Auksas Konge įžiebia konfliktus
Aukso kaina praėjusiais metais pasiekė rekordines istorijoje aukštumas – 1890 Eur už trojos unciją (31,1 g). JAV prezidentas Herbertas Hooveris (kadencija nuo 1929 iki 1933 m.) sakė: „Ar ne paradoksalu, kad auksas yra iškasamas Afrikoje dideliais vargais giliuose urvuose, po to yra gabenamas į Ameriką ir paslepiamas giliuose Kentukio urvuose“ (t. y. JAV aukso saugyklose).
Įdomiausi faktai apie auksą:
- Auksas yra vienas iš keturių metalų, vadinamų konfliktiniais, nes pajamos iš jo gavybos prisideda prie karinių konfliktų finansavimo, pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje.
- Auksas yra vienas rečiausių žemės plutos elementų, bet tuo pačiu sudaro didelius telkinius.
- Aukso telkinių pasaulyje yra daug, bet daugiau nei 50 proc. pasaulio resursų slypi viename gigantiškame Vitvatersrando telkinyje Pietų Afrikos Respublikoje.
- Aukso kasyba vyksta nuo priešistorinių laikų, tačiau daugiau nei 75 proc. viso aukso iškasta XX ir XXI amžiuose.
- Auksas yra labiausiai geidžiamas metalas, bet jo panaudojimo galimybės technologijoms yra labai ribotos.
- Šimtmečiais auksas buvo valiutos vertės etalonas ir tik visai neseniai jis buvo eliminuotas iš pasaulinės monetarinės sistemos, tačiau jo vertė ir toliau tik auga.
- Patvirtinti pasauliniai aukso ištekliai yra apie 54 milijonus tonų, o aukso metinė gavyba yra apie 3200 tonų per metus. 2020 metais auksas buvo kasamas 97 šalyse.
Matant aukso gavybos poveikį aplinkai, pavyzdžiui, Pietų Afrikos kasyklų rajonuose, tampa aišku, kaip yra gerai, kad mes lietuviai neturime aukso kasyklų mūsų žaliame ir švariame krašte.
Botsvana – medžioti dramblių ar kasti deimantų?
Neseniai visas pasaulis stebėjosi Botsvanos prezidento pasiūlymu eksportuoti 20 tūkstančių dramblių į Vokietiją ir tai buvo atsakas į kritiką dėl komercinės dramblių medžioklės.
Iš tiesų, Botsvanos drambliai verčia žmones bėgti iš jų įprastų gyvenamųjų žemės ūkio vietovių, nes visus pasėlius sunaikina dramblių kaimenės (jų priskaičiuojama apie 180 tūkstančių). Jau pastebėta, kad gyventojų skaičius tankėja rytinėje šalies dalyje. Šalies viduryje plyti didžiulis Kalahario gyvūnijos rezervatas, šiaurinėje dalyje dar yra keli parkai ir garsioji Okavango delta.
Botsvana – didelė šalis, plotas 500 tūkst. kv. km., bet gyventojų – tik 2,5 milijono, taigi, atrodo, kad visiems – ir gyvūnas, ir žmonėms vietos turi užtekti. Betgi komercinė laukinių gyvūnų medžioklė yra svarbus nacionalinio biudžeto šaltinis.
Kai klausinėjau Botsvanos žmonių, kiek kainuoja dramblio „sumedžiojimo“ licencija, dauguma tiksliai nežinojo. Vietiniams žmonėms neva kainuoja tik kelis šimtus dolerių, o užsieniečiams reikia pakloti keliolika tūkstančių.
Įdomu tai, kad beveik visi pašnekovai imdavo teisintis, atseit pinigai už dramblių licencijas naudojami vietos bendruomenių reikmėms, kelių teisimui ir t. t., taigi – viskas yra gerai.
Tsvanų kalboje dažnas posakis „a gera?“, kas lietuviškai reiškia „ar gerai“.
