Pateikiame septynias priežastis, kodėl verta keliauti po Europą rudenį.
1. Mažiau žmonių
Europoje yra miestų, kuriuos bent kartą gyvenime išvysti norėtų kiekvienas. Būtent dėl to vasarą Senojo žemyno sostinės užsipildo miniomis turistų ir tampa sunkiai įžengiamos.
Pavyzdžiui, liepą Venecijoje nerasite ne tik vietos kavinėje ar tuštesnio skersgatvio atsikvėpti – sunku bus pasukti norima kryptimi, nes minia tiesiog neša turistų vadovuose įrėžtais takais. O kur dar alinantis karštis?
Tačiau Venecija yra nuostabi rudenį. Tada joje pasijusite laisviau ir galėsite neskubėdami grožėtis.
„Tobuliausias laikas keliauti į šią skęstančią Italijos gražuolę yra žiema. Tiesa, lapkritį–kovą Venecijoje būna potvynis, tačiau kur dar Europoje pamatysite tokį reginį – jūros apsemtas gatves?“ – rekomendavo kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ projektų vadovė Rasa Levickaitė.
2. Rudens gėrybės lėkštėje
Ruduo – derliaus metas ne tik Lietuvoje. Rudenį nuimamos vynuogės vyndaryste besiverčiančiose šalyse ir galima pataikyti į tikras vyndarių šventes – rudens darbų pabaigtuves.
Rudenį nuraškomos ir šiųmetės kukurūzų burbuolės, kurios ypač populiarios Prahos gatvėse, o Paryžius prakvimpa lauke skrudinamais kaštainiais.
Rudenį nuraškomos ir šiųmetės kukurūzų burbuolės, kurios ypač populiarios Prahos gatvėse, o Paryžius prakvimpa lauke skrudinamais kaštainiais.
Nuo rugsėjo prasideda ir iki pat kovo pabaigos tęsiasi austrių sezonas – jų gausite beveik visose apie Viduržemio jūros pakrantę įsikūrusiose šalyse.
Žiemą būna artišokų sezonas – jų paragauti keliaukite į Sardinijos salą.
O jei į šią itin savito charakterio salą išsiruošite vasarį, paragausite tikro delikateso – tuo metu gaudomų jūros ežių sriubos.
„Svajojantiems apie kulinarinę kelionę rekomenduojamas Ispanijoje, Baskų žemėje, įsikūręs uostamiestis San Sebastianas.
„Jei niekada gyvenime nesate valgę taip, kad kažkurią akimirką pasijuntate it iš kažkur sugrįžtą prie stalo, o „sugrįžę“ ir atgavę amą visą likusį laiką kalbate vien apie maistą, tuomet jums tikrai reikia bilietų į San Sebastianą“, – sakė R.Levickaitė. Šiame mieste organizuojamos ir kulinarinės ekskursijos.
Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė maisto gurmanus kvietė į Italijos Toskaną: „Lapkritį čia prasideda viso pasaulio gurmanų liaupsinamų trumų sezonas.“
3. Sugrįžta vietos gyventojai
Jei tik yra galimybė ir darbas nėra susijęs su turizmu, vasarą populiariausiose turistinėse vietose įsikūrę vietos gyventojai apleidžia savo namus.
Pajusti natūralų miesto pulsą visai smagu – ypač kai patiems tuo metu yra atostogos.
Ne tik dėl žmonių gausos ar karščių, kurių vasarą nė pietiečiai nenori kęsti, bet ir dėl jų pačių atostogų.
Todėl rudenį, kuomet grįžtama prie darbų, galima pamatyti natūralesnį miesto vaizdą. Pavyzdžiui: kostiumuotus biurų darbuotojus, pietaujančius restorane kur nors Londono srityje ar birbiančius ryte į darbą motoroleriais siauromis Romos bei Paryžiaus gatvėmis.
Pajusti natūralų miesto pulsą visai smagu – ypač kai patiems tuo metu yra atostogos.
4. Europoje vis dar maloniai šilta
Lėktuvų bilietų rezervavimo sistemos „Skrendu.lt“ vadovas Sigitas Fabijonavičius išskyrė ir su klimatu susijusius rudeninių kelionių privalumus.
„Jei pažvelgtumėte į žemėlapį, Lietuva yra šiauriau daugelio Europos valstybių.
Todėl kad ir kur bekeliautume – į Romą Italijoje ar Amsterdamą Olandijoje – rudenį beveik visur bus gerokai šilčiau nei Lietuvoje, o miesto parkai ar provincija pasitiks tebežydinčiais rožynais“, – sakė pašnekovas.
