300 mln. JAV dolerių per dieną Jungtinėms Valstijoms kainuojanti kova su Talibano sukilėliais pareikalavo daugiau nei 2 tūkst. Vakarų šalių sąjungininkių karių gyvybių. Nepaisant pastangų, smurtas Afganistane neslopsta. Nevyriausybinės organizacijos „iCasualties“ duomenimis, kasmet palaipsniui augęs talibų pasipriešinimas piką pasiekė praėjusiais metais, kai žuvo 368 Vakarų valstybių kariai. Negana to, talibų ideologija randa vis daugiau sekėjų už Afganistano ir Pakistano ribų.
Apie tai, kas yra Talibanas, kas suformavo griežtą šio judėjimo ideologiją ir kokie yra talibų tikslai, „15min“ kalbasi su žymiu Pakistano rašytoju ir pripažintu žurnalistu, ilgamečiu Pakistano bei Afganistano ekspertu Ahmedu Rashidu.
Įvedė griežtas bausmes
Talibanui 1996-aisiais atėjus į Afganistano valdžią, šalies gyventojai išsyk buvo supažindinti su įstatymais, kuriems privalėjo paklusti. Uždrausta šokti. Uždrausta dainuoti. Rašyti knygas, žiūrėti filmus, leisti aitvarus. Moterims liepta visą laiką likti namuose, nurodyta slėpti visą savo kūną po burkomis. Uždrausta viešumoje juoktis, mergaitėms – lankyti mokyklą, moterims – dirbti. Vyrams liepta augintis barzdas, berniukams – nešioti turbanus. Uždrausta laikyti papūgas, žaisti kortomis, šachmatais, lošti azartinius lošimus. Visiems nurodyta penkis kartus per dieną melstis. Afganistanas paskelbtas Isamo Emyratu.Žodis „talib“, išvertus iš arabų kalbos, reiškia „mokinys“.
Talibai įvedė griežtas bausmes: už mažesnius pažeidimus skaudžiai nuplakdavo, už vagystes per riešą nukirsdavo ranką, apsivogus antrą kartą nukirsdavo pėdą, už lakuotus nagus moterys netekdavo piršto, už neištikimybę būdavo mirtinai užmėtomos akmenimis. Tiems, kuriuos įtardavo bandžius musulmonus atversti į kitą religiją, įvykdydavo mirties bausmę.
Talibano režimas taip pat paskelbė, kad:
- gydytojams vyrams nevalia liesti moters kūno;
- vyrų ir moterų ligoninės privalo būti atskirtos, moterys negali būti gydomos vyrams skirtose ligoninėse;
- mergaitė negali bendrauti su berniuku, antraip jie privalo iškart susituokti;
- moteris negali išeiti iš namų, jei tai būtina, ją privalo lydėti mahram – artimas giminaitis, pavyzdžiui, tėvas, brolis arba vyras;
- moterims draudžiama rodytis savo namų balkonuose;
- visų namų langai privalo būti uždažyti, kad juose esančių moterų iš lauko niekas negalėtų matyti;
- moterims draudžiama važinėti dviračiais ar mopedais, net jei jas lydi mahram;
- muzikos klausymasis draudžiamas net per vestuves;
- prekybininkams draudžiama pardavinėti alkoholį ar moteriškus apatinius drabužius;
- draudžiama vilkėti kostiumą ir ryšėti kaklaraištį, privaloma rengtis tradiciškais afganistanietiškais drabužiais;
- draudžiama demonstruoti žmonių ar gyvūnų atvaizdus;
- draudžiama švilpti ar namuose turėti arbatinuką su švilpuku;
- visi ne musulmonai prie savo drabužių privalo nešioti prisisegę geltonos spalvos audinį;
- draudžiama musulmonų šeimoms savo vaikams suteikti neislamiškus vardus;
- draudžiama namuose laikyti gyvūnus, pavyzdžiui, šunis ar paukščius;
- policijai nubaudus pažeidėją, niekas dėl to negali skųstis;
- visi taisyklių pažeidėjai bus baudžiami viešai ir kt.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Moters gyvenimas Afganistane |
Ištakos – religinės mokyklos
A.Rashidas pasakojo, kad Talibanas atsirado 1990-ųjų pradžioje kaip didžiausios Afganistano etninės grupės, puštūnų, judėjimas. Pasitraukus sovietams ir Afganistane kilus pilietiniam karui, Talibano įkūrėjas mula Mohammadas Omaras, per kovą su Sovietų Sąjungos kariais 1980 metais netekęs dešinės akies, gimtajame Kandaharo mieste subūrė kiek mažiau nei 50 ginkluotų sekėjų, kurie iškilo kaip politinė-religinė jėga, deklaruojanti pasipriešinimą vietos valdžiai. Talibai žadėjo puštūnų teritorijose, esančiose Afganistane ir Pakistane, atkurti taiką ir saugumą bei, patekę į valdžią, įvesti griežtą šariato, islamo teisės, formą.
