Daugybę šalių aplankęs Justinas Navikas yra romano apie lietuvio dramatišką likimą Sibiro taigoje – „Išeiti į horizontą“ – autorius. Neseniai pasirodė ir jo naujasis romanas „Išeiti į Afriką“.
Kelvinai, kodėl baltiesiems turistams linksta kojos, kai prisiliečia Afrikos moteris, o kažkoks virtuozas sugeba ištraukti piniginę iš ankštos priekinės kelnių kišenės keliautojui net nepajutus? Ką jūs čia darote su europiečiais? Kas jūs ir kas mes jums?
Kelviną Kibetą, naujienų medijos įkūrėją, žurnalistą, tinklaraštininką Kenijos Eldoreto apylinkėse sutikau atsitiktinai tranzuodamas į oro uostą 2023 m sausio mėn. Su vaikinu, kuris ką tik apkeliavo Australiją, vaizdžiai persimetėme mūsų abiejų kelionių įspūdžiais. Lygiai po metų vėl atsibastęs į Kelvino gimtas Kerijo slėnio apylinkes, panorau pasidalinti jauno žurnalisto mintimis apie tuos pačius dalykus Afrikoje, bet iš skirtingų pozicijų.
– Lygiai prieš metus buvome susitikę tavo gimtame Eldorete prie vieno iš gražiausių pasaulyje Kerijo slėnio. Jau tada jaučiau, kad noriu paklausti kai ko svarbaus, bet neradau žodžių. Praėjus šiek tiek laiko, mintys pamažu išsiskleidė į puokštę klausimų. Savo kelionių Afrikoje įspūdžius ir pastebėjimus aprašiau straipsniuose, jie buvo publikuoti interneto portaluose. Tačiau dabar, tarsi iš kitos barikadų pusės, norisi paklausti, ką jūs, afrikiečiai, galvojate matydami Europos turistus?
– Dauguma afrikiečių mėgsta Europos turistus ir jais žavisi. Kenijoje mes juos vadiname mzungu. Tas pavadinimas gali truputį skirtis įvairiose Rytų Afrikos šalyse. Kaip afrikietis, aš paprastai bendrauju su Europos turistais keliaudamas arba turistinėse vietose, arba šventiniu laikotarpiu.
Juos matau judančius iš viešbučio į oro uostą arba į kitą turistinę vietą. Kaip jie pažįsta Afriką nevaikščiodami pėsti, o tik nuo durų iki durų su transportu, man neaišku. Tai turbūt Europos turistai Afrikos nepažįsta ir sugrįžę namo kuria legendas. Na, gal tik tu vienas esi, kurį matau leidžiantis į žygius pėsčiomis ar vietiniu viešuoju transportu.
– Internetas mirga perspėjimais apie aukštą nusikalstamumo lygį Kenijoje. Patariama nekišti nosies iš viešbučio, kai sutemsta…
– O pas jus Europoje ir vidury dienos kažkas gali užpulti su peiliu arba net pašaudyti. Turime pasaulį tokį, kaip patys gebame susitvarkyti.
– Per kelias viešnages Kenijoje mačiau gerą aptarnavimo lygį, kuris vienodai aukštas tiek baltiesiems turistams, tiek vietinei populiacijai. Tai turbūt aukštos kultūros požymis?
– Nevisiškai taip. Praėjusių metų rugpjūtį savaitgaliui išvykau į Naivašą prie ežero ir miegojau tam tikrame viešbutyje. Tame viešbutyje taip pat buvo turistų. Su manimi buvo elgiamasi normaliai, o su baltaodžiais turistais buvo elgiamasi kaip su kilmingaisiais. Man tai nepatiko ir negalėjau suprasti, ar mes nesame tame pačiame viešbutyje?
Su baltaodžiais turistais buvo elgiamasi kaip su kilmingaisiais.
Visos padavėjos nuėjo aptarnauti mzungus, o manęs – lyg nebūtų. Man buvo įdomu sužinoti tokio elgesio motyvą, todėl pabendravau su mane aptarnavusiu vaikinu, kuris sutiko skirti laiko pokalbiui.
Kai pradėjome pokalbį, jis tikrai nenorėjo apie tai kalbėti, bet aš užmezgiau su juo ryšį. Jis man pasakė, kad baltieji turistai yra smarkiai apmokestinami, o tai buvo beveik du kartus daugiau nei mokėjau aš.
