Informaciją parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.
1. Išsiruošti į safarį
Kenijoje yra per 40 nacionalinių ir privačių gamtos parkų. Visi jie stulbina savo gamtos įvairove, laukiniais gyvūnais ir skirtingais kraštovaizdžiais. Daugelis turistų į Keniją tik to ir atkeliauja – savaitę ar dvi praleisti gamtos parkuose ir stebėti žvėris. Matyti dramblį, žingsniuojantį netoli tavęs laukinėje gamtoje, glostyti raganosį ar gauti malonų žirafos bučkį viename gyvūnų rezervatų ir prieglaudų yra nenusakomas jausmas.
Antra vertus, su parkais vertėtų nepersistengti. Gyventi juose ir keliauti yra labai brangu. Ypač brangios nakvynės nameliuose ar palapinėse tarp liūtų ir antilopių, nemažai kainuoja ir vairuotojas bei safario automobilis, parko mokesčiai taip pat dideli. Už bilietą į parką sumokėsite nuo 20 iki 100 JAV dolerių dienai. Kenijoje, be laukinės gamtos, yra šimtai kitų dalykų, vertų atvykėlių dėmesio. Ir daugelis jų nemokami ar daug pigesni.
2. Panardyti Indijos vandenyne
Kenija tuo ir nuostabi – aukštikalnėse išretėjęs oras, klimatas panašus į lietuvišką vasarą, o kartais net rudenį, pavažiavus į šoną atsiveria dykumos, o pakrantėje pasitinka palmėmis nusagstyti tropikai. Į Kenijos pakrantę pirmiausia ir atskrenda daugelis Europos turistų. Čia daugybė puikių viešbučių ir išvystytos turizmo paslaugos. Antra vertus, Mombasoje ir aplinkiniuose miestuose kvepia Arabija, prieskoniais ir Indijos vandenyno sūrumu. Kenijos pakrantėje nebrangiai atsivalgysite žuvies, krevečių, kalmarų, aštuonkojų, o ir omarai iš vietos žvejo valties nėra tokie jau neįkandami – 20 JAV dolerių už kilogramą.
Be to, susitarę su vietos žvejais galėsite išplaukti panardyti į koralų rifus ar net pažvejoti. Užsisakę brangesnes keliones pasieksite nacionalinius jūrų parkus, kuriuose vandenyno koralai ir žuvys užburs savo spalvomis. Jei labai tingėsite ką nors veikti, tam po palme irgi bus sudarytos visos sąlygos.
3. Pasivaikščioti arbatos ir kavos plantacijose
Kenija garsėja savo kava ir arbata. Tiesa, keliaudami pačioje Kenijoje geros plikytos kavos negausite beveik niekur. Kenijos žmonės iš britų išmoko gerti arbatą su pienu, o visą kavą, kurią užaugina, eksportuoja. Tai Kenijos juodasis auksas, todėl plantacijos ypač saugomos, o šiame versle pasitaiko daug nemalonių nutikimų, vagysčių ir reketo. Vis dėlto susitarę su vietos ūkiais tikrai turėsite unikalią galimybę prisiliesti prie kavos augintojų kasdienybės.
Su arbata šiek tiek paprasčiau. Ji ant nuolat žalių Kenijos kalvų auga jau daugiau kaip šimtą metų. Ir nors dėl arbatos plantacijų buvo naikinami miškai, bekraščiai arbatmedžių kilimai vis tiek suteikia neapsakomos ramybės jausmą. Keričio slėnyje arbatos plantacijose dirba apie 60 tūkst. žmonių. Čia galėsite pasiskinti arbatos, sužinoti jos auginimo subtilybių, nusipirkti ką tik paruoštų arbatžolių ir pasimėgauti puodeliu karšto gėrimo baltoje kolonijinius laikus primenančioje verandoje. Ramybės ir atokvėpio valandėlė, kuri būtina tarp Afrikos safarių.
4. Nusipirkti įvairių vaisių ir mėsos vietos turguje
Turgus kiekvienoje kultūroje išsiskiria spalvota ir savita aplinka. Taip yra ir Kenijoje. Nors tai purvina, triukšminga ir kartais nesaugi aplinka baltam it sūris turistui, vis dėlto būtent turguje turėsite mažą galimybę pabendrauti su vietos žmonėmis. Jei tik iš anksto žinosite kainas, labai smagiai pasiderėsite. Daugelis Kenijos prekybininkų neagresyvūs – pabando užkelti kainą, bet, jei mato, kad žinote tikrus skaičius, per daug nesipriešina.
Čia galima rasti skanių mangų, papajų, apelsinų, arbūzų, pasiflorų, ananasų, kokosų, įvairių rūšių bananų ir kitų egzotinių vaisių. Turguje daug ir šviežių daržovių – nuo pomidorų iki baklažanų, nuo svogūnų iki žalių žirnių.
Išskirtinės ir mėsos pardavimo vietos. Nors atrodo ne higieniškai, šviežia ožkiena ar jautiena, patroškinta su daržovėmis, tiesiog tirpsta burnoje. O kainuoja tik 4 JAV dolerius už kilogramą. Kenija – vieta, kur verta nusipirkti šviežio maisto ir turistiniuose nameliuose vakarienę gamintis patiems.
5. Pavakarieniauti tradicinėje šeimoje
Pagrindinis jūsų kelionės po Keniją prizas – susitikimas su vietos žmonėmis. Daugelis turistų apkeliauja gamtos parkus, pabūna pakrantės viešbutyje ir su vietos kultūra susipažįsta nebent parodomuosiuose genčių kaimeliuose (masajų kaimas, pokotų kaimas), kuriuose genties vyresnieji, moterys ir vaikai renka pinigus už savo apdarą, suvenyrus ir pirmykščio gyvenimo būdo demonstravimą atvykėliams.
Vis dėlto tikrasis Kenijos gyvenimas verda miestuose ir provincijoje, kur žmonės dirba ūkio darbus, užsiima prekyba, keliauja į bankus, ligonines ir prekybos centrus, sportuoja ir treniruojasi maratono varžyboms.
Būtent vakarieniaudami tokioje kalendžinų, kikujų ar luo genties šeimoje susipažinsite su tradicijomis, mitais ir prietarais, problemomis ir džiaugsmais. Paragausite ir tradicinių patiekalų: kukurūzų košės – ugalio, troškinto viščiuko, managu žolių troškinio su svogūnais, vietos kefyro mursiko. Išmoksite kelis žodžius valstybine svahili kalba ir dar atskira vietos genties kalba.
Daugelis tradicinių šeimų Kenijos aukštumose turi po vieną ar net kelis gerus maratono bėgikus. Tai puiki proga sužinoti jų treniruočių programą ir kitas subtilybes, o gal net kartu su geriausiais pasaulio maratonininkais ryte prabėgti krosą.
