Suprasti akimirksniu
- Maršrutas: Vilnius-Liptovo Mikulašas-Plitvicų ežerai-Krko sala-Kreso sala-Lošinio sala-Praha-Vilnius.
- Pirmoji nakvynė – Demanovo slėnis (Slovakija).
- Aplankyti Laisvės ir Ledo urvai, Jasna slidinėjimo kurortas, Chopoko viršūnė, Bešeniovos baseinai.
Kodėl antrus metus iš eilės rinkomės šiaurinę Kroatijos dalį?
Pernai nuotaiką sugadino automobilio gedimas. Apie nuotykius servisuose Lietuvoje ir Varšuvoje skaitykite čia. Tad norėjome šįkart mėgautis Adrijos klimatu ramiai, be streso.
Be to, pernai Plitvicų ežerų parke užklupo audra. Tad kai kuriuos punktus šiemet norėjosi aplankyti dar kartą. Be to, kaip minėjau, mūsų kompanija padvigubėjo, kai kurie į šį regioną keliavo pirmą kartą.
Kroatija – tai ne tik Dubrovnikas
Šiaurines Kroatijos salas rinkomės dėl kelių priežasčių. Pirma, kolega iš Kroatijos primygtinai siūlė užsukti į Mali Lošinj (Mažojo Lošinio) miestelį Lošinio saloje, kuris, jo teigimu, dėmesio vertas ne mažiau nei išliaupsintas ir Holivudo filmuose įamžintas Dubrovnikas. Antra priežastis – vasarą šiaurinėje dalyje mažiau šansų iškepti saulėje (patikėkite, net ir birželio viduryje buvo labai karšta).
Trečia – šioje šalyje galima ne tik maudytis, degintis, nardyti, bet ir keliauti po kalnus, aplankyti įspūdingus miestus. O kur dar malonumas keltais keliauti iš vienos salos į kitą – juk kiekviena visiškai kitokia (iš viso Kroatija turi apie 1200 salų, iš kurių 66 gyvenamos).
Be abejo, aštuonių žmonių grupei, norinčiai keliauti drauge, geriausias pasirinkimas – pailginto autobusiuko nuoma. Kad laisvai tilptų ir keleiviai, ir kalnas bagažo. Kaip tarėme, taip padarėme. Birželio mėnesio kelionei autobusiuko pradėjau ieškoti kovą–balandį.
Kaip išsirinkti autobusiuką kelionei
Nors reklamų, siūlančių autobusiukus kelionėms, pilnas „Facebook“ ir skelbimų portalai, rasti tinkamą, patikėkite, nėra taip paprasta. Žinoma, jei skaičiuojate išlaidas. Kaimynas Ramūnas, dažnai važinėjantis slidinėti, siūlė savo pažįstamų „Mercedes Benz Vito“. Su nuolaida – už 45 Eur per dieną, nuomojantis dviem savaitėms. Tačiau išsikėliau uždavinį rasti pigesnį variantą, gal nebūtinai tokį prabangų.
Lyg tyčia užmačiau viename Pilaitės rajono autoservisų stovinčius „Ford Transit Customs“. 35 Eur kaina pasirodė daugiau nei prieinama. Nes kitose firmose jų kaina siekė ir 45 Eur. Tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, pavėlavau, autobusiukai buvo užsakyti pusmečiui į priekį.
Skambučiai į kitas nuomos įmones, besiskelbiančias internete, nesužavėjo. Radau EMA pasiūlymą už 32 Eur nuomotis „VW Transporter Long“. Bet, įvertinęs keturiais ratais varomo nebenaujo automobilio degalų sąnaudas (12 l/100 km), tokio „pigumo“ atsisakiau ir nesuklydau – mano vėliau išsinuomotas „Renault Trafffic“ vartojo iki 8 l/100 km.
Iš esmės rinkos kainos nusistovėjo tokios: jei autobusiukas apynaujis – 45–50 Eur už dieną (nuomojant dviem savaitėms). Jei kokių penkerių metų ir gerokai patrintas – apie 40 Eur. Na, ir dar 20–30 proc. užstatas, kurį reikia sumokėti iš anksto. Arba rezervacijos mokestis, kuris vėliau įtraukiamas į kainą. Už tai gaunate kasko ir TPVCAP draudimus, pagalbą kelyje ir pan. Tiesa, yra papildomų sąlygų.
Ar gedimo atveju draudimas suteiktų tokį patį automobilį, ar tik lengvąjį?
Nuomojantis pravartu išsiaiškinti, ar gedimo atveju, jei autoservisas kur nors Lenkijoje nesugebėtų greitai pašalinti gedimo, draudimas suteiktų tokį patį automobilį, ar tik lengvąjį. Juk tokiu atveju tęsti kelionę aštuoniems būtų sudėtinga (skaitykite straipsnio pradžioje paminėtą istoriją apie sugadintą atostogų nuotaiką).
