavelienė. Kadangi jis įvestas skubotai, todėl dar ir patys Turkijos turizmo sektoriaus atstovai negali pasakyti, kaip jis paveiks atostogų kainas.
Viena vertus, nors dalį naujo mokesčio kaštų tikriausiai absorbuos kelionių organizatoriai, tačiau dalis vis tiek nuguls ant keliautojų. Kita vertus, jeigu kelionės į Turkiją brangs labiau nei į kitas atostogų šalis – jai kils pavojus prarasti lankytojus. Jeigu, anot „Estravel Vilnius“ vadovės, atostogų kaina į Turkiją augs daugiau nei 6 proc., atsiras kitos šalys kaip didesnės konkurentės. Visų pirma – Albanija ir Graikijos salos.
Kai kurių naujų krypčių gali nebelikti
Ž.Gavelienė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais keliavimą lengvina šalys, kurios anksčiau nebūdavo itin draugiškos turistams. Atsivėrė Saudo Arabija, Kataras, Omanas, nemokamas vizas į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą pradėjo dalinti Rusija.
Kaip vienas geriausių praėjusių metų naujų tiesioginių skrydžių krypčių kelionių ekspertė išskyrė Tel Avivą ir Lvovą. Šie miestai greitai tapo pamėgtomis bent trumpo poilsio ieškančių lietuvių destinacijomis. Verslininkus neabejotinai nudžiugino tiesioginiai skrydžiai į Londono Sičio oro uostą, o ilgesnių atostogų mėgėjus – į Albaniją ir Madagaskarą. O štai Vienos ir Eilato kaip krypčių sėkme Ž.Gavelienė buvo linkusi abejoti.
Ž.Gavelienė išskyrė ir kelias kryptis, kurias keliautojams vertėtų šią vasarą tikrai išnaudoti – nes sakė nesanti tikra, ar šiuos skrydžius pavyktų išlaikyti ir kitais metais. Tai – Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Rijeka, į kuriuos iš Vilniaus vasaros sezoną skraidins „airBaltic“. „Anksčiau buvo bandyta daryti užsakomuosius reisus į Kroatiją, bet jie nepasiteisino. Tai yra suprantama – Kroatijoje nėra tokio labai labai gero produkto, kuris atitiktų lietuvaičių poreikius“, – abejones išsakė ekspertė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tokių naujų krypčių kaip Sankt Peterburgo sėkmė priklausys ne tik nuo lietuvių keliautojų. Ją lems ir tai, kiek Lietuva sugebės pritraukti keliautojų iš šių miestų pas save, kad skrydžiai užsipildytų į abi puses.
Iš naujų užsakomųjų reisų ekspertė išskyrė naujas kryptys Graikijos salose – bus skrendama į Tasą ir Kefaloniją. Taip pat – Slovėniją, į kurią bus skraidoma birželio mėnesį. „Ji išsiskiria tuo, kad tai yra labai maža šalis, bet turi viską savyje – ir pakrantę, ir nuostabius kalnus, ir puikius spa, ir gamtos turizmą“, – šią šalį atrasti ragino Ž.Gavelienė.
3 idėjos 2020 metų kelionėms
Ž.Gavelienė pasidalijo ir savo patikrintais patarimais, kaip šiemet lietuviams praturtinti kelionines patirtis.
Stebėdama vis populiarėjančias socialiai atsakingas ir ekologiškas keliones, ji siūlė išbandyti keliones traukiniais. Europoje yra begalė nuostabaus grožio maršrutų, o itin sužavėti turėtų Šveicarija bei Portugalija. Ieškant egzotikos verta skristi į Japoniją ir šią šalį taip pat tyrinėti traukiniais. „Traukiniai važiuoja per gražiausias vietas, nestovi spūstyse ir teikia didesnį malonumą“, – tokį kelionių būdą rekomendavo ekspertė.
Kitas variantas – kruizinė kelionė inovatyviais kruiziniais laivais. Jais galima pasiekti įvairias pasaulio vietas – nuo Graikijos salų iki Pietų Amerikos ar Aliaskos, nauji laivai būna itin komfortiški, siūlo įvairias pramogas.
Galiausiai, jeigu ilgesnėms atostogoms nėra laiko, Ž.Gavelienė patarė tiesiog išmaniai pasinaudoti kiekviena galimybe keliauti. Pavyzdžiui, pratęsti komandiruotę dienai ar dviem, o nuvykus į naują vietą pasinerti į naujus dalykus – investuoti į ekskursiją, gurmanišką vakarienę ar koncertą.
Arba tiesiog – rinktis kelionę vietoj balių stalo. „Baliai juk tikrai nekainuoja pigiau nei kelionės“, – paragino Ž.Gavelienė.
