Šiemet 5-ių kelionių entuziastų klausėme – kuri 2024 m. aplankyta Lietuvos vieta paliko didžiausią įspūdį?
Goda Juocevičiūtė, Rytų keliautoja ir gidė Vilniuje, knygos „Geografija transe“ bendraautorė.
Egzotika Aukštumalos pelkėje
Po Lietuvą keliauju palyginti nedaug. Mano pati mylimiausia vieta yra Labanoro giria ir jos apylinkės, bet ji – per artima nuo vaikystės, kad pasivaikščiojimus aplink Baltuosius Lakajus ar į Ščiūro ragą vadinčiau kelionėmis.
Kuo labiau į vakarus, tuo man Lietuva neįprastesnė. Bet visas išvykas man permušė ir egzotikos jausmu neprilyginama buvo Aukštumalos pelkė.
Iš Palangos pasidarėme vienos dienos turą į Ventės ragą ir Rusnės salą. Pabaigai pasilikome Aukštumalos pelkę. Ir ji pakerėjo. Euforiją sukūrė mums atsitiktinai išpuolę gamtos efektai, kurie, žinau, jau niekada nebebus lygiai tokie patys, kokie buvo tą kaitrų rugpjūčio vakarą.
Visas išvykas man permušė ir egzotikos jausmu neprilyginama buvo Aukštumalos pelkė.
Saulė kaip ugninis kamuolys kabojo tąkart temperamentingais atspalviais nusidažiusiame danguje, o vietomis liepsnojo iš po medžių klosčių. Turbūt metų laikas ir specifinė besileidžiančios saulės šviesa taip sutirštino plytinčią žalumą, kad ji atrodė kaip savana. O dar mums virš galvų klegantys paukščiai sudarinėjo trikampį. Kitų žmonių aplink nebuvo.
Jei saulėlydis Aukštumaloje ir gali su kokiu kitu saulėlydžiu konkuruoti, tai nebent to, kuris sirpsta virš Kertuojos ežero (netoli Inturkės Molėtų rajone) ar virš Dainuojančių kopų Gobio dykumoje.
