Ko čia jaudintis, pasakytų žinovai, atiduok pasą kelionių agentūrai, susimokėk ir grįžk ant sofos laukti, kol viskas bus sutvarkyta. Visgi taip padaryti sunkiau nei pasakyti. Pirmiausia – reikia daug susimokėti – apie 200 eurų už vizą, kai reali jos kaina ambasadoje yra 30 eurų. Tai gal dar sukandus dantis būtų iškenčiama, tačiau pasirodė, jog labiausiai užknisančius darbus, t. y. krūvos popierių surinkimą vizai gauti, vis tiek teks atlikti pačiam.
Kokių popierių? Banko sąskaitos išrašus, lėktuvo bilietų, viešbučių visam buvimo laikui PAR rezervacijos kopijas, pažymą iš darbovietės, motyvacinį laišką (įsivaizduojate?!) ir panašių nesąmonių. Tada agentūrai beliks sudėti juos į voką ir išsiųsti į PAR ambasadą Stokholme.
PAR turi kitą, išskirtinę problemą – šalis yra siaubingai susiskaldžiusi rasiniu pagrindu.
Visa tai suvokęs nusprendžiau, kad į paštą galiu nueiti ir pats. Taigi, truputį pasistengėme ir po mėnesio pasai su PAR vizomis buvo mūsų kišenėje. Jei kas svarsto, ar verta vargti patiems, tai pasakysiu, kad už vienos vizos kainą, veikdami savarankiškai, pasidarėme tris vizas. Tai čia jau pagal save nuspręskite, kaip jums yra priimtiniau.
PAR yra tarsi Afrikos Amerika, į kurią plūsta ekonominiai migrantai iš kaimyninių valstybių. Tai, aišku, yra gerai, tačiau PAR turi kitą, išskirtinę problemą – šalis yra siaubingai susiskaldžiusi rasiniu pagrindu. Tai susiformavo dėl anksčiau šalyje vykdytos rasinės segregacijos politikos, vadinamos apartheidu.
