Miuziklai Hamburge labai populiarūs. Pavyzdžiui, į aštuonis kartus per savaitę rodomą miuziklą „Liūtas karalius“ susirenka beveik pilnos salės žiūrovų.
Jų neatbaido net vidutiniškai 100 eurų kainuojantys bilietai. Apsilankiusieji spektakliuose sutiktų, kad tai puiki investicija. Už šią sumą gauni tiek teigiamų emocijų, kad išeini lyg ant sparnų.
Pasaka, kuri užburia ne tik vaikus
Waulto Disney'aus kompanijos (angl. Walt Disney Feature Animation) 1994 metais sukurtą animacinį filmą „Liūtas karalius“ (angl. The Lion King) linksniuojame iki šių dienų. Dažnai jį atpažįstame iš specialiai šiam animaciniam filmui kurtų legendinių atlikėjų sero Eltono Johno ir sero Timo Rice'o dainų.
Visiems žinomas Liūtų karalystėje Afrikoje gimusio liūtuko Simbos gyvenimas. Jis yra perkeltas ir į teatro sceną – šio animacinio filmo sėkmė ne vienos šalies kūrėjus įkvėpė sukurti miuziklus. Vienas jų, pavadintas „Liūtas karalius“ (vok. Der König Der Löwen), rodomas Hamburge.
Tą patį miuziklą galima išvysti ir kituose šešiuose miestuose – Niujorke (JAV), Londone (Anglija), Tokijuje (Japonija), Madride (Ispanija), Melburne (Australija) ir Bazelyje (Šveicarija).
Pasak šio miuziklo vadybininkės Julios Peckman, miuziklas Hamburge gyvuoja 14 metų (pastatytas 2001 metais). Per tą laiką spektaklį aplankė daugiau nei 10 milijonų žiūrovų.
„Liūtas karalius“ rodomas 2030 žiūrovų talpinančioje salėje, kuri pastatyta prieš 20 metų, specialiai kitam miuziklui „Buddy Holly“. Vietinių gyventojų ir turistų ši salė iki vadinama tiesiog stebuklu.
Miuziklo „Liūtas karalius“ aktoriams tenka nelengvas vaidmuo – dvi valandos gyvo dainavimo ir vaidybos. O kur dar dirigento vadovaujamas orkestras – miuzikle nėra jokių įrašų, fonogramų – viskas vyksta tik gyvai. Tiesa, žiūrovus užburia ne tik muzika, bet ir įspūdingos kaukės, nepakartojami kostiumai, kuriais apsirengę aktoriai.
Visa tai – režisierės Julios Taymor nuopelnas. Pasak jos, sukurti šį miuziklą ją įkvėpė kelionė į Indoneziją – planuota mėnesio kelionė prasitęsė iki metų.
„Liūtas karalius“ pristatymuose pabrėžiama, jog tai – kūrinys visiems. Jame kalbama apie baimę ir laimę, meilę ir atsakomybę už kitus.
Netrūksta turistų, kurie atvykę į Hamburgą užsuka ir į šį spektaklį. Dauguma jų kelionę į Liūto Karaliaus „valdas“ Hamburge pradeda nuo uosto Landungsbrücken, kur žiūrovų pasiimti atplaukia specialiai šiam miuziklui skirti ir dekoruoti laivai.
Į kitą Elbės upės krantą, kur yra įsikūręs teatras, laivai plukdo nemokamai. „Liūto karaliaus“ miuziklo patalpose veikia ir restoranas, iš kurio puikiai matosi kitame krante jau pastatyta, didelių investicijų pareikalavusią ir jau spėjusia išgarsėti Elbės filharmonija (vok. Elbphilharmonie). Ši, didžiausia ir geriausios pasaulyje akustikos koncertų salė, prilygsta nebent Sidnėjaus operos rūmams Australijoje.
Paklausti, kokia tolimesnė miuziklo ateitis, J.Peckmann atsakė, kad „Liūtas karalius“ bus rodomas tol, kol žiūrovai rinksis ir norės matyti šį miuziklą. Kol kas ir visus 14 metų miuziklas nepraranda savo vertės ir išlieka populiariausiu, žiūrovų skaičiumi aplenkusiu ir šiuo metu rodomą „Operos Fantomą“, kurį greitai keis „Brodvėjaus“ miuziklas „Aladinas“.
Kiekvienas, kuris lankosi Hamburge, privalo pamatyti „Der König Der Löwen“. Kitaip išvažiuosite neparagavę Afrikos skonio Europoje.
