Batumis kažkada priklausė Turkijai, o Adžarija ir dabar ribojasi su šia šalimi. Tad yra pasiektas susitarimas – jei Rusija ar kita šalis kėsintųsi į akmenuotą Juodosios jūros pakrantę, iškart turėtų reikalų su turkais. Šie tik su tokia sąlyga atsisakė pretenzijų į valdytą Adžariją. Negana to – turkai tokiu atveju prisijungtų šį regioną. Tad kol didžiausias gruzinų kurortas Batumis – apsaugotas lyg akies vyzdys, į jį plūsta turistai ir poilsiautojai. Lietuviai – ne išimtis. 15min siūlo pakeliauti po Batumį ir jo turistines vietas.
Lietuviai jau seniai atradę
Nepriekaištingos švaros ir tvarkos gerbėjai, smėlėtojo paplūdimio gulinėtojai čia nusiviltų. Batumio negalėtum pavadinti itin išpuoselėtu kurortu su tvarkingai nupjauta žolyte. Į Batumį kviečiantys atvykti gruzinai to ir nesiūlo, tačiau tikrai garantuoja gruziniškas pramogas, kurių kitur nerasite. O ir oras čia subtropinis, tad jei atvažiuosite ne žiemą, saulės tikrai pakaks.
Batumis lietuviams pasiekiamas per Kutaisį, esantį už poros šimtų kilometrų. Į Kutaisį iš Vilniaus yra tiesioginis skrydis. Tai, kad šis maršrutas veikia jau keletą metų, rodo, jog lietuviai noriai skrenda į Adžariją.
Jei jau atkakome iki Batumio, pradėkime kelionę nuo švento Nikolajaus cerkvės.
Tai populiariausia gruzinų maldos vieta. 90 proc. šalies gyventojų yra stačiatikiai, gyvena ir musulmonų, bet jokių religinių nesutarimų čia nepasitaiko. Rusai čia taip pat grįžta poilsiauti, nors diplomatiniai santykiai su šia šalimi po konflikto taip ir liko neatkurti. Tačiau gruzinai džiaugiasi kiekvienu poilsiautoju Batumyje – juk tai vienas pagrindinių jų pajamų šaltinių.
Batumio simbolis
Jei teks vaikščioti Batumyje, daugiausia laiko reikės pėsčiųjų bulvare ant jūros kanto. Septynis kilometrus besidriekiančiame bulvare yra kur akis paganyti. O kelionę reikia pradėti nuo vadinamojo „Stebuklų lauko“ – taip pavadinta erdvė, kurioje yra Batumį garsinanti kinetinė skulptūra, atspindinti musulmono iš Azerbaidžano ir stačiatikės gruzinės meilę.
Kai jauna menininkė sukūrė šią judančią skulptūrą, tikrai nesitikėjo, kad būtent ji taps naujuoju Batumio simboliu. Lėtai judančios vyrą ir moterį simbolizuojančios skulptūros galiausiai susiliečia, o skulptūrų veidai pasibučiuoja, tada išsiskiria ir vėl tenka laukti, kol susitiks.
Neabejotinai, tai viena mėgstamiausių turistų traukos vietų.
Ką Batumyje veikė D.Trumpas?
Gruzinai pagrįstai didžiuojasi, kad jų mieste buvo abu kandidatai į JAV prezidentus – Hillary Clinton ir vėliau ją nugalėjęs Donaldas Trumpas. Tiesa, abu buvo su skirtingais tikslais. H.Clinton vyno taures kėlė atvykusi su oficialiu vizitu, o D.Trumpas 2010 metais atvyko įkasti pamatų savo būsimam dangoraižiui. Šiandien „Trump Tower“ Batumyje yra vienas aukščiausių pastatų, tačiau kol kas dar stovi tuščias.
Kalbama, kad D.Trumpas į dangoraižį investavo 300 mln. JAV dolerių, o pastate bus prabangūs butai ir biurai.
Tuščias ir dar vienas šalia stūksantis neeilinės architektūros bokštas. Kai šaliai vadovavo Michailas Saakašvilis, sumanyta pastatyti bokštą, kuriame galėtų tilpti Technologijų universitetas. Pastatas iškilo, tačiau studentai jame taip ir nepasirodė, nes kilo kažkokių problemų su statybų inspekcija. Kalbama, kad amerikiečiai čia ketina atidaryti viešbutį.
Šalia D.Trumpo dangoraižio – vadinamasis Abėcėlės bokštas. Ispanų sukonstruotas apžvalgos bokštas kviečia pasižvalgyti po Batumį iš viršaus.
Jei tingisi važiuoti ant kalno, tai čia puiki alternatyva, nes apžvalgos ratas ant jūros kranto – įspūdingas, šviečiantis naktį, tačiau turistų nekelia.
Geriausiai šis eklektinis dangoraižių kvartalas, pavadintas „Stebuklų lauku“, atrodo iš jūros pusės. Sėdus į laivą galima nebrangiai pasigrožėti Batumiu nuo vandens, o jei pasiseks – išvysite ir delfinus jūroje.
