Žemyn galva
Šuoliai su timpa ant kojų – viena seniausių ir populiariausių pramogų. Ją kadaise sugalvojo viena gentis kaimyninėse Vanuatu salose, tačiau ten žmonės šokinėdavo prisirišę iš plaušų nuvytas virves. Naujosios Zelandijos pilietis Alanas Johnas Hackettas kadaise išgarsėjo per vieną naktį su timpa nelegaliai nušokęs nuo Eifelio bokšto. Jis laikomas šios pramogos idėjiniu tėvu.
Dabar tai daro tūkstančiai žmonių – nuo tiltų, bokštų ir kanjonų krašto. Įspūdingiausios vietos – Vanakoje, Kvynstaune, Oklende ir Taupo ežero regione.
Pirmyn su vėjeliu
Jei laisvas kritimas žemyn galva nėra tai, ką norėtumėte padaryti per savo atostogas, ten pilna ir ramesnių būdų prasiblaškyti. Naujosios Zelandijos gyventojai, save vadinantys kiviais, yra išradę keletą šaunių dalykų. Vienas jų – reaktyvinis variklis laivams. Valtys su tokiais varikliais yra nepaprastai greitos ir manevringos, jomis galima daryti 360 laipsnių suktukus sraunioje upėje ir lėkti kaip vėjui kanjono dugnu iki pat galingų krioklių.
Per daugelį metų neužregistruota nė vieno nelaimingo atsitikimo, todėl ši pramoga laikoma viena saugiausių pasaulyje. Gražiausios vietos – tarpeklis prie Hukos krioklių Vaikato upėje ir Kvynstauno apylinkės.
Pasroviui su irklu
Raftingas yra vienas geriausių būdų pamatyti kitą šalį kiek kitu kampu. Plaukiant putota upe, grumiantis su stichija, stebint savo reakcijas. Sąlygos tai daryti su pripučiamais plaustais Naujojoje Zelandijoje – idealios. Čia daug kalnų ir sraunių upių, įlankų, užutėkių. Nuo pirmos iki sunkiausios penktos kategorijos. Kiekvienas gali išsirinkti savo iššūkį.
Čia yra aukščiausias pasaulyje plaustu įveikiamas 7 metrų Tutėjos krioklys (netoli Rotorua), pašėlusi Tongariro upė ir fantastiškasis Taupo ežeras, apsuptas slėnių ir snieguotų viršūnių.
Požemių karalystė
Kur kitur, jei ne šioje šalyje buvo galima nufilmuoti „Žiedų valdovą“, apgyvendinti pasakų būtybes ir Golumą, gyvenusį urvuose. Dabar į urvus galima nusileisti su patyrusiu vadovu, niekuo nerizikuojant ir išmėginant savo pojūčius.
Vaitomo urvuose galima lestis ne tik į sausas šachtas, kai kuriais tuneliais teka požeminės upės, kuriomis plaukiama plaustais. O retkarčiais išjungus žibintus pasižvalgyti po skliautus, kuriuose žiba keisti padarai, gyvenantys giliai po žeme.
Keturi ratai
Šios šalies kraštovaizdis, atrodo, yra tiesiog pritaikytas bekelės mėgėjams. Keturračiai ir dviračiai važiuotojai mėgaujasi iškylomis po tarpeklius, pakyla į svaiginančias viršūnes ir nuo galingų kopų leidžiasi į tuščius pliažus. Dvi garsiausios šių pramogų vietos – Devyniasdešimties mylių pliažas Šiaurinėje saloje ir senas geras pašėlęs Kvynstaunas.
Į dangų su slidėmis
Šuoliai su parašiutu, šuoliai nuo uolų su sparnais ir visokie sklandymo prietaisai – kivių pramogų klasika. Tačiau jie nuolat sugalvoja kažką naujo, jungia įvairias veiklas. Vienas tokių išradimų – skrydis sraigtasparniu slidinėti į kalno viršūnę, kurios neįmanoma pasiekti žeme. Pakilimas į viršų sraigtasparniu, nusileidimas žemyn – slidėmis, snieglente ar dar kažkuo čiuožiančiu sniegu. Kaip ir daugelyje kitų sričių čia pirmauja pasaulio aktyvių pramogų sostinė Kvynstaunas.
Burbulas
Lietuvoje vasarą ežeruose ir tvenkiniuose sukasi keisti dideli burbulai, kurių viduje griuvinėja žmonės, susimokėję už tokią pramogą. Stovėti burbule ant vandens paviršiaus sudėtinga, bet kivių šalyje to daryti nereikia. Labai panašūs burbulai užvelkami ant žolėtos kalvos viršūnės, o paskui nuridenami žemyn. Su klientu viduje. Kartais, kad būtų dar smagiau į vidų šliūkšteli kibirą vandens.
Trasa ilga, kontaktų su žeme netrūksta, todėl po tokios pramogos šuolis su timpa nuo tilto atrodo kaip rami penktos valandos arbatėlė. Baisu? Tikriausiai. Bet norinčiųjų tiek daug, kad sezono metu vietas tenka rezervuotis prieš kelias dienas.