Kelionei į užsienį nuomoja ne visi: paskambinau Leo
Kelios įmonės, kurių pavadinimų neminėsiu, tikrai „pjovė grybą“. Skelbėsi, kad nuomoja, bet, kaip paaiškėjo vėliau, siūlė autobusiuką tik su vairuotoju ir tik Lietuvoje... Arba taikė griežtus kilometražo apribojimus, į kuriuos mūsų numatytas 4500 km maršrutas niekaip netilpo. Arba siūlė paskambinti po savaitės... Kitos akivaizdžiai klaidino, reklamuodamos 11 Eur kainą, nors reali (jei dviem savaitėms) – 3–4 kartus didesnė. Galų gale nuo tokių paieškų ėmė skaudėti galvą. Tad paskambinau kolegai Tomui, kuris užsiima renginių organizavimu:
„Gal turi kokį patikimą vyruką, su kuriuo galėčiau greitai susitarti ir keliems mėnesiams, iki pat atostogų, pamiršti transporto klausimus?“.
Tomas tokį vyruką turėjo. Linksmo būdo programuotojas Leo (būtent taip prašė jį vadinti), vystantis dar ir autobusų nuomos verslą (įmonė „Lirenta“), buvo konkretus. Sakė, gali gauti tokį automobilį, kokio tik pageidausiu. Žodžiu, mandagus ir gana lankstus, lyginant su ankstesniais pašnekovais. Šiek tiek pasiderėjęs sutariau priimtiną kainą už apynaujį, labai linksmos spalvos „Renault Traffic“ su 1,6 turbininiu dyzeliniu varikliu. Galėjau rinktis iš kelių, bet vėliau labai džiaugiausi būtent dėl spalvos – ji pastebima nuo tolo. Tad vėliau kelyje susitikę tokius pačius „salotinius“ autobusiukus jau pradėjome linksmai sveikintis su vairuotojais rankos mostu.
Pirmas etapas: Vilnius – Jasna (980 km)
Nuvažiuoti po 1000 km atostogų pradžioje nėra iššūkis nei keleiviams, nei vairuotojams – dar esi kupinas jėgų ir virpi nuo atostogų laukimo. Žinoma, jei nesi Vitoldas Milius ar Aidas Bubinas, galintis Europą pervažiuoti vienu ypu.
Natūralu, kad pakeliui į Kroatiją daugelis keliauninkų stoja arba pietinėje Lenkijoje, arba Čekijoje, Slovakijoje. Nes čia yra ką pamatyti, galima gerai pailsėti, be to – visai pigu, lyginant su Kroatija ir Lietuva. Palyginimui, alus parduotuvėje kainuoja apie pusę euro. O tikrai jaukius ir erdvius kalnų apartamentus aštuoniems asmenims nuomojome už 64 Eur parai (iš anksto užsisakant per booking.com).
Demanovo slėnis, Liptovo Mikulašas ir Jasna
Ką veikti Jasna kurorte, į kurį plaukte plaukia investicijos (viešbučiai, slidinėjimo trasos)? Nors kalnai čia nėra tokie aukšti kaip Alpės, ledo ir sniego galima rasti ir Demanovo (Demenovo) slėnyje. Tiesa, ne viršukalnėse, o urvuose. Vos per keletą kilometrų vienas nuo kito nutolę stalaktitiniai-stalagmitiniai urvai – panašūs ir tuo pačiu metu labai skirtingi.
Sniego ir ledo radome Demanovo ledo urve (Demänovská ľadová jaskyňa), tačiau žymiai didesnį įspūdį, jei atvirai, paliko Demanovo Laisvės urvas (Demänovská jaskyňa Slobody). Čia galima rinktis trumpesnę 1 km požeminę trasą arba dvigubai ilgesnę. Iš viso bendras Demanovo slėnio urvų ilgis – apie 30 km.
Įėjimas į abu urvus kainuoja vienodai – tradicinis turas 8 Eur. Ir dar po 10 Eur, jei norite fotografuoti. Tačiau Laisvės urvas, mano galva, vertesnis dėmesio, nei Ledo – stalagmitai ir stalaktitai, povandeninės upės, kriokliai, koridoriai, kuriais vos pralendi – visa tai sukuria labai stiprų įspūdį. Tad Ledo urvą verta aplankyti bent kartą gyvenime, o Laisvės – gal net ir du. Nes įdomesnis.
Ledo urvą verta aplankyti bent kartą gyvenime, o Laisvės – gal net ir du.
Ar reikia specialios aprangos? Matėme turistų, kurie užkopė iki urvų mūvėdami tik šortus ir teniso marškinėlius. Geriau taip nesielkite – kvaila. Laisvės urve mums pakako megztinių ir džinsų (6–7 laipsniai šilumos). Tuo tarpu ledo karalystėje buvo keliais laipsniais vėsiau, kai kuriuose ruožuose reikėjo ir striukės.
