Sprūdės piliakalnis
Vienas iš Žemaitijos piliakalnių galiūnų, savo dydžiu mažai nusileidžiantis Šatrijai ar Medvėgaliui. Stačių šlaitų masyvi kalva, kartais dar vadinama Šaukšteliu, rymo Telšių rajone ir virš jūros lygio yra iškilusi 216,2 m.
Legendos sako, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo brolis Sprūdeika šį piliakalnį supylė ir ant jo medinę pilį pastatė. Mokslininkai tiki, kad jau XI–XII a. piliakalnio papėdėje gyveno žmonės, aplink rasta akmeninių kirvių ir iečių antgalių.
Daugiau apie piliakalnį skaitykite čia: SPRŪDĖS PILIAKALNIS.
Ščiūro rago pažintinis takas
Takas, kuris lankytojus veda per unikalią gamtos vietovę – Ščiūrio ragą – ir kviečia ten ieškoti dvasios Lakajos. Aštuoni kilometrai gražiųjų Labanoro miškų, o kylantys ir besileidžiantys Juodųjų bei Baltųjų Lakajų ežerų krantai prieš akis atveria nuostabius vaizdus.
Pakeliui gausu poilsio stotelių, suoliukų, informacinių ir interaktyvių pažintinių stendų. Viename didžiausių Lietuvos miškų masyvų esanti vieta jus tikrai sužavės, o iškeliausite iš ten su dideliu noru grįžti dar kartą.
Daugiau apie šį pėsčiųjų taką rašiau čia: ŠČIŪRIO RAGO PAŽINTINIS TAKAS.
Muoriškių dolomito atodanga
Stati siena su aštriais kietų uolienų kyšuliais, gausiomis nišomis, giliais plyšiais, per daugelį metų susispaudusių uolienų sluoksniais stūkso mielu Nemunėlio vardu pavadintos upės krante. Tai Muoriškių dolomito atodanga – nedidukas lopinėlis lietuvio akiai neįprasto vaizdo, nes labai jau nedaug uolų mūsų krašte galima rasti.
Ši atodanga yra valstybės saugoma kaip vertingas geologinis objektas. Įspūdingiausios uolingosios skardžio atkarpos ilgis palei Nemunėlio upę siekia 80 m, atodangos aukštis – apie 7,5 m. Tyrinėdami atodangos uolienas iš arti ir stengdamiesi nesidairyti plačiai į šalis trumpam įsivaizdavome, jog esame tikruose kalnuose.
Plačiau apie atodangą čia: MUORIŠKIŲ DOLOMITO ATODANGA.
Aštriosios Kirsnos dvaras
Romantiški pastatų ir sodo medžių atspindžiai tvenkiniuose, tvarkingi takeliai, besiraizgantys po didelį parką, kartas nuo karto vėjo atpučiamas šalia arklidėse auginamų žirgų kvapas. Tokią mes pamatėme vieną didžiausių Dzūkijoje Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą.
Aštriosios Kirsnos dvaras saugomas valstybės kaip kultūros vertybė. Dvaro sodybą sudaro net 19 išlikusių pastatų ir gražiai sutvarkytas parkas. Dabartiniams savininkams dvaras priklauso jau 20 metų.
Daugiau apie dvarą skaitykite šiame įraše: AŠTRIOSIOS KIRSNOS DVARAS.
Padievaičio piliakalnis
Žemaitijos piliakalnis, ant kurio, spėjama, stovėjo gerai įtvirtinta kunigaikščio Gedimino pilis ir kuri, kryžiuočių žygių į Lietuvą metu, priklausė regiono gynybinei sistemai. Jei taip iš tiesų buvo, vadinasi, senais laikais ši vieta daug neramumų patyrė.
Tuo tarpu dabar visas gražus, upės Jūros čiurlenimo klausydamas Padievaičio piliakalnis ramiai laukia lankytojų. Padievaičio arba kitaip Kvėdarnos piliakalnį rasite Šilalės rajone, Kvėdarnos miestelio pašonėje. Padievaičio piliakalnio teritorija buvo gražiai sutvarkyta ir pritaikyta patogiam lankymui 2021 metų pavasarį.
Įdomu yra tai, kad piliakalnio papėdėje guli gan didelis akmuo su įduba per vidurį. Primena tarsi nedidelį sostą. Bent jau Lietuvoje toks akmuo yra vienintelis. Velnio sostu dabar jis vadinamas.
Daugiau apie piliakalnį čia: PADIEVAIČIO PILIAKALNIS.
Širvintų miestelis
Širvintos – miestas su tvenkiniu, jo pakrante vingiuojančiu Briedžių taku, gražiai sutvarkytu, jaukiu centriuku, pilnu poilsio zonų su skulptūromis bei fontanais. Stipriai išgražintas ir vis dar gražinamas miestelis gali būti puiki vieta kelių valandų lengvam pasivaikščiojimui, smalsiam pažinimui.
Visa istorija apie tai, ką atradome Širvintose yra čia: JAUKIOSIOS ŠIRVINTOS.
Širvintos yra Vilniaus apskrityje, apie 50 km į šiaurės vakarus nuo sostinės. Pro miestą teka Širvintos upė, mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Būtent aplink jį koncentruojasi aktyvusis miestelio gyvenimas.
