Su Linu ir tame pačiame versle besisukančia jo žmona Jurga vieną birželio penktadienio popietę susitinkame Raudondvario plente Kaune veikiančiame kempinge „Kaunas Camp Inn“. Jame – tuštoka. Linas atviras: tokią tuštumą jausti labiau įprasta balandžio pabaigoje, o ne sezono įkarštyje – birželį. Jei piko metu Lampėdžių kempinge pluša 14 darbuotojų, tai šiuo metu apsieinama net ir be administratorių.
„Dažniausiai klientai vietos kempinge nerezervuoja, tad niekad nežinai, kiek jų kada turėsi, sėkmingas mėnuo bus ar ne – laisvė pabūgoms, kaip mano žmona sako, tiesiog ima ir atvažiuoja prie vartų. Tačiau nebūdavo dienos, kad koks kemperis į kempingą neužsuktų. Įprastai per dieną sulaukdavome mažiausiai trijų svečių, o dabar...
Štai balandžio pabaigoje turėjo atvykti į Kauno kempingą 60-ties automobilių vilkstinė – apie 180 žmonių su palapinėmis. Atšaukta. Vartus dėl karantino šiemet atvėrėme tik gegužės antrą savaitę – vos 4 kemperiai iki birželio 12 dienos apsilankė. Pirmąją atidarymo dieną viena šeima atvyko naktį. Teko atvykti raktą nuo kempingo pasiimti“, – įrodymą, kaip lėtai šiemet įsivažiuoja verslas, pateikė Linas.
Pasak jo, 90 proc. Kauno kempingo svečių – užsieniečiai. Dažniausiai užsuka suomiai, olandai, vokiečiai.
„Buvo kartą atvykusi 25 kemperių grupė iš Nyderlandų. Būta ir kemperiautojų iš Kinijos. Kartą austrai užsuko, kurių tikslas – Mongolija, bet strigo ties Rusijos siena, teko apsisukti ir keisti planus. Grįžo, pabuvo kiek pas mus ir išmovė į Portugaliją trims mėnesiams. Dauguma kemperistų per dieną nuvažiuoja apie 250 km. Dažniausiai pas mus į Kauną atvyksta iš Parnu, Augustavo. Tiesa, yra tokie tauragiškiai, kurie kasmet į kempingą atvažiuoja gimtadienio atšvęsti“, – šyptelėjo pašnekovas.
Senjorai svečiai sudaro 70-80 proc. visų atvykstančių.
Dažniausi svečiai – užsieniečiai senjorai
Linas atskleidė, kad dažniausi kempingo svečiai – 65-erių metų amžiaus ir vyresni užsieniečiai.
„Žavu žiūrėti, kai senjorų porelė atvykę su kemperiu įsirengia sau jaukią vietą: tvorelę pasistato, staliuką, staltiesę užsikloja, vyno įsipila, gėles pamerkia. Tiesiog ištiesia kojas ir niekur neina. Porą savaičių taip yra prabuvę. Senjorai svečiai sudaro 70-80 proc. visų atvykstančių.
Daugelis klientų atvažiavę klausia, kur Pietūs. Sužino, keliasi „bliūdą“ ir jungiasi prie savo šalies transliuotojo, seka žinias. Kemperiuose juk yra viskas: dušas, tualetas, televizorius. Pats save kemperis sugeba išlaikyti 3-4 paras, vėliau jau reikia pasipildyti“, – atskleidė pašnekovas.
Pasak L.Žabaliūno partnerio, Vilniaus kempingo „Camping Vilnius City“ valdytojo Vygando Lazausko, COVID-19 pakeitė situaciją. Vokietijoje buvo atlikta studija, numačiusi prognozes. Nustatyta, kad jei iki birželio 1 dienos Vokietijoje atšaukiamas karantinas, vokiečiai senjorai keliaus po užsienį, jei tai bus padaryta po birželio 15 dienos – tikėtina, kad šią vasarą senjorai liks Vokietijoje. Bus įdomu, kaip tos prognozės išsipildys, juk, kaip minėjo kempingų valdytojai, dažniausias klientas – vyresnio nei 65-erių metų amžiaus vokietis.
Tiesa, nuo Joninių iki Žolinių aktyviau su kemperiais keliauja ir lietuvių šeimos su vaikais.
Pavyzdys – danai: Danijoje kempingų – 500
Nuo 2014 metų su žmona turus po Baltijos, Vidurio Rytų, Šiaurės Europos šalis angliakalbiams organizuojantis, kitaip sakant, užsieniečius su mūsų kraštais supažindinantis, Linas šį verslą perėmė iš pažįstamo brito. Tačiau prieš tai jis jau buvo tapęs Kauno Lampėdžių kempingo operatoriumi.
