Daugiau Afrikos dienoraščio rasite čia.
Taip romantiškai ir žavinčiai „Facebooke“ atrodančios kelionių nuotraukos dažniausiai slepia paprastą realybę – pavyzdžiui, atvažiuoji į Ugandos ir Kongo DR pasienį, esi pavargęs, susirandi, kur pavalgyti, pavalgai, susirandi, kur išsimiegoti, išsimiegi, dar surūkai tabako suktinę ant suoliuko į miesto parką panašioje teritorijoje, užeini į vaistinę nusipirkti vaistų nuo peršalimo, turguje nusiperki pavalgyti, pavalgai, sėdi į autobusiuką – važiuoji į kitą vietą.
Ir tikrai dažniausiai niekas tavęs nesivaiko su automatu rankoje, pats neieškai paslėpto užburto lobio, nevykdai slaptos misijos ir net neveiki kažko ypatingo. Dažnas keliautojas, ypač trumpam išvykęs atostogų, užklupus tokiems momentams, sutrinka, sunerimsta. Nervinasi, kai nesiseka įgyvendinti kelionės plano, pamatyti visų turistinių vietų (Afrikos atveju – safarių ir žvėrių) ar išragauti nacionalinių patiekalų. Juk tai turėjo būti tarsi skanių vaisių prigrūsta skardinė – gyvenimo kelionė!!!
Su bendrakeleive Asta į Fort Portalo miestuką atvažiavome kupini ryžto bet kokia kaina rasti šimpanzes – protingiausias pasaulio beždžiones. O ši Ugandos pakampė pasitiko mus apsitraukusi migla ir miestui neįprasta kalnų tyla, net automobilių garsai gatvėse tarsi susigėrė aplinkui tvyrančioje pilkumoje. Žinai, kad netoliese – džiunglėse ir karuose paskendęs Kongas, pakelės ženklai su rodyklėmis rodo į gorilų gyvenamas vietas, bet pats neįprastai tvarkingas, ramus miestukas greičiau, kaip iš fantastinio filmo – atrodo lyg uždengtas gaubtu ar kitaip atskirtas nuo viso likusio pasaulio. Hm, keisčiau nei rojuje...
Nuovargis po kelionių autobusu, subjurusi nuotaika, labai prastas maistas, negalavimai – viskas ko reikia, kad pamiršęs šimpanzes tiesiog pasileistum per miestą ieškoti ramybės, skanaus maisto, minkštos lovos. Tai pirmas Afrikos miestas, kurį per dieną apėjau visą, kiekvieną gatvę po kelis kartus. Už miglos sienos ties miesto pakraščiu neišdrįsau žengti. Mažu ką – dar atsitrenksi į niekur.
Neįtikėčiausia, kad dienos pabaigoje po ilgo bastymosi, apžiojęs sultingą jautienos mėsainį vienoje iš Fort Portalo užkandinių, pasijaučiau šimtą kartų geriau nei žvelgdamas į taip ieškomos šimpanzės akis.
Norintys daugiau sužinoti apie Fort Portalą, ras informacijos čia. Man šis miestukas tapo Ugandos lėtumo, nieko neveikimo, o tuo pačiu ir tvarkos bei ramybės simboliu. Vien jau greta išsirikiavusios induistų, musulmonų ir krikščionių šventyklos Fort Portale atrodė neįtikėtinai. Tarsi visų religijų dievai sugalvojo pažaisti smigini ir subedė strėlytes kažkur pakraštyje taikinio, tačiau visi į vieną tašką.
O kaip toliaus sekėsi ieškoti šimpanzių ir ką visgi suradome, skaitykite kito dalyje.