Lapkričio mėnesį buvau Masajų Maros nacionaliniame rezervate ir patyriau tą patį. Mano pirmoji diena turtingųjų palapinėse Masajų Maroje buvo visiškas absurdas. Buvau priverstas mesti kortą „Noriu pasikalbėti su vadovu“. Nuo registracijos momento nesitikėjau stebuklų. Kai tai nebuvo suteikta, tvirtai informavau vadovybę, kad aš nepriimsiu nieko mažiau, nei man priklauso.
– Stengiuosi suprasti, tik keista, kad aš pats tokių diskriminacinių dalykų nepastebėjau. Bet suprantu, kad Afrikoje daugelis dalykų atliekami virtuoziškai. Kaip kartą man nepastebimai kišenvagiai ištraukė piniginę iš priekinės kelnių kišenės… Visgi, noriu paklausti plačiau. Kaip jūs suvokiate Europos turistus?
– Vienas juokingas dalykas, ypač Kenijoje, mes net negalime atskirti turtingo baltojo turisto nuo vidutinio. Visų pirma – visi baltieji žmonės daugumos afrikiečių akyse yra turtingi. O kartu visi turistai atrodo vienodai skurdžiai: su chaki spalvos kelnėmis ar šortais ir kabančiais marškiniais ar marškinėliais, kuprinėmis ir važiuoja turistiniais autobusiukais.
Europos turistai visi atrodo vienodai: elgiasi vienodai, valgo, rengiasi, kalba ir keliauja vienodai. Jie neturi savo dvarų ir superautomobilių ar jachtų tatuiruočių ant kaktos. Net jei vienas jų atvyktų privačiu lėktuvu, jis būtų beveik nepastebėtas.
Jie visi apsistoja 3 žvaigždučių ir aukštesnės klasės viešbučiuose, kol lankosi safariuose bei kitose turistinėse vietose. Turtingam Europos turistui tikrai būtų sunku pabandyti parodyti, kad yra turtingas keliaujant Afrikoje. Iš dalies todėl, kad vidutinio afrikiečio galvoje visi baltieji jau yra turtingi. Galbūt tai tiksliau nuspėja tik turistinio viešbučio ar aptarnaujančios įmonės darbuotojai.
– Man pačiam keliaujant po Afrikos šalis, ypač kurortines vietas, yra nutikę keistų dalykų. Tarkime, Diani paplūdimyje, Mombasos regione, bevaikštinėjant akinančiai baltu smėliu, sustabdo jauna mergina ir sako: atrodai labai „sexy“, galėčiau tau padaryti gerą masažą. Ir mergina savo kūnu sugeba taip prisiliesti, tarsi netyčia, nes tai trunka akimirką, kad pradeda linkti kojos ir pasijunti jau beveik einantis kartu. Merginos balsas, judesiai ir netgi pasirinkta vieta be žmonių – viskas sudėliota subtiliai, meniškai. Iš kur visa tai? Turbūt to neįmanoma išmokti greitai?
– Praėjusias atostogas praleidau Mombasoje ir supratau, kad turistai daugiau bendrauja su vietiniais paplūdimiuose ir naktiniuose klubuose, o žmonės prisitaiko, kad patenkintų turistus.
Pavyzdžiui, vokiečių turistai ypač mėgsta pajūrį gruodžio–sausio mėnesiais, Europos žiemos piko metu. Paplūdimio berniukai, prostitutės, pardavėjai, narkotikų prekeiviai ir kt. išmoko keletą žodžių vokiškai, kad galėtų prisitaikyti prie vokiečių turistų.
Ištvirkę vidutinio amžiaus Europos vyrai ir moterys atvyksta pasimėgauti juodais kūnais.
Italai mėgsta Malindžio pakrantę, todėl vietiniai išmoko su turistais susikalbėti itališkai.
Visa industrija prisitaikė pasirūpinti turistų iš viso pasaulio ir ypač baltųjų turistų poreikiais.
Sekso turizmas tapo dideliu verslu, ypač pakrantėje, kur ištvirkę vidutinio amžiaus Europos vyrai ir moterys atvyksta pasimėgauti juodais kūnais.
Turtingesni turistai vyrai netgi nevengia susikurti šešėlinę šeimą.
Atvykę iš Amerikos turtingesni turistai vyrai netgi nevengia susikurti šešėlinę šeimą, o jauną juodukę vadina „long distance wife“. Tokiai „žmonai“ pagyvenęs baltasis suteikia paramą, netgi parūpina darbą ir kiekvienais metais mėnesiui atskrenda pagyventi. Tokie reiškiniai neatsiranda iš karto, o virsta tam tikra kultūros dalimi.
Štai man teko lankytis Madagaskare, kur viena vietinė moteris atskleidė, kaip neretai šeimose nuo vaikystės mergaitės yra mokomos, kaip „paimti prancūzą“. Nes toks „paimtas prancūzas“ gali ilgai užtikrinti visos vietinės šeimos gerovę.
