2023-iaisiais planuojamas minėti Vilniaus gimtadienis UNESCO įtrauktas tarp 67 artimiausiais dvejais metais minimų datų.
Tarp kitų minimų datų – Mikalojaus Koperniko 550-osios gimimo metinės, 100-osios Gustavo Eifelio mirties metinės, 100-osios graikų kilmės dainininkės Marijos Callas, italų režisieriaus Piero Paolo Pasolinio gimimo metinės.
Vilniaus paraišką palaikymo raštais parėmė Lenkijos, Čekijos, Ukrainos ir Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos.
UNESCO minėtinos datos statusas suteikia teisę visiems „Vilnius 700“ renginiams naudoti specialiai UNESCO sukaktims sukurtą logotipą. Taip pat Vilnius turės galimybę surengti renginį pagrindinėje organizacijos būstinėje Paryžiuje.
Anot savivaldybės pranešimo, artėjančiam gimtadieniui Vilnius ruošiasi jau dabar: kuriama daugialypė programa, apimanti įvairias profesionalaus meno ir populiarios kultūros, švietimo ir kitų sričių iniciatyvas. Jubiliejaus renginiais siekiama telkti bendruomenes, kurti tęstines iniciatyvas, skatinti aktyvų keitimąsi žiniomis ir auginti šventinę nuotaiką ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
700-ojo gimtadienio programos renginiai prasidėjo šiemet, jų kulminacija numatyta sulaukus 2023-iųjų.
Per ateinančius dvejus metus tikimasi miestiečius ir miesto svečius paskatinti švęsti Vilniaus istoriją, tiesti kelią į atvirą sostinės ateitį, didinti visų Lietuvos gyventojų emocinį ryšį su sostinę, aktualizuoti Vilniaus turtingą paveldą ir stiprinti istorines tradicijas, tuo pačiu didinti Vilniaus žinomumą pasaulyje.
„Šis pripažinimas – ir simboliškai svarbus, ir kartu įrodymas, kad turėsime puikią galimybę atkreipti pasaulio akis į tai, koks yra Vilnius, kaip jis moka švęsti. Ir tai mes padarysime su puikia Vilniaus jubiliejaus šventimo programa“, – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.
Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.
Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.
