Kad ir koks patogus būtų „Boeing 777“, net pirmos klasės keleiviai turėjo būti nusivylę. Lėktuvas pakilo iš Amsterdamo 10 valandų skrydžiui į Johanesburgą, tačiau kažkur virš Alžyro apsisuko ir sugrįžo į namų oro uostą. Kaip jau supratote, toks sprendimas buvo priimtas dėl techninio gedimo.
Šis „Boeing 777“ susidūrė su daugybe problemų. Visų pirma, ėmė streikuoti orų radarai. Tai – didelė problema, nes pilotams svarbu visada žinoti, ko tikėtis. Tuomet iškilo dar didesnė bėda – degalų lygio matuokliai ėmė veikti nepakankamai tiksliai.
Visos šios techninės problemos kėlė minimalią grėsmę skrydžio saugumui, todėl buvo nuspręsta neplanuoto nusileidimo atsitiktiniame oro uoste nevykdyti. Vietoje to „Boeing 777“ sugrįžo į Amsterdamą ir saugiai nutūpė nuo pakilimo praėjus tik 6 valandoms ir 13 minučių. Skrydis oficialiai buvo atšauktas.
Panašus atvejis KLM oro linijoms jau buvo pasitaikęs liepos 30 dieną. Tuomet „Boeing 747“ pakilo skrydžiui į Nairobį, tačiau apsisuko virš Graikijos, nutūpė Frankfurte, o tada parskrido į Amsterdamą. Šis skrydis nebuvo atšauktas – jis buvo atidėtas ir jau kitą dieną „Boeing 747“ pasiekė Nairobį.
Žinoma, didysis klausimas skamba taip – kodėl technines problemas patyrę KLM lėktuvai sugrįžta į Amsterdamą? Juk jei saugu skristi atgal, tai turėtų būti saugu skristi ir pirmyn, tiesa? Iš tikrųjų tas nelaimingas „Boeing 777“ būtų be problemų pasiekęs Johanesburgą, o 747 – Nairobį. Tačiau kas tada? Lėktuvams reikėjo remonto, o tai pigiau atlikti KLM bazėje.
Tokiais atvejais oro linijos ieško finansiškai optimaliausio sprendimo. Grįžimas į bazę yra susijęs su papildomomis išlaidomis – reikės pasirūpinti keleiviais, mokėti kompensacijas. Tačiau skrydis į Johanesburgą būtų buvęs dar brangesnis, nes būtų reikėję samdyti orlaivių priežiūros kompaniją. Amsterdame KLM turi didelį atsarginių detalių sandėlį, kvalifikuotų orlaivių mechanikų komandą. Todėl, kad ir kaip keistai tai skambėtų, lėktuvas sugrįžo, nes taip buvo tiesiog pigiau.
