Suchumis – nedidelis miestas, todėl išėjus iš centro akis pradeda badyti skurdas.
Pasirinkę amžinų Rusijos draugų ir vasalų vaidmenį abchazai kol kas gali džiaugtis tik gerai saugoma siena ir Gruzijos puolimo pavojaus nebuvimu. Tačiau, deja, ne materialine gerove.
Rusija gal ir moka skurdžias pensijas abchazams (Abchazija su pensijomis viena niekaip nesusitvarkytų), tačiau investicijų į šią šalį arba per mažai, arba jos yra išgrobstomos vietinių valdininkų.
Tai yra labai skurdi ir korumpuota šalis, tad tą menamą gėrį Zugdidžio taksistas turbūt atsimena iš laikų, kai pats gyveno Suchumyje prieš karą. Gaila, nesutikau jo grįždamas atgal, būčiau kiek atvėsinęs entuziazmą, paraginęs neklaidinti kitų atvykėlių.
Europėjanti Gruzija didelius pinigus investuoja Batumio kurorto modernizavimui, o rusai, kurie teoriškai turėtų atstatyti Abchaziją, šiuo metu kaimyninių valstybių teritorijose kuria naujas abchazijas.
Sovietmečiu pagal populiarumą Suchumis lenkė gerokai didesnius už save Batumį ir Sočį, o dabar, lyginant su šiais miestais, tėra tik griuvėsių krūva.
Europėjanti Gruzija didelius pinigus investuoja Batumio kurorto modernizavimui, o rusai, kurie teoriškai turėtų atstatyti Abchaziją, šiuo metu kaimyninių valstybių teritorijose kuria naujas abchazijas.
Abchazijos universiteto pastato viršutinių aukštų langai – be stiklų.
„Kam mums tie stiklai, juk čia šilta. Studentams sveikiau mokytis gryname ore“, – juokauja Zauras. Juokas juokais, bet vaizdelis nelinksmas.
Šildymo apskritai nėra, per karą sugriauta sistema dar neatkurta. Žmonės šildosi elektriniais radiatoriais. Pusiau apgriauti daugiabučiai, kurių pusė namo yra apgyvendinta, o kita pusė apleista, – kasdienis vaizdas.
Bet ne viskas taip blogai. Abchazija kol kas ne visa sugriuvus. Joje tikrai dar yra ir į ką akis paganyti, ir ką linksmo nuveikti.
Apie lietuvaičių nuotykius šioje Juodosios jūros atskalūnėje – kitoje pasakojimo dalyje.
Pirmąją pasakojimo dalį apie Abchaziją rasite čia.
