Lietuva Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nare tapo prieš tris dešimtis metų, 1991 m. spalio 7 d. O po metų buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtis ir įstatai. Prieš 30 metų, neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei tai buvo svarbus tarptautinis pripažinimas ir postūmis.
Kiekvienai valstybei, priklausančiai UNESCO ir turinčiai į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų objektų, tenka didžiulė garbė ir atsakomybė. Į sąrašus įtrauktos vertybės priklauso pasaulio paveldo elitui. Visgi tai – ne tik privilegija, bet valstybei ir visuomenei tenkanti atsakomybė šiuo unikaliu paveldu tinkamai rūpintis, didinti jo pažinimą, visuomenės supratimą ir perduoti jį ateities kartoms. Lietuva gali didžiuotis ilgiausiu, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, UNESCO paveldo sąrašu.
Ar žinojote, kad…
UNESCO Pasaulio paveldo sąraše yra keturi Lietuvos objektai (Vilniaus senamiestis, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, Kuršių nerija), žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo sąraše – trys (Lietuvių daugiabalsės dainos „Sutartinės“, Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse, Kryždirbystė ir kryžių simbolika). Tačiau UNESCO egzistuoja ir daugiau programų, kurioms priklauso su Lietuva susiję objektai, vietos ar tradicijos. Pavyzdžiui, tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“.
2009 m. į šį registrą įtraukti „Baltijos kelio“ dokumentai – nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, rašytiniai dokumentai. Registrui taip pat nuo 2009 m. priklauso Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, kurią sudaro knygos, korespondencija, dienoraščiai sutartys ir įvairūs dokumentai, išblaškyti po Baltarusijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos archyvus. 2017 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” tarptautinį registrą įrašytas ir Liublino unijos akto dokumentas.
Dar viena UNESCO programa – „Žmogus ir biosfera“, į kurią 2011 m. įrašytas ir Žuvinto biosferos rezervatas. Ši programa skirta tam, kad būtų sukurtos gairės, kaip tausoti biosferos išteklius, pagerinti žmogaus ir gamtos ryšį. Rezervatas yra viena įspūdingiausių, unikaliausių ir turtingiausių Lietuvos gamtos vietų, kurioje galima pamatyti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis. Labiausiai rezervatą garsina paukščiai – jų čia skaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Plačiau su Žuvinto biosferos rezervato istorija ir gamtinėmis vertybėmis galima susipažinti lankytojų centre Alytaus rajone.
UNESCO asmenybės iš Lietuvos
2003 m. UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų paskelbė UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei. Tokiais ambasadoriais paprastai paskelbiami mokslininkai, politikai, menininkai ir valstybių vadovai. Šiuo metu jų yra apie 60, tad Lietuvai tai didžiulė garbė.
Dar viena pripažinta asmenybė – Lietuvos disko metikas, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, 2007 m. gavęs UNESCO sporto čempiono titulą už sporto populiarinimą mokyklose ir Organizacijos vertybių sklaidą. Kartu su kitais žymiausiais pasaulio sportininkais V. Alekna dalyvauja įvairiose veiklose ir siekia, kad sportas būtų neatsiejamas nuo švietimo, ugdytų jaunosios kartos etines ir socialines vertybes.
Trečioji UNESCO asmenybė Lietuvoje yra operos solistė Violeta Urmana, kuriai 2016 m. suteiktas UNESCO menininkės taikai vardas. Garbingas titulas jai suteiktas už pastangas kuriant ir skleidžiant meną, skatinantį taikų dialogą ir tarpusavio supratimą. Taip pat, už V. Urmanos rūpestį švietimu Afrikos valstybėse. Lietuvos operos solistė ir kiti garsiausi pasaulio menininkai, pasinaudodami savo nepriekaištinga reputacija ir įtaka, garsina UNESCO veiklą.
Sukaktys
Kas dvejus metus UNESCO skelbia sukakčių sąrašą, į kurį įtraukiamos pasaulyje ar atskiruose regionuose žymūs ir reikšmingi asmenys. Sukaktys ir asmenybės siejasi su UNESCO skleidžiamomis vertybėmis, prisideda prie tolerancijos ir taikos skleidimo, skatina kultūrų dialogą ir tautų tarpusavio supratimą.
Iki šiol Lietuvoje į UNESCO sukakčių sąrašą buvo patekęs Martyno Mažvydo „Katekizmas“ 450-ųjų išleidimo metinių proga, Ignoto Domeikos 200-osios gimimo metinės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osios mirties metinės, Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės ir kt.
Į 2020–2021 m. minimų UNESCO sukakčių sąrašą įrašytos 300-osios Vilniaus Gaono rabino Elijahu ben Solomon Zalmano (1720–1797 m.) gimimo metinės ir archeologės Marijos Gimbutas (Gimbutienės, 1921–1994 m.) gimimo šimtmetis.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