Jiems tai pavyko padaryti 1996 metais. Po dvejų metų talibai valdė jau 90 proc. Afganistano teritorijos. Tačiau Islamiškasis Afganistano Emyratas diplomatinio pripažinimo sulaukė tik iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Saudo Arabijos.
Pasaulio akys į Afganistano talibus nukrypo po teroro išpuolių JAV. Talibai buvo apkaltinti prieglobsčio suteikimu Osamai bin Ladenui ir teroristų tinklui „al Qaeda“, organizavusiems išpuolius Jungtinėse Valstijose. Nors užsienio pajėgoms Talibaną pavyko nuversti, mula Omaras sugautas nebuvo. Tikima, kad jis iki šiol vadovauja Afganistano talibams, kasmet surengiantiems daugybę savižudžių ir kitų išpuolių Afganistane.
– Kas suformavo tokią griežtą, ypač moterų, etninių mažumų ir kitų religijų atžvilgiu, talibų ideologiją?
– Ideologijos šaknys – madrassos – religinės mokyklos Pakistane, kuriose mokėsi jauni, pilietinio karo Afganistane pabėgėliai. Manoma, kad šias mokyklas finansavo Saudo Arabija, kurioje išpažįstama radikali sunitų islamo forma. Madrassose buvo mokoma salafizmo – islamo fundamentalizmo, labai artimo vahabizmui, išpažįstamam Saudo Arabijoje. Tai itin konservatyvios, griežtos islamo šakos, tačiau nebūtinai džihadistinės.
Afganistane ir Pakistane 1990-ųjų pradžioje salafizmas susipynė su džihadistine „al Qaeda“ filosofija ir socialinėmis bei kultūrinėmis puštūnų genčių normomis. Taigi salafizmas, kurio jauni afganistaniečiai buvo mokomi religinėse mokyklose Pakistane, virto nauja ideologija. Ši tapo Talibano ideologijos pamatu.
– Savo straipsniuose kaskart pabrėžiate, kad pastaruoju metu Talibano ideologija vis dažniau randa sekėjų už Afganistano ribų. Kas lemia šios ideologijos sklaidą?
 |
| „Scanpix“ nuotr./Žurnalistas Ahmedas Rashidas |
– Yra kelios priežastys. Pirmiausiai po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose Afganistano talibai kartu su „al Qaeda“ pasitraukė į Pakistaną. Ši šalis jau iki tol buvo teroristų grupių epicentras: pakistaniečių sukilėliai kovojo Kašmyre, Vidurio Azijoje ir Afganistane. Dėl Afganistano Talibano ir grupuotės „al Qaeda“ įtakos šios kovotojų grupės tapo labai artimos, susipynė tarpusavyje ir įkūrė Pakistano Talibano judėjimą.
