1. Baltoji Dykuma, Egiptas
Baltoji Dykuma – gamtos draustinis, žinomas ir kitu pavadinimu – Sacharos el Beyda, esantis vakarinėje Egipto dalyje. Ši dykuma susiformavusi šalia mažiausios Egipto oazės – Farfaros ir yra netoli Juodosios dykumos bei Krištolo kalno. Tiktai čia galimapamatyti tūkstančius kreidinių natūraliai susiformavusių figūrų. Kai kurie jų primena keistus grybus, kiti gi – stebuklingas neįtikėtinai lygias aikšteles ar jūros bangas.
Tačiau įdomios figūros – ne vienintelis traukos objektas šioje dykumoje. Bejų čia pastu paslaptingų urvų ir uolų bei Krištolinis kalnas, neįtikėtinai žėrintis saulėje. Šis draustinis labai populiarus tarp turistų ir keliautojų, todėl patartina čia lankytis vakarop, kai saulė nebe taip kepina, o didžioji žmonių banga praėjusi. Keliauti po Baltąją dykumą galima pėsčiomis, džipais ir kupranugariais.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
2. Jabal Qarah, rytinė Saudo Arabijos dalis
Čia dvelkia pasaka, čia paslaptingos uolos ir urvai pasislėpė klinties uoluose pasislėpusios už netoliese esančios žalios Al Haso oazės. Prieš tūkstančius metų čia plytėjo jūra, kuri iš lėto traukėsi besiformuojant Persų įlankai. Baltų klinčių uolos išlindo iš vandens ir vanduo šimtmečiais skalaudamas jas išgraužė gražiausius ir giliausius urvus.
Klintyse galima pamatyti daugybę augalų ir gyvūnų fosilijų. Sudėtingus ir painius urvus bei požeminius keliukus dar labiau pagilino dykumų vėjai. Susidomėję turistai gali ne tik nusileisti į požeminius tunelius ir patys paklaidžioti po gamtinius labirintus, bet ir pasigrožėti natūraliai susiformavusiomis 225 m aukščio kolonomis iš uolų.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
3. Negyvoji jūra, Izraelis ir Jordanija
Ji garsėja tuo, kad joje neįmanoma nuskęsti ir ji yra labai sūri bei naudinga sveikatai. Nors vadinama jūra, tačiau iš tiesų, tai yra ežeras, mat jis neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu. Negyvosios jūros druskos neretai naudojamos kaip gydomasis preparatas. Vandenyje bei dumbliuose gausu naudingųjų druskų bei mineralų. O Negyvosios jūros pavadinimą vandens telkiniui davė romėnai, iki tol ji buvo vadinama: „Druskingoji“, „Rytų“, „Asfaltinė“ (kadangi joje buvo kasamas gamtinis bitumas). Tačiau Negyvoji jūra senka ir, jei planuojami jos gelbėjimo projektai nebus įgyvendinti, ilgainiui visai išnyks.
Kol kas joje dar galima pasimaudyti ir pasinaudoti jos gydomosiomis savybėmis. Negyvoji jūra telkšo 420 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio. Vanduo įdubos neužpila todėl, jog vandens čia išgaruoja daug daugiau negu prisipildo iš Jordano upės. Įdomu tai, jog visi Jordanijos gyventojai tikina, jog Negyvosios jūros vanduo ir dumblas kur kas naudingesnis sveikatai jų pakrantėje nei prie Izraelio krantų. Mokslininkai, be kita ko, patvirtina šį faktą, mat druskų bei mineralų koncentracija viename krante kur kas didesnė nei kitame.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
4. Fiordai, Musandamo pusiasalis, Omanas
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
Fiordais vadinama siaura ir vingiuota įlanka tarp aštriabriaunių kalnų. Tokie vandens telkiniai yra tektoninės kilmės arba liudija apie ledyno atsitraukimą.
