„Business Insider“ sudarė sąrašą, kuriame – 26 vietos, kurioms gresia didžiausi pokyčiai.
Seišeliai
Indijos vandenyne esantis salynas populiari vieta praleisti medaus mėnesį. Juos mėgsta ir rojaus žemėje ieškantys keliautojai. Tačiau salynui gresia dideli pokyčiai – didžiausią grėsmę kelia paplūdimio erozija, dėl kurios per artimiausius 50–100 metų Seišeliuose gali nelikti įspūdingųjų balto smėlio paplūdimių.
Kilimandžaras, Tanzanija
Kiekvieno sąmonėje įsirėžęs žymiausio Tanzanijos kalno – Kilimandžaro paveiksliukas – snieguota viršukalnė. Tačiau netrukus šie vaizdai liks tik istorija. Dėl klimato šilimo nuo 1912 m. iki 2007 m. temperatūra ant Kilimandžaro kalno tolydžio kyla, o viršukalnę dengęs ledo sluoksnis sumažėjo 85 proc.
Tikalio nacionalinis parkas, Gvatemala
Viena žinomiausių Gvatemalos vietų yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tačiau majų civilizacijos istoriją sauganti vieta nuolat kenčia nuo „juodojo turizmo“ – plėšikų, taip pat miškų gaisrų. Visa tai naikina trapų istorinį paveldą, kurio atkurti po didesnės nelaimės greičiausiai nebepavyks.
Sundarbanai, Indija, Bangladešas
Sundarbanai yra pakrantės žemumų plotai Bengalijoje, nusidriekę šalia Bengalijos įlankos. Juose prieglobstį randa nykstančių gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, Bengaliniai tigrai. Tačiau žmonių veikla naikina trapią ekosistemą. Miškų naikinimas, tarša ir didžiuliai naudingųjų iškasenų kiekiai kelia jūros lygio pokyčius, o tai veda prie pakrantės erozijos.
Patagonijos ledynai, Argentina
Patagonijos ledynai yra viena lankomiausių turistinių vietų pasaulyje. Tačiau mažėjantis kritulių kiekis ir kylanti temperatūra lemia tai, jog ledynų užimama teritorija katastrofiškai mažėja.
Zahara de la Siera, Ispanija
Andalūzijos kalnų papėdėje esančios vietovės gamtos įvairovė nyksta dėl drastiškai sumažėjusio kritulių kiekio ir vis aukštesnės temperatūros.
Outer Banks, Šiaurės Karolina, JAV
Salynas taip pat stipriai kenčia nuo klimato pokyčių, kurių skaudžiausias padarinys – krantų erozija. Dėl to pavojus kyla ir tokiems šios vietos simboliams kaip 1870 metais pastatytas Hateraso iškyšulio švyturys.
Madagaskaro miškai
35 metai – tik tiek laiko duodama šiems išskirtiniams miškams, kurie ypač kenčia nuo gaisrų ir masiško nelegalaus medžių kirtimo.
Nacionalinis ledyno parkas, Montana, JAV
Per gana trumpą laiką šioje teritorijoje esančių ledynų skaičius sumažėjo nuo 150 iki 25. Tai rodo tragiškus klimato šilimo padarinius.
Venecija, Italija
Jei dar neišbandėte plaukiojimo gondola šiame mieste, paskubėkite. Kitaip gali būti, jog nespėsite to padaryti, nes miestą pasiglemš vanduo: pastaraisiais metais Veneciją skalauja pražūtingi potvyniai, o tai lemia, kad miestas skęsta sparčiau, nei tikėtasi.
Maču Pikču, Peru
Kasmet šiuos istorinės civilizacijos liudininkus – griuvėsius – aplanko milijonai turistų. Per dieną sezono metu jų skaičius perkopia 2500 žmonių. Dėl tokio gausaus lankymo ir erozijos griuvėsiai nyksta itin sparčiai. Todėl prognozuojama, jei nebus įvesta griežtesnių lankymo ribojimų, po kelių dešimtmečių turistams į Maču Pikču nebebus ko važiuoti – miesto liekanų nebeliks.
Galapagų salos
Masinis turizmas kelia grėsmę ir šioms saloms. Kartu su turistais į trapią ekosistemą „užnešama“ ne tipiškų gyvų organizmų, kurie padaro nemažai žalos vietinei faunai ir florai.
Kongo baseinas, Afrika
Kongo baseinas, arba Kongo dubuma, yra tektoninė dubuma Centrinėje Afrikoje. Baseinas apsuptas stačiašlaičių plynaukščių ir plokščiakalnių. Šioje teritorijoje yra viena iš gausiausių biologinių įvairovių (10 000 augalų, 1000 paukščių, keli šimtai žinduolių rūšių). Tačiau Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2040 m. du trečdaliai miškų, taip pat ir juose gyvenančių gyvūnų gali išnykti.