„Kaunas Camp Inn“ veikia kaip savivaldybės ir privataus verslo darinys: kempingą įrengė miestas ir perdavė dešimčiai metų jo valdymą privačiam operatoriui – L.Žabaliūno įmonei. Šis įsipareigojo per trejus metus investuoti 200 tūkst. litų. Kaune veikia ir antrasis kempingas, išskirtinai priklausantis miesto savivaldybei – jame šiuo metu įkurtas mobilusis viruso patikros tyrimų punktas.
„Iš pradžių Lampėdžių kempinge buvo suprojektuota vos 12 vietų kemperiams. Tad pasižadėtą investiciją skyrėme vietų išplėtimui – dabar galime priimti 50 kemperių. Jei palygintume, Danijoje kempingą galima vadinti kempingu tik tuomet, jei jo teritorija užima 2 hektarus ir kemperių joje telpa 100-200. Tai labiausiai kempingais užpildyta šalis – priskaičiuojama jų apie 500. Pas mus kempingų – gal 40“, – palygino Linas, pripažinęs, kad finansinę naudą Kauno Lampėdžių kempingas ėmė nešti tik po penkerių metų.
Pasak L.Žabaliūno partnerio V.Lazausko, taip jau yra, kad danai mažiau pririšti, neinvestuoja į sklypą, kaip lietuviai, geriau įsigyja namus ant ratų.
„Lietuvoje kempingai konkuruoja su sodais, sodybom“, – paaiškino V.Lazauskas.
Jam pritarė ir L.Žabaliūnas, iškėlęs klausimą, kodėl Vokietijoje ir Olandijoje tokie populiarūs kempingai? Štai ir Lietuvoje naujai atidarytą kempingą, tikėtina, pirmasis aplankys būtent Nyderlandų pilietis.
„Jei perki sklypą, sumoki 60-100 tūkst. eurų ir esi priverstas važiuoti ilsėtis vis į tą pačią vietą. Kitas variantas: neperki sklypo, perki ratus ir keliauji po skirtingas vietas. Investuoti tuomet tenka 60-70 tūkst. eurų į kemperį“, – paaiškino L.Žabaliūnas.
Anot V.Lazausko, olandai – kempingų specialistai. Nyderlanduose didelis gyventojų tankis, tad atvykę į Lietuvą jie stebisi, kad mes gyvename tikrame rojuje.
„Sako, jei manote, kad Vokietija švari – pažiūrėkit į savo kraštą“, – užsieniečių svečių išsakytas pagyras perteikė V.Lazauskas.
Valdo ir Lampėdžių pliažo barą
Kauno Lamžėdžių kempingo apačioje įkurtas paplūdimys, veikia Lino administruojamas pliažo baras, čia pat – ir vandenlenčių parkas.
„Pliaže turime 200 gultų, juos nuomojame. Per sezoną turime apie 100 aktyvių dienų. Pasitaiko, kad pliažas kempingą išlaiko, būna ir atvirkščių laikotarpių. Pamenu, 2017 metų vasara buvo tragiška – vos 12 dienų, kai buvo galima mėgautis saule“, – prisiminė Linas.
Paklaustas, ar publika, besirenkanti pagrindiniame Kauno – Lampėdžių, paplūdimyje keičiasi, pašnekovas tik šyptelėjo: „Saulėgrąžų lukštų išties mažiau smėlyje randame“.
O ar yra tekę susigrumti su vagimis? L.Žabaliūnas buvo atviras: kartą vagišiai nukirpo tvorą ir įsibrovę į kempingą nurinko nuo kemperių elektrinius dviračius. Vis dėlto, vagystės retos. Kai kempinge stovi bent 4 kemperiai, samdoma apsauga, kuri budi nuo 23 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
Birštono kempinge siūlo ir namelių nuomą
Šnektelėję Lampėdžių kempinge, su Linu sėdome į kemperį ir nuvykome į Birštoną. Antrąjį birželio savaitgalį šiame kurorte, šalia „Vytauto Mineral Spa“, viešų miesto tvenkinių, skirtų maudynėms, vandenlenčių parko, prie pat įvažiavimo į miestą, oficialiai atidarytas Žabaliūnų šeimai priklausantis Birštono kempingas „Naturcamp“. Jame įrengta 50 vietų kemperiams. Stovi ir 4 triviečiai ar keturviečiai nameliai – savotiškos medinės palapinės, kurias galima išsinuomoti už 20 eurų parai. Taip pat reiks sumokėti ir 6 eurų asmens mokestį. Jie – ketverių metų senumo, pagaminti Varėnos rajone, tačiau užėjus į vidų, vis dar kvepia šviežiai nupjautu medžiu.