Neretai šeimose nuo vaikystės mergaitės yra mokomos, kaip „paimti prancūzą“
Dauguma senų turistų iš Europos mėgsta susitikinėti su jaunomis afrikietėmis ir nepastebi motyvų, kodėl Afrikos žmonės pradeda su jais romantiškus santykius. Kenijoje šie baltieji vyrai yra labai paklausūs, daugiausia dėl šių priežasčių:
- pirma – moterys, kurios išteka arba yra susietos su baltaodžiais vyrais, įgauna rasinę pirmenybę ir tampa privilegijuotomis;
- antra – su vyresnio amžiaus baltaisiais vyrais yra lengviau, todėl jos bando greičiau juos prijaukinti, o po kurio laiko pakeisti kitu;
- trečia – paprastai šios juodos moterys neturi pinigų, todėl jos turi rinktis iš jaunų juodaodžių vyrų arba, kitaip sakant, jų tautybės vyrų, kurie taip pat nėra finansiškai pasiturintys, arba pasirinkti baltąjį vyrą, kuris pas jas ateina kaip gelbėtojas;
- ištekėjusios už šių senų baltaodžių vyrų, juodaodės merginos apsigyvena užsienyje, dažniausiai išsivysčiusio pasaulio šalyse Europoje, JAV, Kanadoje ir susilaukia vaikų, užuot vargusios dėl kasdienių reikalų savo gimtosiose šalyse;
- išvykusios toli nuo savo namų, šios moterys linkusios jaustis, kad užsienyje turi daugiau laisvės;
- paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – paprastai manoma, kad seni baltaodžiai vyrai yra labai subrendę, todėl su šiomis juodaodėmis moterimis elgsis pagarbiai ir oriai, skirtingai nei vietiniai kaimo vyrai, ypač jauni;
- yra pasakojimų apie Europos turistus, kurie bankrutuoja dėl per didelių išlaidų arba tampa juos apiplėšiančių moterų aukomis. Kai kurie atsiduria Nairobio gatvėse arba už 100 dolerių mėnesio nuomą gyvena vargingame daugiabutyje be patogumų išeidami nusipirkti kukurūzų košės ir pigaus kukurūzų raugo su alkoholiu. Galėčiau parodyti net visą kvartalą tokių namų su baltaisiais zombiais…
– Siaubas, jau ne vienus metus keliauju po Rytų ir Pietų Afrikos šalis, bet, pasirodo, daugelį dalykų galiu suvokti tik paviršutiniškai. Tai tada kyla klausimas – ar baltieji turistai platesne prasme į Afriką atnešė ką nors gero?
– Jie neša. Investuoja į energetiką, už kurią Afrikos vyriausybės ištisus dešimtmečius moka išperkamosios nuomos mokesčius. Nors energiją, vėlgi, naudoja vakariečių kompanijos. Kita svarbi investicija – gėlynų fermos. Nuo naudojamos chemijos ypač skaisčių rožių prikrauti lėktuvai keliauja baltiesiems vyrams, kurie taip teikia meilės ženklus baltosioms moterims. O juodosios moterys nuo gėlių chemijos tampa nevaisingos ir praranda galimybę turėti meilės vaisius.
Arba tabako plantacijose dirbantys Afrikos vaikai – jie užauga svaigulyje ir gyvena neilgai. Užsienio verslininkai, plantacijų savininkai galėtų bent pradines mokyklas pastatyti, o dabar vaikai rašto mokosi lazdele braukydami smėlį. Baltieji į Afriką atnešė technologijas, lyg ir paspartino civilizaciją, bet, žvelgiant iš aukščiau, baltasis Vakarų pasaulis yra didžiulis siurblys, siurbiantis Afrikos gyvastį.
– Kas tada yra Afrika ir kas esame mes – vakariečiai? Ir antras klausimas tuo pačiu. Neseniai keliavau per Pietryčių Aziją, palyginau gatvės maistą, pakelės vaizdus, kodėl toks civilizacijų skirtumas?
– Afrika yra žmonijos motina, paleidusi savo vaikus į pasaulį. Vaikai neturėtų daug reikalauti iš savo motinos arba smerkti, kad ji nesugeba greitai tapti šiuolaikiška. Reikia globoti motiną nesavanaudiškai. O jūs, baltieji, vakariečiai ir visi kiti planetos gyventojai, atėjote prie ribos, kai galite sugriauti ir mūsų, ir savo pasaulį. Atsibuskime visi, jeigu dar ne per vėlu.
