Daugiau Daumantės kelionių įspūdžių galima rasti jos instagramo paskyroje Pukuvera.
Iš tiesų nelabai žinojau, ko tikėtis, bet Google paieškos rezultatai apie Balį atrodė labai gerai: nuostabaus grožio paplūdimiai, žydras vanduo, saulė ištisus metus ir visuomet žaliuojanti augmenija, skanus maistas, santykinai pigus pragyvenimas. Nusprendžiau paklausyti savo intuicijos ir keliauti į kitą pasaulio kraštą.
Pasiruošimas kelionei
Vienas patarimas mėgstantiems taupyti pinigus ir laiką – prieš kelionę kuo daugiau reikalų susitvarkyti online. T. y. iš anksto užsisakyti viešbučius (na, arba Airbnb – mes gyvenome penkiose skirtingose vietose, kad galėtume pamatyti daugiau salos kontrastų). Mums pasisekė, nes keliavome dar vadinamojo lietaus sezono pabaigoje (jis maždaug trunka iki kovo mėnesio), dėl to manome, jog gavome neblogas kainas (kai kurie viešbučiai siūlo net iki 50 proc. nuolaidas).
Taip pat protingas sprendimas buvo iš anksto užsisakyti elektroninę vizą – nuskridus į Balį, nereikėjo laukti milžiniškoje eilėje oro uoste. Na, o apie daiktus, ką rekomenduojama pasiimti keliaujant į tokią šalį, neišsiplėsiu, internete galima rasti nemažai patarimų, ką pasiimti.
Pirmasis įspūdis
Kelionė lėktuvu, nors ir buvusi netrumpa (apie 3 val. – iki Stambulo, 9 val. – laukimas, 12 val. – iki Balio), buvo gana patogi. Beveik po paros keliavimo, mes pagaliau atsiradome Balyje!
Apie šalį pirmą įspūdį susidarai oro uoste. Tai pirmas įspūdis buvo nelabai koks: atrodo, kad atskridome į kažkokį užkampį – oro uosto vidus ir bendras vaizdas bylojo apie praeitą ar užpraeitą dešimtmetį… Kas yra labai keista, nes iš to paties oro uosto išskrendant namo vaizdas buvo visiškai kitoks – didžiulės, moderniai atrodančios patalpos, maloniai bendraujantys darbuotojai. Nesupratau tokio didžiulio skirtumo, bet gana apie oro uostus, teprasideda tikrasis Balio pažinimas!
Šiluma, chaosas ir šypsenos
Jeigu reikėtų trimis žodžiais apibūdinti Balį, tai būtų: šiluma, chaosas ir šypsenos.
Oras ryte, dieną ir vakare – apie 30 laipsnių šilumos. Karštis man, pabalusiai, saulės pusę metų nemačiusiai šiaurietei, labai patinka. Žinoma, be kondicionieriaus miegoti sunkiai įmanoma – tai, renkantis gyvenamąją vietą, protinga atkreipti dėmesį, ar šis aparatas yra tvarkingai veikiantis.
Chaosas Balio gatvėse ir stebina, ir juokina, ir šiek tiek gąsdina.
Chaosas Balio gatvėse ir stebina, ir juokina, ir šiek tiek gąsdina (bent pradžioje). Atrodo, kad kelių taisyklių ten nelabai yra, o jeigu jos yra, tai jas intuityviai žino tik vietiniai. Kažkoks stebuklas – visi automobiliai, tuntai motorolerių juda savotiška tvarka – ir tai veikia! Per visas tris savaites nemačiau nė vienos avarijos, nė vieno agresyviai vairuojančio vairuotojo.
Vienas labiausiai užburiančių dalykų Balyje – vietinių žmonių šypsenos, mandagumas ir atsipalaidavimas. Tam tikruose regionuose, kur daugiau turistų (pvz., Kutoje), tos šypsenos atsiranda galbūt šiek tiek ir iš išskaičiavimo, norint kažką parduoti, bet apskritai – vietinė kultūra spinduliuoja pozityvumu, geranoriškumu ir pagarba.
Judėti ar ilsėtis?
Turbūt didžiajai daliai keliaujančių žmonių kyla klausimas – ar aš noriu atostogų metu ilsėtis (gulėti prie jūros ar baseino), ar aš noriu daugiau judėti ir daugiau pamatyti, patirti? Mano atveju – norėjosi ir to, ir to: apibendrinus išėjo pusiau aktyvi poilsinė-pažintinė kelionė.
Kaip minėjau, kelionės metu pakeitėme penkias vietas: pirmasis taškas buvo Seminyak, tuomet – Pietų Kutoje, po jos su laivu plaukėme į nuostabaus grožio salą Nusa Lembongan, parplaukėme atgal ir apsistojome kultūros lopšyje – Ubude, paskutinėmis dienomis grįžome atgal į Kutą, kad būtų patogu nuvykti į oro uostą Denpasare.
Balyje puikiai veikia pavėžėjimo paslaugų programėlės. Viena iš jų mes naudojomės visą kelionę. Nebuvo jokių nusiskundimų – kainos itin mažos, viskas veikia taip, kaip pridera, nėra tikslo gatvėje gaudyti taksi (nebent norisi paremti vietinius vežėjus).
Balio efektas
Balyje nušvitimo nepatyriau. Visus, kurie ten nuskridę tikisi, jog jų gyvenimas stebuklingai pasikeis ir grįš naujais žmonėmis, turiu nuvilti – greičiausiai to nebus, nebent grįžę suprasite, jog laimė didžiąja dalimi priklauso nuo jūsų vidinio pasaulio, o ne nuo aplinkos. Tad, kad ir kur keliausite, jūsų vidinės nuostatos keliaus kartu su jumis. Todėl manęs nestebina labai kontrastingi žmonių, kurie atostogavo Balyje atsiliepimai: vieniems ši šalis – nuostabus rojaus kampelis, kitiems – šiukšlių pilnas užkampis (šiukšlės – opi Balio problema), į kurį nieku gyvu daugiau negrįžtų.
Balis – vienintelė sala islamiškoje Indonezijoje, kur vyrauja hinduizmas. Mane sužavėjo jų dvasingumas – kiekvieną dieną vietiniai žmonės aukoja nedidukus gėlių krepšelius dievams. Miestų ir kaimų gatvėse stūkso įspūdingai atrodančios šventyklos, kuriose vyksta įvairios apeigos ir bendruomenių susibūrimai.
Nežinau, kaip ir kodėl, bet ši šalis sugeba širdyje palikti pėdsaką.
Esu dėkinga šiai salai už nepamirštamus prisiminimus, už gydančią saulės šilumą, įspūdingo grožio augmeniją, neapsakomai skanų maistą, priminimą, jog galima gyventi šiek tiek lėčiau, šiek tiek mažiau bėgant, šiek tiek mažau stresuojant. Kartais tereikia tik daugiau saulės, skanaus maisto, šalia esančio žmogaus šypsenos tam, kad jaustumeisi laimingas.
Nors stebuklingas nušvitimas neįvyko, tačiau Balio efektą, manau, jausiu dar ilgai. Nežinau, kaip ir kodėl, bet ši šalis sugeba širdyje palikti pėdsaką.