Didžioji dalis Pakistano talibų yra šios šalies puštūnai, ilgą laiką pasienio zonose gyvenę greta Afganistano talibų. Taip susiformavo fenomenas, žinomas kaip Pakistano Talibanas, kurio įtaka plinta po visą šalį. Šiuo metu Pakistano talibai kontroliuoja grupes, vykdančias išpuolius Karačyje, Kašmyre, Pandžabe. Panašių dalykų įvyko ir Vidurio Azijoje. Pavyzdžiui, Uzbekistano islamo judėjimo veikla taip pat paremta daugybe Talibano ideologijos principų.
– Kokie yra pagrindiniai talibų ideologijos bruožai?
– Svarbu suprasti, kad pagrindinis „al Qaeda“ ir Talibano skirtumas yra tas, jog pastarasis netiki globaliu džihadu. Talibai neturi išsikėlę tikslo rengti išpuolius Amerikoje, Europoje ar kur nors kitur. Tai nacionalistinis islamo judėjimas Pakistane ir Afganistane. Svarbiausias Talibano tikslas – nuversti vietos valdžią ir įtvirtinti islamo valdžią tėvynėje. Jie nebūtinai siekia sukurti halifatą, kuris ilgainiui užkariautų visą pasaulį ar visą musulmonų pasaulį. Tuo tarpu „al Qaeda“ tuo tiki ir to siekia.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad kai kurioms Pakistano ir Afganistano talibų grupėms „al Qaeda“ padarė didžiulę įtaką. Šios grupės perėmė minėto teroristų tinklo pasaulėžiūrą. Tačiau kalbant apie Talibaną svarbiausia pabrėžti, kad talibai yra islamo ekstremistai, tačiau tuo pat metu – islamo nacionalistai. Jie tiki nacionaline teritorija, bet ne globaliu karu.
– Talibanas dažnai siejamas su „al Qaeda“. Kokios yra jų tarpusavio sąsajos?
– 1996 metais mula Omaras pakvietė O.bin Ladeną atvykti į Kandaharą Afganistane. Čia jis suteikė jam prieglobstį ir leido atsivežti kovotojus. Kandahare buvo įkurtos talibų ir pakistaniečių kovotojų stovyklos ir nuo to laiko talibų ir „al Qaeda“ kovotojų santykiai tapo labai artimi.
– Ar talibai Afganistane ir Pakistane skiriasi?
– Skirtumų yra. Talibanas Pakistane yra radikalesnis, jo ideologija griežtesnė, nes Pakistano talibai studijavo religinėse mokyklose, daugelis iš jų turi šiokį tokį išsilavinimą. Tuo tarpu didžioji dalis talibų Afganistane yra neišsilavinę vyrai, gyvenantys kaimuose. Griežta Talibano ideologija Afganistane būdinga tik šio judėjimo lyderiams. Daugelis eilinių talibų kovoja arba tik dėl pinigų, arba dėl patiriamo talibų teroro, bet ne todėl, kad patys to nori.
Pakistane prie Talibano judėjimo vyrai prisideda savo noru. Dažniausiai tai daugiau ką veikti neturintys jauni vyrai.
– Ar Afganistano ir Pakistano talibai koordinuoja savo veiksmus tarpusavyje?
– Žinoma. Pakistano talibai padeda Afganistano talibams kovoti su amerikiečių pajėgomis šioje šalyje. Tačiau Afganistano talibai nedalyvauja Pakistano talibų kovose su Pakistano kariuomene – šiuos veiksmus įgyvendina Pakistano Talibanas.
– Afganistano prezidentas Hamidas Karzai ne sykį viešai išsakė savo poziciją dėl derybų su Talibanu. Anot jo, norint Afganistane pasiekti taiką kito pasirinkimo nėra. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Reikia pripažinti, kad Vakarų šalys, NATO pajėgos nori kuo greičiau pasitraukti iš Afganistano. Tačiau, jei Afganistane nebus pasiektas tam tikras politinis susitarimas, jie šalį paliks kaip siaubingą vakuumą. Nemanau, kad Afganistano Talibanas gali būti įveiktas ginklu. Tikiu, kad amerikiečiai turėtų sėsti prie derybų stalo su talibais. H.Karzai siekia dialogo, jis bando tuo įtikinti Ameriką ir NATO. Manau, Afganistano valdžios ir Talibano derybos yra esminis klausimas. Talibai ne sykį pabrėžė, kad norėtų derėtis su H.Karzai ir amerikiečiais.