Save vadina italų broliais
Tuo metu, kai lankiausi Batumyje, vyko Čempionų lygos finalas. Gruzinų net nereikėjo klausti, už kurią komandą jie serga – Turino „Juventus“ čia be konkurencijos. Kodėl? Gruzinai dievina viską, kas susiję su italais, Italija ir italų kalba. Net kai kurias aikštes pavadino „pjazomis“, kad ir šią.
Restoranams ir kavinėms duoda itališkus pavadinimus, o patys yra tikri, kad yra panašūs į italus tiek temperamentu, tiek išvaizda. Vaikštant Batumio gatvėmis kartais susidaro įspūdis, kad naujų pastatų architektams duota užduotis – sukurti itališką architektūrą, todėl ištisi kvartalai kai kur atrodo kaip prastoka Italijos gatvių kopija. Tiesa, gruzinai gausiai samdėsi ir italų architektus.
Akmenuotas paplūdimys
Kai nuilsta kojos pėdinant Batumio gatvelėmis, reikia traukti pajūrio link. Nors pakrantė čia akmenuota, tačiau privatumo – lig soties.
O kai atsibosta akmenuota Batumio Juodosios jūros pakrantė, pats laikas pakeliauti po apylinkes, pavyzdžiui, užsukti į milžinišką Botanikos sodą, kuris yra didžiausias visoje Gruzijoje.
Subtropinis klimatas lėmė, kad čia puikiai dera medžiai ir augalai iš visų pasaulio kontinentų, o pats sodas padalytas į tam tikras šalis-zonas. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos departamente auga medžiai, parvežti būtent iš šios salos. Iš viso Botanikos sode – per penkis tūkstančius rūšių augalų, o jį apeiti dienos nepakaktų. Tiesa, galima čia pat sėsti į elektrinį automobilį ir ramiai apvažiuoti visą sodą, jei tingisi eiti.
Juolab kad kai kuriose vietose vaizdas tiesiog kausto ir norisi bent trumpam stabtelėti bei pamedituoti žvelgiant į horizontą.
Būtų nuodėmė nestabtelti ir prie didžiausio krioklio, krintančio maždaug iš trijų šimtų metrų aukščio. Bent jau nuotraukai čia sustoja daugelis turistų, atvykstančių į Batumį.
Pakeliui kojas pailsinti galima vyno namų rūsiuose ir paklausyti šeimininko pasakojimo apie šių metų derlių. Juk vyno gimtinė yra ne kas kitas, o Gruzija, o pats žodis vynas yra gruziniškos kilmės. Todėl dar ir dabar likusi tradicija gimus sūnui užkasti vyno butelį, o jį atkasti per jo vestuves.
O jei dar užsuka svečiai iš toli, gruzinai visada ras geriausio vyno butelį ir sodins prie stalo.
Vos prieš metus Batumyje atidaryta etnografinė sodyba kviečia susipažinti su gruzinų amatais, gyvenimo būdu ir istorija. Sumažintas Rumšiškių variantas, supamas daugiabučių namų, gali būti įdomus tiems, kas domisi Gruzijos istorija ir buitimi.
Gidai Batumyje turistus veža į romėnų tvirtovę, statytą II amžiuje. Aukšta tvora apjuostoje teritorijoje nuo priešų slėpdavosi ne tik gyventojai, bet ir įgula, o čia jau veikė vandentiekis.
Bet jokie istoriniai paminklai ar naujieji dangoraižiai negali prilygti tam, kuo Gruzija didžiuojasi labiausiai – žmonių svetingumui. Pasitaikius progai rekomenduotina užsisakyti kultūrinę programą kaimo turizmo sodyboje kalnuose, kur šeimininkas pasitiks nuklotu stalu, o balsingi vyrai iš gretimo kaimo tikrai išmokys „Suliko“.
Kulinarinių kelionių mėgėjams Gruzija – tobula šalis, o tokiu atveju tiesiog būtina pamatyti, kaip minkomas ir kepamas tradicinis gruzinų chačapuris.
Jei dar liko koks laisvas vakaras Batumyje, rekomenduotina užsukti į vieną iš pakrantėje esančių restoranų – tradiciniai gruziniški šokiai palieka neišdildomą įspūdį.
Viešnagei Batumyje baigiantis, laikas pasidairyti lauktuvių. Žinoma, tradicinių lauktuvių parduotuvių senamiestyje pakanka, tačiau būtina užsukti į turgų, kuriame arbatos, vyno ar tradicinių saldumynų kainos tiesiog pritrenkia savo mažumu.
Pavyzdžiui, nemažas maišelis sveriamos arbatos čia kainuoja apie 30 euro centų, butelis naminio vyno – apie eurą. Turint dešimt eurų kišenėje čia galima padoriai apsirūpinti lauktuvėms plačiai giminei.
Žurnalisto kelionę finansavo Adžarijos turizmo departamentas, tačiau straipsniui įtakos tai neturėjo.
