Pirmąją straipsnio dalį, kurioje – pasakojimas apie kelionės pradžią, rasite čia.
Laisvas ir šurmuliuojantis Amsterdamas
Nuolat judančiame, dviračių užgrobtame mieste tenka itin atsargiai kirsti kelią – čia pavojingiausi ne retai senamiestyje sutinkami automobiliai, o visomis kryptimis skriejantys dviračiai.
Pažintį nuo Amsterdamo verta pradėti nemokama ekskursija (organizuoja „360 Amsterdam“), kuri tris kartus per dieną prasideda nuo centrinės aikštės. Tiesa, už nemokamas ekskursijas vis dėlto įprasta palikti arbatpinigių. Kaip prasitarė nemokamo turo gidė Talia, paprastai statistinis turistas atseikėja apie 10 eurų. Panašių ekskursijų metu galima ne tik sužinoti įdomių faktų apie miesto istoriją, ekonomiką, bet ir gauti naudingų patarimų apie tai, ką vertėtų paragauti viešint šiame mieste, kur apsilankyti ar kurioje Amsterdamo „kavos parduotuvėje“ labiausiai mėgsta lankytis įžymybės.
„Jei jums atrodo, kad namai šioje gatvėje atrodo kreivi, ne, jūs nieko nerūkėte, jie iš tiesų kreivi“, – turistus prajuokino Talia.
Pasirodo, namai kreivi dėl kelių priežasčių – gerų ir blogų architektūrinių sprendimų. Geruoju gidė įvardija daugumos namų pasvirimą į priekį – kadangi Amsterdamo senamiesčio namai yra siauri ir aukšti, stambiagabaričiai daiktai iki šiol į viršutinius namų aukštus yra įkeliami per langus, pasinaudojant virve, permetus ją per namų viršuje įtaisytus kablius.
Bloguoju architektūriniu sprendimu gidė įvardijo medinius polius, ant kurių iki šiol stovi dauguma Amsterdamo namų. Požeminiai vandenys ir oras pūdo medieną, verčia ją pasislinkti, todėl krypsta ir namų fasadai. Tiesa, problema po truputį sprendžiama – mediniai poliai keičiami cementiniais.
Apie rūkymą užsiminusi Talia vėliau turistų grupę apšvietė ir apie coffeeshop‘us (kavos parduotuves), kuriose prekiaujama toli gražu ne kava, o marichuana.
Vadinamosios žolės rūkymas Amsterdame vis dėlto nėra legalus, kaip dauguma klaidingai įsivaizduoja, o tik dekriminalizuotas.
Gidė perspėjo, kad vadinamosios žolės rūkymas Amsterdame vis dėlto nėra legalus, kaip dauguma klaidingai įsivaizduoja, o tik dekriminalizuotas.
„Mus šioje srityje gerokai lenkia kai kurios JAV valstijos“, – sako ji. Pasak Talios, Amsterdame į lengvųjų narkotikų vartojimą specialių kavinių teritorijoje atlaidžiai žiūrima dėl kelių priežasčių.
Pirma, viešumas padeda teisėtvarkos institucijoms lengviau kontroliuoti esamą situaciją, antra – laisvės pojūtis į miestą privilioja daugiau turistų, kurie padeda auginti miesto ekonomiką.
Mieste siūloma ir daug kitų ekskursijų, pavyzdžiui, pasiplaukioti kanalais ir pamatyti Amsterdamą kitu rakursu bei išgirsti įdomių istorijų apie unikalų gyvenimą valtyse-namukuose.
Amsterdame netrūksta ir muziejų – štai Dam aikštėje pasitinka vienas didžiausių „Madamme Tusauds“ muziejaus filialų. Patarimas – pirkdami bilietą internetu sutaupysite keturis eurus ir išvengsite stovėjimo ilgoje eilėje prie bilietų kasos. Pikantiškų įspūdžių ieškantys Raudonųjų žibintų kvartalo lankytojai kviečiami apsilankyti erotikos, prostitucijos muziejuose.
Kaipgi be Olandijos malūnų?
Norintiems pasigrožėti vienu iš Olandijos simbolių – malūnais – patariama vykti į etnografinį Zaanse Schans arba Kinderdijk miestelį. Vos už pusvalandžio nuo Amsterdamo įsikūręs Zaanse Schans akis malonina nudailintu peizažu – ryškiaspalviais, prie vandens įsikūrusiais malūnais ir čia pat kavinėmis gausiais mediniais nameliais. Tiesa, autentikos šiame miestelyje nėra labai daug – pastatai ir malūnai yra ne originalūs, o atkurti.
Vietinių teigimu, autentiškesnis yra kiek atokiau nuo Olandijos sostinės esantis Kinderdijk miestelis, labiau traukiantis ne išdailintų peizažų, o autentikos ir technikos mėgėjus – sakoma, šiame miestelyje galima susipažinti su techniniais malūnų veikimo principais.
Daugiau laiko Olandijoje ketinantiems praleisti keliautojams taip pat patariama apsilankyti karališkame mieste prie jūros Hagoje, vandens kanalų supamame Harleme, olandiško sūrio gamybos tradicijomis garsėjančioje Goudoje ar modernia architektūra pasižyminčiu Roterdamu.
Ramieji Brėmenas ir Dresdenas
Lėtu žingsniu pasivaikščioti pakviečia pagrindinė Brėmeno turgaus aikštė, kurioje stovi romaninė šv. Petro katedra, renesanso stiliaus rotušė ir parlamento rūmai. Visai šalia – ir žymiųjų brolių Grimų aprašytų pasakos herojų – Brėmeno muzikantų – skulptūra. Gyvūnų ketveriukės apačioje stovintį asilą tiesia paglostyti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų rankos.