– Ką tuomet atsakytumėte kritikuojantiems tokias derybas ir teigiantiems, kad tokiu būdu taika Afganistane bus pasiekta šios šalies moterų laisvės, išsilavinimo, orumo ir teisių sąskaita?
– Manau, vyresnioji Talibano karta pakeitė savo požiūrį. Ne vienas Talibano vadas dabar net pritaria mergaičių mokykloms Afganistane. Žinoma, yra talibų, vis dar lygiai taip pat griežtai besilaikančių Talibano ideologijos ir toliau deginančių šias mokyklas. Tačiau tikiu, kad dialogas šiuos klausimus padėtų išspręsti. Nemanau, kad Talibano ideologija šiandien yra tokia pati, kaip kad 1990-ųjų pradžioje. Nepaisaint karo, Talibano ideologija moterų išsilavinimo, moterų darbo ir įvairių kitų klausimų atžvilgiu gerokai sušvelnėjo.
„Naujasis Talibanas“
Apie tam tikrus pasaulėžiūros pokyčius prieš porą metų pranešė ir patys talibai, išleisdami talibų elgesio taisyklių knygą, o praėjus metams jas atnaujindami. Knygoje nurodoma, ką talibams galima ir ko negalima daryti. Tarp svarbiausių minimų dalykų pabrėžiama savižudžių sprogdintojų išpuolių mažinimo būtinybė, pastangos išvengti civilių aukų, išskyrus tuos atvejus, kai civiliai dirba užsienio valstybių pajėgoms ar Afganistano valdžiai, taip pat siekis užkariauti vietos gyventojų širdis ir protus.
69 puslapių knygoje kovotojai taip pat raginami nepasiduoti. Teigiama, kad tai „sustiprintų priešų moralę“. Elgesio kodekse kovotojams primenama, kad jie privalo augintis barzdas ir negali rūkyti cigarečių. Šioje knygoje taip pat nurodoma, kad:
- draudžiama kurti naujas mudžahedų (musulmonų kovotojų) grupes ar batalionus. Jei neoficialios grupės ar neteisėti balationai atsisako prisijungti prie formalios struktūros, jie turi būti išformuoti;
- savižudžių sprogdintojų išpuoliai turi būti naudojami tik aukštiems ir svarbiems taikiniams sunaikinti. Drąsus islamo sūnus neturėtų būti naudojamas nedidelės svarbos ir nenaudingiems taikiniams. Turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų išvengta civilių aukų;
- įkaitais paimtų pareigūnų, karių, rangovų ar vergiškos valdžios darbininkų negalima užsipulti ar sužaloti. Sprendimą, ar siekti apsikeitimo kaliniais, ar paleisti kalinį, priima provincijos lyderis. Kalinius iškeisti į pinigus griežtai draudžiama;
- jei sulaikomas karys kitatikis, sprendimą, ar jį nužudyti, ar paleisti, ar apsikeisti įkaitais, gali priimti tik imamas (nuoroda į mulą M.Omarą) arba imamo pavaduotojas;
- mudžahedai privalo tinkamai elgtis su tauta, kad laimėtų civilių musulmonų širdis;
- mudžahedai privalo vengti diskriminacijos genties, kalbos ar geografijos pagrindu.
Kai kurie politikos apžvalgininkai kalba apie 2002 metais atsiradusį „naująjį Talibaną“, kurio atstovai nebe taip griežtai interpretuoja šariatą, naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžia būti fotografuojami ir filmuojami. Visgi yra analitikų, tikinčių, kad toks poslinkis, ypač išryškėjęs pastariaisiais metais, yra daugiau politinis nei karinis manevras, kuriuo siekta įsiteikti Afganistano žmonėms ir užkirsti kelią amerikiečių bandymams „laimėti vietos gyventojų širdis ir protus“.