Liepos pabaigoje į Birštono kempingą žadama pristatyti dar 7 didesnius namukus su patogumais. Jų nuoma nakčiai atsieis 35 eurus, plius 6 eurų asmens mokestis.
Birštono kempingas – privati investicija. Kitaip nei Kaune, čia savivaldybės vaidmuo apsiribojo tik tuo, kad paskyrė žemės sklypą. Investuota į šį objektą jau apie 250 tūkst. eurų, neskaitant namukų, – tai atskiras nuomos verslas. Su savivaldybe sukirsta 20-čiai metų.
V.Lazauskas paskaičiavo, kad jei investicija neviršija 300 tūkst. eurų, investuoti dar apsimoka. Jei pinigų teks pakloti daugiau – laukia tik nuostoliai.
„Vilniaus kempinge labiau lankosi tie, kurie nori pažinti sostinę. 55 proc. visų svečių kalba vokiškai. Kaune – tranzitinis kempingas. O štai Birštone, esančiame tarp Vilniaus ir Kauno, tikimės didesnio vietinių lankytojų srauto. Čia bus tikrasis kemperiavimas, lėtasis turizmas“, – įsitikinęs V.Lazauskas.
Jam pritarė ir partneris Linas: „Atsibundi ryte, laksto šalia zuikiai, kurapkos. Čiulba paukščiai. O naktį gali stebėti žvaigždėtą dangų“.
Už vietą kemperiui Birštono kempinge teks atseikėti 10 eurų (nakčiai). Taip pat mokamas ir 6 eurų asmens mokestis. Papildomai kainuos kitos paslaugos, pvz., skalbimas. Palapinę išsitiesti jums kainuos 3 eurus. Papildomai 3 eurus mokėsite už vietą automobiliui, kuriuo atvykote, taip pat teks sumokėti jau minėtą 6 eurų asmens mokestį kiekvienam.
Parai kemperis atsieis apie 120 eurų
Dar tą patį Birštono kempingo atidarymo vakarą sulaukta ir pirmųjų svečių – kelių lietuvių šeimų. Štai viena, pakalbinta 15min žurnalistės, prisipažino pirmą kartą į kelią besileidusi su kemperiu. Atvyko iš Klaipėdos, pakeliui stojo keturiose vietose – prie delfinariumo, Drevernoje, prie Platelių ežero ir Jurbarko apylinkėse. Keliavo jie jau savaitę, tiek pat atostogų ant ratų dar liko. Paklausti, kokius minusus atostogaujant su kemperiu galėtų įvardyti, klaipėdiečiai neįvardijo nė vieno. Gal tik brangoka.
Kemperius nuomojančios įmonės puikuskemperiai.lt atstovas Marius Balandis įvardijo, kad keliaujant 10 dienų su kemperiu, diena keliavimo atsieis apie 120-130 eurų. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kemperiu gali vienu metu vykti 7-10 žmonių, kurie tas išlaidas ir dalinsis tarpusavyje.
„Lietuviai po Lietuvą aktyviau keliauti pradėjo tik pastaruosius keletą metų. Šiemet tas susidomėjimas išaugo dėl negalėjimo vykti į tolimas užsienio šalis. Užsakymų yra daug, bet tik savaitgaliais. Užsieniečių nemažai atvažiuoja – rusų, baltarusių, ukrainiečių. Labai populiarėja tarp rusų keliavimas kemperiais.
Didžioji dalis klientų su mūsų kemperiais iškeliauja į kitas Europos šalis. Kur toliausiai kas yra nuvykęs? Prieš porą metų važiavo į Turkiją, kiti į Graikiją. Apie mėnesį laiko jų kelionės truko. Vasaros metu standartinė vidutinė kemperio nuomos trukmė – 10-14 dienų. Po truputį ilgėja kelionės“, – teigė 15min pakalbintas M.Balandis.
O ką daro klientai, jei išnuomotas kemperis sugenda kelyje? Pasak nuomos punkto atstovo, tai nutinka retai, nes kemperiai – nauji. Seniausias pagamintas 2016 metais.
„Yra kemperių, kurie kainuoja 300 tūkst. ir daugiau. Teko parodoje matyti pusantro milijono eurų vertės kemperį – „Porsche“ automobilis po apačia telpa. Ten jau autobusas. Naują kemperį su standartine komplektacija galima įsigyti ir už 40 tūkst. eurų“, – kiek kainuoja namai ant ratų, įvardijo M.Balandis.