Negyvoji jūra, Izraelis, Jordanija
Negyvosios jūros greit gali nelikti – bent jau tokias išvadas galima daryti žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, per kurį jos dydis tragiškai sumažėjo. Jei Jordanijos ir Izraelio valdžia nesiims reikiamų priemonių, gali būti, jog Negyvoji jūra nuseks per ateinančius 50 metų.
Floridos žemuma, JAV
Tai didžiausią grėsmę išnykti turintis nacionalinis parkas JAV. Per daug vandens, naujų augmenijos rūšių bei agresyvi urbanistinė plėtra – tai priežastys, dėl kurių nyksta ši unikali vieta.
Trumpalapių Jukų nacionalinis parkas, JAV
Kalifornijoje esanti Mohavių dykuma pastaraisiais metais kentėjo nuo didžiulių sausrų. Ten augantiems trumpalapiams verkiant reikia vandens. Jei ir šie metai neatneš daugiau kritulių, augmenija nuskurs. O jei sausra užsitęs ne vienerius metus – ir visai išnyks.
Alpės, Europa
Taip, perskaitėte teisingai. Žiemos sporto ir pramogų mėgėjams puikiai pažįstamam Alpių kalnynui klimato kaita daro stiprų poveikį. Kasmet Alpės praranda maždaug 3 proc. ledynų ledo. Vadinasi, iki 2050 m. jose apskritai gali nelikti ledynų.
Tuvalu salos
Tuvalu yra mažytė devynių salų grupė Ramiajame vandenyne tarp Australijos ir Havajų. Pastaraisiais metais vandens lygis, esantis aplink salas, tolydžio didėjo. Tad Tuvalu, kaip ir Venecijai, kyla grėsmė, jog vanduo jas tiesiog „praris“.
Tadž Mahalas, Indija
Tai turbūt vienas žinomiausių Indijos simbolių pasaulyje. Tačiau ekspertų teigimu, jis kenčia nuo taršos ir erozijos.
Didysis barjerinis rifas, Australija
Tai dar vienas unikalus, tačiau be galo trapus gamtos kampelis. Tačiau nuostabiajam povandeniniam pasauliui stiprų poveikį padarė klimato kaita, dėl kurios stipriai šyla vanduo. Mokslininkai prognozuoja, kad nesiėmus būtinų priemonių, šio gamtos stebuklo gali nelikti jau 2030 m.
Egipto piramidės, Egiptas
Jos atrodo amžinos ir neįveikiamos. Tačiau tai netiesa. Tarša ir erozija – du dalykai, kurie gali ir jau veikia net ir tokius, regis, laikui nepavaldžius statinius.
Amazonija, Brazilija
Tai vienas didžiausių pasaulyje gamtinių regionų, pasižyminčių labai gausia ir įvairia augalija bei gyvūnija. Be to, Amazonija – vienas mažiausiai ištirtų ir įsisavintų pasaulio regionų. Vis dėlto ūkinė veikla – kad ir sąlyginai nedidelė – jau padarė žalos šiam regionui.
Didžioji kinų siena, Kinija
Tūkstančius metų stovinti Didžioji kinų siena yra viena lankomiausių vietų pasaulyje. Tačiau būtent dėl masinio turizmo bei netinkamos priežiūros du trečdaliai jos šiuo metu yra sugadinta. Pridėkime dar eroziją ir gali būti, kad po 20 metų Didžioji kinų siena turistams bus nepasiekiama dėl avarinės būklės.
Maldyvai
Dar vienas rojus žemėje, po truputį skęstantis. Dėl visko kalta klimato kaita. Mokslininkai prognozuoja, jog aplankyti Maldyvus dar galėsime maždaug 100 metų. Vėliau jie, greičiausiai, atsidurs po vandeniu.
Timbuktu mečetės, Malis
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti statiniai iš purvo greičiausiai buvo pastatyti XIV–XVI a. Tačiau pastarasis šimtmetis mečetėms buvo negailestingas: pagausėję krituliai ir didesni nei įprastai temperatūrų svyravimai negailestingai ardo pastatus.
Didysis Suras, Kalifornija, JAV
Ši vieta nuo seno žinoma kaip ideali norintiems stebėti banginius. Taip pat čia netrūko ir miškus mėgstančios gyvūnijos. Tačiau pastarųjų metų sausros ir dėl to kilę didžiuliai gaisrai gerokai pakenkė regionui ir labai sumažino žinduolių skaičių.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 fantastiškos pasaulio vietos, kurios gali greitu metu išnykti