Botsvanoje su drambliais neteko turėti reikalų, nes tarptautiniame seminare, vykusiame balandžio 6–16 dienoms, reikėjo vesti mokymus, skaityti paskaitas apie geologinio paveldo vertę ir naudą. Įdomių gamtinių objektų lankymas irgi yra svarbus šalies turistinės industrijos dalykas.
Įdomu tai, kad šalies pinigai yra pula, o tai reiškia „lietus“. Kai kas nors viešame renginyje pasako gerą kalbą, minia ploja ir šaukia „pula“. Šalies herbe didelėmis raidėmis irgi užrašyta „Pula“. Taigi, Botsvana yra lietaus šalis. Beje, tsvanų kalboje dažnas posakis „a gera?“, kas lietuviškai reiškia „ar gerai“.
Praktinių mokymų metu lankėme visokias geologines įdomybes: deimantų, asbesto ir mangano kasyklas, urvus, magminių reiškinių vietas, uolas, kurių paviršiaus tekstūra vadinama „dramblių oda“. Taigi Botsvanoje, manau, yra ką veikti ir be dramblių medžioklės.
Kenija – tik žvilgsnis į Kilimandžarą?
Nairobis (5 milijonai gyventojų) yra turbūt vienintelė sostinė pasaulyje, kurioje nacionalinis parkas įeina į didmiesčio teritoriją ir pro viešbučio langą galima grožėtis Afrikos žvėrimis.
Įdomus patyrimas – sėdime konferencijų salėje „Ole Sereni“ viešbutyje, pro vieną langą – vaizdas į verdantį didmiestį, pro kitą langą – vaizdas į bekraštę savaną, kur klajoja antilopės, stručiai.
Daugybė turistų vyksta į Keniją, kuri vilioja žirafomis ir drambliais Kilimandžaro fone. Tačiau tai smulki gudrybė, nes Kilimandžaras yra ne Kenijoje, o Tanzanijoje, bet daugelis turistų to ir nesužino, o pinigai lieka Kenijoje.
Kenija yra labai švari, plastiko maišeliai draudžiami. Dar įdomiau – net pusė elektros energijos gaunama iš karštų geoterminių šaltinių, o tai – atsinaujinanti „žalioji“ energetika.
Beveik visi Afrikos žvėrys yra uždaryti parkuose ir turi tarnauti žmonių pramogoms.
Kenija turtinga įvairiomis naudingomis iškasenomis, įskaitant metalų rūdą. Čia randamų brangakmenių sąrašas išties įspūdingas: tsavoritas (vadinamas granatų karaliumi), rubinas, ametistas, safyras, turmalinas, topazas, aleksandritas, smaragdas, rodolitas, jolitas, špinelis, akvamarinas, peridotas, kianitas, piropas, apatitas, amfibolas, amazonitas, uvarovitas, oligoklazas, spesartitas, idokrazas, kornerupinas, auksas.
Bet grįžkime prie Afrikos žvėrių. Nacionaliniai parkai su Afrikos žvėrimis yra didelis turtas, turizmo industrijos pagrindas. Reikia pripažinti, kad beveik visi Afrikos žvėrys yra uždaryti parkuose ir turi tarnauti žmonių pramogoms. Tik Namibijoje ir Gabone teko matyti laisvus dramblius ir žirafas.
Dar 2001 m. pirmą kartą būnant Afrikoje, kai važiavome iš Lusakos prie Viktorijos krioklio, bendražygiai teiravosi – kur Afrikos gyvūnai? Jų laivėje jau nebebuvo. Taigi, laisvieji Afrikos gyvūnai suvalgyti, o išlikę – uždaryti parkuose ir įdarbinti.
Beje, gyvūnų galima ir nusipirkti. Kartą Namibijoje paklausiau, kiek kainuoja raganosis, tai buvo pasakyta, kad jo kaina yra 100 tūkstančių Amerikos dolerių.