Samanota Chopoko viršūnė
Kitas smagus užsiėmimas, kuriam taip pat galite skirti visą dieną – pasivaikščiojimas po kalnus. Mes į viršūnę kilome keltuvais ir jau 2 km aukštyje, Chopoko (2024 m) apylinkėse, pasivaikščiojome apie 3 val. Tokiai pramogai nereikia jokio specialaus pasirengimo. Tiesiog gerų sportbačių, tinkamos aprangos ir geros kompanijos. Žinoma, jei turite šiaurietiško ėjimo lazdas, pasiimkite jas su savimi.
Kalnuose sutikome daugybę lietuvių grupių, kurios leidosi į visos dienos žygius. Pradėjusios kopti apie 9 ryto, 13–14 val. jau nuo viršūnės grožėjosi Liptovo marių panorama ir tolumoje matomais Aukštaisiais Tatrais. Po to leidosi pėsčiomis (pakilus pietiniame, galima leistis šiauriniame slėnyje), arba moderniais keltuvais (jie tradiciškai dirba iki 16 val.).
Nuo samaninės žalumos tiesiog akyse raibuliuoja.
Jasnos apylinkės geros tuo, kad čia (skirtingai, nei Alpėse ar Norvegijos kalnuose), keliauti kalnų takais gali visų lygių turistai. Nes kalnų takai palyginti lygūs, saugūs, trasos sužymėtos. Pasiklysti tikrai jokių šansų. Kita vertus, jei pavargsite, visuomet yra galimybė nusileisti žemyn keltuvu.
Kas man pačiam buvo netikėta? Tatrų spalvos. Daugelis uolienų aptrauktos žaliu plonyčiu samanų ir kerpių kilimu. Todėl, jei pro debesį bent trumpam švysteli saulė, nuo samaninės žalumos tiesiog akyse raibuliuoja. Ir dar kalnų augmenija, kažkuo primenanti mūsų Dzūkijos samanų gaivumą ir čiobrelių mėlynumą.
Baseinų vanduo – kitokios spalvos
Savo spalvomis stebina ir šio regiono vandens pramogų parkų baseinai. Tiesa, užsukome tik į Bešeniovos (šalia Liptovo marių) akvaparką, tačiau, kiek teko girdėti, „Tatralandia“ – labai panaši, tik didesnė ir labiau tradicinė. Viena Bešeniovos vandens pramogų parko dalis – tai terminiai lauko baseinai, pripildyti maždaug 37–40 laipsnių geoterminių šaltinių vandens (iš 1987 m gylio pumpuojamas 60,5 laipsnių karščio vanduo). Kaip teigia sveikatingumo centro įkūrėjai, šios vandens procedūros gerina raumenų tonusą, mažina kaulų skausmus, naudingos sergantiems urologinėmis arba kvėpavimo takų ligomis. Daugiau apie rudo vandens sudėtį galite pasiskaityti čia.
O kita dalis – tradiciniai „nusileidimo vamzdžiai“ (vienas jų – ilgiausias Slovakijoje), pirtys ar baseinai su jūros bangomis, bet jau po stogu. Tiesa, pastate dar įrengtos ir vigvamus primenančios ramybės zonos su čiurlenančiu vandeniu (kažką panašaus turime ir Birštone).
Labai netradicinės orientacijos rūbinė
Ši vieta savo gydomosiomis savybėmis garsėja jau nuo XIII a. Tačiau šiuo metu prie Liptovo Mikulašo esanti maudyklų zona – tiesiog modernus kurortas. Ir nelabai pigus. Bilietas suaugusiam kainuoja 23–26 Eur.
Baseinai, netgi gydomieji, su rudu vandeniu, suskirstyti į kelias zonas. Pagrindinis, ir pats šilčiausias (iki 40 laipsnių) vadinamas tiesiog Atsipalaidavimo baseinu. Kitas skirtas tiesiog plaukimui, su takeliais. Trečias – su „Cosmopolitan“ baru. Ši zona skirta tiems, kurie negali baseine be alaus ar kokteilio. Šiame baseine įrengti net savotiški gultai.
Ketvirtasis – su kriokliu, srūvančiu iš taurės. Baseinai skirtingi, tačiau akivaizdu, kad bet kuriame iš jų kaitintis ilgiau nei 20–30 minučių nėra sveika kraujotakos sistemai – nepamirškite atvėsti.
Ir dar rūbinė. Ji labai savotiška, daugelis persirenginėja čia pat, prie spintelių, bendroje patalpoje. Na, nebent galite luktelėti eilutėje prie keleto persirengimo būdelių.
Iš esmės apsilankymas šilto vandens baseinuose – teigiamas dalykas. Po įveikto 1000 km kelio ir palakstymo kalnų ožių takeliais, kūną apima maloni šiluma ir palaima – nemiga tikrai negresia.
Kitoje dalyje skaitykite: Kada geriau važiuoti į Plitvicų ežerų parką: birželį ar rugpjūtį?