Turistų knibžda meniškoje, varpeliais ir įvairiomis skulptūrėlėmis išpuoštoje Böttcherstrasse gatvelėje, gausioje suvenyrų parduotuvėlėmis ir galerijomis.
Ramiam pasivaikščiojimui tinkamas ir Berlyno pašonėje įsikūrusio Potsdamo Sansusi (Sanssouci) parkas, kuriame galima pasigrožėti keliais baroko, rokoko ir klasicizmo stiliaus rūmų pastatais, fontanais, skulptūromis, gėlynais, sodais ir oranžerija. Šis parkas yra didžiausias „Unesco“ saugomas objektas Vokietijoje.
Netrūksta lankytinų objektų ir pačiame Potsdame – galima pasigrožėti bažnyčiomis, keliais miesto vartais, jaukiu Olandų kvartalu ir kt.
Meniškasis Berlynas
Prieš vykstant į Berlyną iš daugelio šiame mieste gyvenančių draugų sulaukėme panašios išvados – tai miestas, kurį reikia ne pamatyti, o pajusti. Suprask, neva nebus daug įspūdingų vaizdinių, bet gerų vakarėlių netrūks. Vietiniai negailėjo komplimentų Berlyno naktiniams klubams, sekmadieniniams vakarėliams, meno erdvėms.
Vieną tokią galima rasti apleistoje, kaip spėjama, amerikiečių pasiklausymo stotyje, įrengtoje ant kadaise toje vietoje buvusios nacių kolegijos. Teufelsberg (liet. k. „velnio kalnas“) dirbtinė kalva yra Griunvaldo miške, vakarinėje Berlyno pašonėje ir nuo centro automobiliu pasiekiama per pusvalandį. Iš toliau ši vieta boluoja trimis radarų kupolais.
Kadaise buvusi apleista ir aukštomis spygliuotomis tvoromis apjuosta vieta dabar yra pritaikyta turistams ir meno mėgėjams – čia galima apžiūrėti stoties sienas puošiančius daugybę įvairaus stiliaus grafičių. Šioje vietoje veikia baras, organizuojami įvairūs renginiai. Nepabūgusius tamsia laiptine pakilti iki stoties stogo pasitinka vėjo šnarinami sudriskę kupolų audiniai ir į visas puses atsiverianti Berlyno miesto panorama.
Keliaujant vasarą po Berlyną gali būti aktualu rasti tinkamą vietą pabėgti nuo mieste tvyrančių karščių. Išsigelbėjimas – Berlyne ir jo apylinkėse esantys miesto paplūdimiai, pavyzdžiui, Strandbad Wannsee.
Įėjimas į pastarąjį kainuos apie 5 Eur, greičiausiai teks pastoviniuoti eilutėje prie įėjimo, tačiau laukimą atpirks tvarkingas ežero paplūdimys, plačios persirengimo kabinos, nemokamos daiktų saugojimo spintelės, galimybė išsinuomoti gultus.
Atrakcija šeimoms su vaikais ir niekad nesuaugantiems vaikams – Berlyno zoologijos sodas.
Didžiulis, 35 hektarų plotą užimantis sodas siūlo susipažinti su daugybe egzotinių žolėdžių, plėšrūnų, paukščių ir žuvų rūšių, o pastaruoju metu lankytojus labiausiai vilioja čia apgyvendinęs išnuomotas, iš Kinijos atkeliavusias dvi įžymybes – pandas.
Žinoma, viešint kultūriniu gyvenimu garsėjančiame Berlyne bent kartą gyvenime verta pamatyti didžiąsias miesto įžymybes – Brandenburgo vartus ir jų link vedančią liepų alėją (šiuo metu didžioji šios alėjos dalis yra rekonstruojama), Berlyno sienos memorialą, Šprė upėje esančią, į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno muziejų salą (daugelyje muziejų – eksponatai iš antikos laikų, pavyzdžiui, Pergamono muziejuje), Reichstago pastatą, Pergalės koloną...
Vietoj pabaigos
Ši kelionė truko truko 15 dienų, per ją buvo nukeliauta kiek daugiau nei 5000 kilometrų, nueita apie 187 000 žingsnių, aplankyta dešimtys miestų ir miestelių.
Planuojant panašią kelionę automobiliu vertėtų nusimatyti, kad teks patuštinti piniginę ne tik lankytiniems objektams ar nakvynės vietoms, bet ir parkavimui. Olandijos, Liuksemburgo ir Vokietijos didžiuosiuose miestuose valanda automobilio stovėjimo įkainota po 1-2-3 ar net 5 eurus už valandą. Kai kuriose aikštelėse maksimalus įkainis parai siekia 20 Eur.
Vykstant į kelionę automobiliu, turinčiu dujinę įrangą, verta žinoti, kad ne visose šių šalių degalinėse pavyks įsipilti dujų – skiriasi dujų užpildymo antgaliai, ne visose degalinėse galima rasti reikiamų adapterių.
Ketinantiems leistis į poros savaičių (ar ilgesnę) kelionę savu transportu, vertėtų planuotis maršrutą taip, kad intensyvesnius kelionės etapus lydėtų ir poilsis, o turistavimo tempas į pabaigą imtų lėtėti. Tai būtina, kad po tokių atostogų nepasijustų nuovargis ir būtų galima spėti pasimėgauti gausybe įspūdžių. Smagių kelionių!