Net Londone, Didžiojoje Britanijoje, kur gyventojai nuolat nepatenkinti oru, dėl šiltosios Golfo srovės yra šilčiau nei Lietuvoje.
Ir nors striukė keliaujant rudenį po Europą nepakenks, o tikimybė, kad basomis brisite į fontaną miesto centre – gana maža, vis dėlto išgerti kavos įsitaisius prie lauko staliukų ar visą dieną praleisti lauke bus vis dar malonu.
5. Geresnis aptarnavimas
Kuo turistų mažiau, tuo maloniau būsite sutiktas parduotuvėlės ar restorano, viešbučio tarpduryje. Turistiniam sezonui nuslūgus, kainos taip pat būna kiek mažesnės.
Spalis ir lapkričio pradžia – palaimingas, miestui ir žmonėms atsigauti leidžiantis vakuumas, susidarantis tarp intensyvaus vasaros sezono ir dar neprasidėjusios kalėdinės karštinės.
Todėl apsipirkti ar pavakarieniauti restorane bus maloniau, darysite tai be skubos.
Tikėtina, kad daugiau pabendrausite su vietos gyventojais, todėl ir miestą ar šalį pajusite labiau – juk geriausias būdas patirti yra būtent tos šalies, miesto žmonės ir bendravimas su jais.
Rudenį dar neprasidėjęs ir kalėdinis chaosas, tad spalis ir lapkričio pirma pusė – savotiškas palaimingas, miestui ir žmonėms atsigauti leidžiantis vakuumas, susidarantis tarp intensyvaus vasaros sezono ir dar neprasidėjusios kalėdinės karštinės.
6. Uoslės ir regos atradimai
Yra miestų, kuriems sezonas tarsi „prilipdytas“. Greičiausiai yra tekę girdėti apibūdinimą – „auksinė Praha“, kuri žymi ne tik turtus – taip išskiriamas rudeninio miesto žavesys.
Tačiau rudenį gražu ne tik Čekijos sostinėje. Ruduo Paryžiuje, ko gero, apdainuotas šimtąsyk dažniau nei tvanki dulkina vasara ar šlapia žiema.
„Paryžius – vienas iš retesnių Europos miestų, kuriame tebėra senų medžių, todėl, pavyzdžiui, platanams keičiant spalvas miestas, namų fasadai įgauna visiškai kitokį pavidalą.
O kur dar čežančių lapų aromatas, palydimas šiam miestui ir rudeniui taip tinkančio akordeono garsų... Ko gero, niekur akordeonas neskamba taip natūraliai kaip Paryžiuje rudenį“, – sakė „Baltic Tours“ atstovė R.Levickaitė.
Kaip sako italai: „intelektualusis turistas“ atvyksta tik rudenį arba pavasarį, nes būtent tada malonus ir vasariškais karščiais nevarginantis oras leidžia iš tikrųjų pažinti miestą bei kultūrą.
Ne vienerius metus Italijoje gyvenusi M.Palaikytė teigia, kad ruduo – pats tinkamiausias laikas kelionei ir į Romą.
„Kaip sako italai: „intelektualusis turistas“ atvyksta tik rudenį arba pavasarį, nes būtent tada malonus ir vasariškais karščiais nevarginantis oras leidžia iš tikrųjų pažinti miestą bei kultūrą.
Šaltasis sezonas yra itin palankus ir stiliaus idėjų medžiotojams, mat būtent tada didieji Italijos miestai gyvi tikrąja savo dvasia, o vietiniai naudojasi proga vieni prieš kitus pasipuikuoti savo išskirtinės elegancijos apdarais“, – pasakojo M.Palaikytė.
7. Autentiška miestų dvasia
Kai miestai lieka „vieni“, t.y. be turistų minios, pastatai ima vertis savo autentišku grožiu, gyvenimas ima tekėti savu ritmu – o būtent to juk ir tikimės iš kelionės į vieną labiausiai išliaupsintų, rašytojų daugiausiai idealizuotų Europos miestų.
Nes tik ramybėje paliktos gatvės nusidažo savo tikrosiomis spalvomis – kuo mažiau žmonių aplink, tuo geriau svetimame mieste jaučiame, girdime save.
Atsiranda galimybė patirti aplinką per savus potyrius, išgyvenimus ir prisiminimus, o ne tik praslysti gatvėmis it dar vienu atviruku blizgiu paviršiumi.