Omano teritorijoje, Musandamo pusiasalyje galite pamatyti nežemiško grožio fiordus, užpildytus švariausiu šviesiai žydru vandeniu. Šios fiordus dažnai lygina su Norvegijos kraštovaizdžiu, tačiau skirtumų šie vandens telkiniai turi daugybę. Norvegijoje fiordai – taiatsitraukiančio ledyno pėdsakai, o Omane fiordai susiformavo tektoniniu būdu – Arabijos plokštei lėtai palendant po Eurazijos plokšte. Būtent todėl jūros vanduo užlieja kalnų tarpeklius ir suformuoja vingiuotas įlankas, galinčias savo grožiu nustebinti ir daug mačiusį keliautoją. Šiuose fiorduose dažnai galima sutikti ir nardytojų. Pastaruoju metu čia pristatyta daug viešbučių, organizuojamos ekskursijos bei išvykos.
5. Vadi Rum arba Mėnulio slėnis, Jordanija
Daugybė pasaulio žmonių keliauja į Jordaniją, norėdami aplankyti paslėptąjį miestą Petrą. Tačiau tik nedaugelis žino, jog ne tik šiuo miestu garsėja minėta šalis. Į pietus nuo Petro miesto plyti Vadi Rumo arba Mėnulio slėnis. Ši teritorija Jordanijoje (74 180 ha) nusagstyta kylančiomis uolų skulptūromis, arkomis, tarpekliais. Joje gyvena baltasis oriksas ir beduinų gentys, todėl Vadi Rumas patvirtintas tiek kultūros, tiek gamtos pasaulio paveldo objektu.
Ši dykuma atrodo kaip chameleonas − uolos, kalnai ir smėlis keičia spalvą iš baltos į geltoną, juodą ar neįtikėtino spindesio raudoną, kuri vienaip atrodo saulei šviečiant zenite ir visai kitaip auštant ar artėjant saulėlydžiui. Vadi rum iš vietnių kalbos reiškia „į Dievą panaši“. Dykumos klimatas sausas. Įdienojus temperatūra siekia 32 °C, o naktimis − 4 °C šilumos. Čia veisiasi driežai ir gyvatės. Pasitaiko ir stambesnių gyvūnų. 2011 m. Vadi Rumas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo metu jį aplankyti gana paprasta, visis vietiniai gyventojai oragnizuoja keliones ir ekskursijas.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
6. Tortum krioklys, Turkija
Tortum – tai nuostabus kaskadinis krioklys, kuris visiškai pelnytai gali vadintis vienu iš pačių gražiausių pasaulio gamtos stebuklų. Jis yra rytų Turkijoje, netoliese nuo Tortum ežero. Daugybė šimtmečių prabėgo nuo tada, kai didžiulė žemių nuošliaužas pertvėrė upės vagą. Tuo metu vanduo surado kitą kelią ir suformavo nuostabų krioklį, užimantį trečiąją vietą pagal aukštį visame pasaulyje. Jeigu jūs ruošiatės į Turkiją vasaros metu, žinokite, kad pasigrožėti kriokliu negalėsite, mat vasaros mėnesiais vandens kiekis upėje žymiai nusenka ir beveik visą jį panaudoja vietos hidroelektrinė. Pilnai funkciuonuoja krioklys žiemos mėnesiais, būtent tuomet geriausia aplankyti šią Turkijos gamtos puošmeną.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
7. Kapadokija, Turkija
Regionas pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis vietomis, tarp kurių yra Gioremės slėnis, paskelbtas pasaulio paveldu. Čia pamatysite neįprastus akmeninius stulpus, natūraliai įgavusius savo formą. Prieš daugelį šimtmečių ši teritorija buvo visa padengta vulkanais. Vėliau pelenai suformavo kietą paviršių, o lietūs ir vėjai per amžius glūdindavo šiuos nuostabius kalnus, vėliau tapusius keistomis figūromis. Kai kurios jų siekia 40 metrų. Šiose vietovėse gamtos grožiu galima pasigrožėti ir skrendant oro balionu.
 |
| Wikipedia.org/Rytietiški gamtos stebuklai |
